
Naujausios
Gatvės rekonstrukciją pavadino komedija
Komedija šiauliečiai viešame svarstyme pavadino Povilo Višinskio gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Kartu bus pertvarkomas ir skveras ties P. Višinskio ir Stoties gatvių sankirta. Šiauliečius nustebino idėja skvere, kurį labai pamėgę benamiai ir asocialūs asmenys įrengti suolus-gultus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Aikštėje užkliuvo tik „gultai“
P. Višinskio gatvės ir aikštės rekonstrukciją projektuoja tie patys kauniečiai kelininkai, kurie rengia ir Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos techninį projektą – Kauno UAB „SRP Projektas“. Aikštei projektuoti, kaip ir bulvarui, kelininkai pasitelkė architektę Astą Kiaunienę.
P. Višinskio ir Stoties gatvės sankirtoje esantis skveras, kuriame pastatytas meninis akcentas pedagogui Jonui Murkai atminti, pertvarkomas iš esmės. Norima šią erdvę paversti patrauklia jaunimui.
Aikštė įrėminama želdynų plotais su esamų medžių masyvu. Vakarinėje pusėje siūloma pakelti naujai įrengiamų želdynų plokštumą. Ant suformuoto „kalnelio“ sodinami medžiai, o jungtyje su aikšte įrengiamas kelių pakopų ilgas medinis suolas-laiptai, tarsi parteris į aikštę.
Šiaurinėje pusėje po esamais medžiais atsirastų „relakso zona“ – trikampių gultų iš metalo ar plastiko kompozicijos. Pasak architektės, ant jų galima bus ir sėdėti, ir gulėti.
Tie „suolai gultai“ sukėlė abejonių. Ar benamiai, mėgstantys dabar apleistą aikštę, neapsigyvens nuolat?
Aikštė būtų grindžiama betono bei granito plokštėmis, tad galima bus važinėtis dviračiais, riedlentėmis ar riedučiais.
Pagrindinis aikštės akcentas – aukštas (12 metrų) šviestuvas su intensyvios šviesos prožektoriais. Vakare aikštė būtų stipriai apšviesta ir žmonės čia galėtų burtis.
Želdinius po gultais ir „kalnelio“ plokštumoje numatyta apšviesti prožektoriais. Dalyje aikštės numatoma naudoti „šviečiantį“ betoną, kuris vakare sukurtų ypatingą efektą.
Gatvė siaurinama ir be „parkingo“
Aistras sukėlė gatvės rekonstrukcijos pasiūlymai, kuriuos pristatė projektuotojas Nerijus Jakulis.
Gatvės važiuojamąją dalį, kuri dabar yra 8–9 metrų, jis siūlo siaurinti iki 6 metrų, o ties perėja prie „Juventos“ progimnazijos – iki 5 metrų. Esą reikia vietos pėsčiųjų ir dviračių takams. Pastarieji turi būti 2,5 metro pločio, dvipusio eismo. Plius reikia vietos žalioms vejoms ir medžiams.
Gatvės ašis kinta. Dviračių takas nuo Stoties gatvės iki Vytauto gatvės projektuojamas kairėje pusėje, o nuo Vytauto gatvės iki Vilniaus gatvės bulvaro – dešinėje. Mat čia dviračių takui tiesti ta pačia kryptimi trukdo universiteto pastato kolonos.
Atkarpoje nuo Vytauto iki Vilniaus gatvės bulvaro, kuri baigiasi aklagatviu, automobiliai dabar statomi, yra įrengtos mokamos aikštelės. Pagarsinta, kad jokių automobilių statymo vietų nei čia, nei kitoje atkarpoje nebus. Esą pilna vietos jiems universiteto ir daugiabučių kiemuose.
Tik prie progimnazijos galės stabtelėti į mokyklą atvežusių tėvų automobiliai.
Kilus nepasitenkinimui, projektuotojas aiškino, jog laikosi statybos reglamento normų, o jos neleidžia „parkavimo“ įrengti, bet „galima medžius sodinti kas 10 metrų, o tarp jų statyti automobilius“.
„Tik aš parkingo neprojektuosiu, kaip užsakovas benorėtų“, – pareiškė N. Jakulis.
„Gatvę naikinate – nėra ką svarstyti“
„Tarpukariu gatvės buvo platinamos, o dabar siauriname – su Dvaro gatve nesąmonė jau padaryta, – piktinosi Zenonas Sabalys, miesto garbės pilietis. – Tai gal užduotį reikia keisti?“
Miesto architektai buvo dar piktesni.
„Tai – komedija, – pareiškė architektas Jonas Barkauskas. – Gatvė išardoma, jos ašis pakeičiama. Automobiliai normaliai čia statomi, o dabar tai naikinate. Ne miestui daroma, o atsiverčiama STR (Statybos techninio reglamento) eilutė ir dėliojama – visiškai gatvę naikinate! Nėra nė ką svarstyti.“
Architektas Rimantas Stuopelis ragino mąstyti kitaip: „Kodėl čia negali būti rami zona, be asfalto, be bordiūrų – su grindiniu viename lygyje – ne D kategorijos gatvė būtų, o visai kita erdvė – pėsčiųjų zona su galimybe privažiuoti transportu iki Vilniaus gatvės bulvaro.“
„Ką būtume padarę 1980 metais (apie tuos metus Šiauliuose įrengtas bulvaras, Saulės Laikrodžio aikštė), jeigu būtume žiūrėję tik į STR?“ – klausė architektas, kreipdamasis į Z. Sabalį, kuris anuomet buvo vienas iš miesto vadovų, ir kuravo statybas. „Nieko“, – atsakė šis.
„Aikštė dar gali būti, o gatvės projektiniai pasiūlymai – „žali“, – reziumavo Rasa Budrytė, vyriausioji miesto architektė.
Po tokios išvados projektuotojui teks iš esmės koreguoti savo pasiūlymus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
P. Višinskio gatvėje projektuotojai siūlė naikinti automobilių stovėjimo vietas, o pačią gatvę siaurinti.
Skveras prie Stoties gatvės labai mėgstamas benamių. Baiminamasi, kad pastačius gultus, jie čia apsigyventų ilgam.