Naujausios
Geležinkelio vėžės kratosi
Šiaulių miesto valdžia prieš kelerius metus nusprendė, kad miestui būtina atstatyti seniai išardytą geležinkelio vėžę, esančią šalia Šiaulių oro uosto, nes ji esą labai reikalinga Šiaulių pramoniniame parke ir laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusiam verslui. Ne kartą spaudos konferencijoje klausiami miesto valdžios atstovai negalėjo pateikti konkrečiais skaičiais pagrįsto realaus tokios vėžės poreikio.
Geležinkelio vėžės ir šalia esančios krovos aikštelės įrengimas kainavo apie 19 milijonų eurų, iš kurių tik beveik 2 milijonai yra miesto biudžeto pinigai.
Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui pavyko įtikinti didžiuliu šio objekto poreikiu regiono verslui ir išspausti milijonus eurų vėžės ir aikštelės statybai iš Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Tik nepavyko su Krašto apsaugos ministerija. Ji atsakė, kad Lietuvos kariuomenei ši vėžė nereikalinga ir pinigų nedavė.
Tačiau jau eina antri metai, kai objektas užbaigtas, tačiau traukiniai naujai įrengtu geležinkeliu nevažiuoja, o krovos aikštelė tapo brangiausia automobilių stovėjimo aikštele – ji išnuomota logistikos įmonei „Girteka“ vilkikams laikyti.
Šiaulių miesto tarybos posėdžiui pasibaigus mažumos valandoje miesto vadovams buvo užduotas klausimas, kokią naudą savivaldai neš geležinkelio vėžė ir krovos aikštelė.
Meras Artūras Visockas ir Administracijos direktorius Antanas Bartulis kalbėjo, kad geležinkelio vėžė ir krovos aikštelė yra įrengta už valstybės pinigus, vadinasi, tai yra valstybės turtas. Savivaldybė esą yra tiesiog situacijos įkaitė.
Baigiant statyti šį objektą Administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje aiškino, kad Savivaldybėje svarstyti variantai, kam šią sukurtą brangią infrastruktūrą perduoti valdyti.
Buvo renkamasi iš trijų variantų: perduoti Šiaulių oro uostui, skelbti konkursą operatoriui parinkti arba atiduoti valstybei.
Pasirinktas pastarasis variantas, kuris būtų įgyvendintas vėžę ir logistikos centrą atidavus AB „LTG Infra“, kuri valdo šalies geležinkelio infrastruktūrą. Bet pasirodė, kad tai nėra taip paprasta.
Savivaldybė neseniai parašė raštą Susisiekimo ministerijai, siūlydama perimti geležinkelio vėžę. Ministerija atrašė, kad iš esmės sutinka rengti Vyriausybės nutarimą dėl turto perėmimo, tačiau prieš tai Savivaldybė turi, anot A. Bartulio, „sunešioti geležines kurpaites“.
Vienas iš reikalavimų Savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka gauti atitinkamus leidimus pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius. O šitų leidimų Savivaldybei nepavyksta gauti jau antrus metus.
„Vėžė jau pastatyta, Savivaldybei kainavo nedaug. Naudos duos daug, galėtų jau duoti, tačiau esame priklausomi nuo biurokratinių kliūčių. Tai yra biurokratijos pavyzdys. Galiausiai turėsiu kreiptis į Ministrą Pirmininką, nes gavau atsakymą, kad aš turiu susitvarkyti su tais darbais, kuriuos turi atlikti Susisiekimo ministerija. Šiaulių miesto savivaldybė yra įkaitė visokių peripetijų. Mes norime, kad valstybės turtas dirbtų, nes dauguma pinigų yra valstybės. O valstybė nesistengia, kad šitas turtas, kurį sukūrė ji pati, dirbtų“, – visą atsakomybę už neįdarbintą vėžę meras kaip gražiai įpakuotą dovaną įteikia Vyriausybei.
Jis tikino, kad vėžė neveikia dėl „plaukuotos rankos“ ar net sabotažo.
Savivaldybės neturi užsiimti geležinkelio tiesimu
Savivaldybės administracijos direktorius informavo, kad šiuo metu yra rengiama visa šūsnis reikalingų dokumentų. Taip pat turėtų inicijuoti miesto Tarybos sprendimą perduoti turtą Vyriausybei.
„Savivaldybė nėra komercinė institucija, kad organizuotų komercinę veiklą. Tam yra „Lietuvos geležinkeliai“, „LTG Cargo“ kompanija. Atidavus visą šitą turtą infrastruktūra būtų įlieta į bendrą Šiaurės Lietuvos logistikos grandinę. Tai būtų teisingas rezultatas, kurio siekiame“, – sakė A. Bartulis, tačiau niekada nepaaiškino, kodėl tokie siekiai nebuvo suderinti su Lietuvos geležinkeliais, prieš pradedant vėžės statybą.
A. Bartulis skundžiasi, kad iš pradžių turėjo informaciją, kad nebus reikalingas Europinis leidimas, norint pradėti vėžę eksploatuoti. Tačiau kai Savivaldybė nusprendė vėžę perduoti „Lietuvos geležinkeliams“, paaiškėjo, kad toks leidimas reikalingas. Tokiam leidimui gauti reikalinga daugybė dokumentų, kurie pagrįstų, kad vėžė įrengta pagal visus reikalavimus ir teisės aktus.
Dokumentų rengimo procesą Savivaldybė jau senokai pradėjo ir turi įdirbį, tačiau jei valstybė sutiktų perimti vėžę, perduotų jai ir tą „įdirbį“.
„Jei vėžę perimtų „Lietuvos geležinkeliai“, procedūros supaprastėtų, nes tokie reikalavimai mūsų Savivaldybei taikomi pirmą kartą“, – guodėsi Administracijos vadovas.
Akmenės rajone – kitaip
Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje irgi nutiesta geležinkelio atšaka, nes to reikėjo didžiausiam istorijoje investuotojui „Vakarų medienos grupei“. Tačiau skirtingai nei Šiauliai, Akmenė pati šios atšakos statyti nesiryžo, todėl Akmenės rajono merui Vitalijui Mitrofanovui nereikia skųstis nei biurokratija, nei „geležinėmis kurpaitėmis“.
Akmenės rajono meras įsitikinęs, kad savivaldybės neturi užsiimti geležinkelio tiesimu, nustatinėti tarifus, užsiimti einamuoju remontu, priežiūra. Akmenės vėžė – „LTG Infra“ žinioje.
