„Geltonoji vakarienė“ pranoko lūkesčius: tokios vieningos atmosferos dar neteko matyti

„Geltonoji vakarienė“ pranoko lūkesčius: tokios vieningos atmosferos dar neteko matyti

„Gel­to­no­ji va­ka­rie­nė“ pra­no­ko lū­kes­čius: to­kios vie­nin­gos at­mos­fe­ros dar ne­te­ko ma­ty­ti

Šeš­ta­die­nio va­ka­rą šiau­lie­čiai ir mies­to sve­čiai plū­do į Šiau­lių are­ną, ku­ri kaip mat nu­si­da­žė gel­to­nai. Šį­kart ne krep­ši­nio rung­ty­nių me­tu, o ypa­tin­go­je šven­tė­je – pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­to­je mies­to gy­ven­to­jus vie­ni­jan­čio­je „Gel­to­no­je va­ka­rie­nė­je“.

Gel­to­no­mis su­kne­lė­mis, marš­ki­niais, skry­bė­lė­mis, kas­pi­nais, ne­tgi kel­nė­mis bei ki­tais ap­da­rais iš­si­puo­šę šven­tės da­ly­viai tik­rą­ją Šiau­lių mies­to gim­ta­die­nio die­ną, rug­sė­jo 22-ąją mi­nė­jo vie­nin­gai su­sė­dę prie il­gų bend­rų sta­lų. Tie­sa, kiek­vie­na kom­pa­ni­ja sa­vo sta­lo da­lį puo­šė ir de­ko­ra­vo sa­vaip. Bū­tent už ori­gi­na­lu­mą de­ko­ruo­jant sa­vo sta­lus šven­tės or­ga­ni­za­to­riai do­va­no­jo rė­mė­jų įsteig­tus pri­zus. Ne­li­ko neį­ver­tin­ti ir di­džiau­sią iš­mo­nę sa­vo ap­ran­gos at­žvil­giu pa­de­monst­ra­vę „va­ka­rie­niau­to­jai“.

„Gel­to­nos va­ka­rie­nės“ sve­čiai tu­rė­jo pro­gą pa­si­mė­gau­ti ne tik vie­ni ki­tų kom­pa­ni­ja, ge­ra nuo­tai­ka ir at­si­neš­to­mis gel­to­no­mis vai­šė­mis, bet ir mu­zi­ki­ne pro­gra­ma. Puoš­nio­je sce­no­je dai­nin­gą at­mos­fe­rą kū­rė šiau­lie­čių gru­pės „Church on wheels“, „Vai­ras“, „Ki­ta­va“ , o taip pat Lau­ra ir stu­di­ja. Įs­pū­din­gai sce­no­je at­ro­dė ir va­ka­ro ve­dė­jos – Ra­sa Stoš­ku­vie­nė ir Lau­ra Re­mei­kie­nė, ku­rios sa­ve įkom­po­na­vo į gel­to­nai iš­puoš­tus sta­lus.

Pra­si­dė­jus šven­tei pil­nu­tė­lė­je are­no­je va­ka­ro da­ly­viai per di­džiuo­sius ek­ra­nus ga­lė­jo iš­vys­ti pir­muo­sius kad­rus, ku­rie bu­vo už­fik­suo­ti jiems dar tik at­vyks­tant į „Gel­to­ną­ją va­ka­rie­nę“ ir pra­de­dant de­ko­ra­ci­jos dar­bus. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai iš­pil­dė sa­vo pa­ža­dus bei ap­do­va­no­jo „gel­to­niau­sią sta­lą“, ori­gi­na­liau­siai pa­puoš­tą sta­lą bei kū­ry­biš­kiau­siai į sa­vo ap­ran­gos sti­lių pa­žvel­gu­sius va­ka­rie­nės da­ly­vius.

Šiau­lie­čiai ir mies­to sve­čiai vie­ni ki­tiems įsi­ka­bi­nę į pa­ran­kes šo­ko „po­lka“, dai­na­vo, da­li­jo­si at­si­neš­to­mis vai­šė­mis, o įsi­sma­gi­nu­si pub­li­ka pra­šė at­li­kė­jų, kad mu­zi­ka ne­nu­til­tų. Šiau­liuo­se „Gel­to­no­ji va­ka­rie­nė“ vy­ko pir­mą kar­tą, o or­ga­ni­za­to­riams te­ko ne­leng­va už­duo­tis – pa­vie­šin­ti apie ren­gi­nį taip, kad da­ly­viai su­pras­tų, ko­kia yra ren­gi­nio kon­cep­ci­ja ir koks jo pa­grin­di­nis tiks­las.

Aki­vaiz­du, kad pir­mas bly­nas tik­rai ne­pris­vi­lo, o dek­la­ruo­tas tiks­las, kad šis ren­gi­nys tap­tų tra­di­ci­niu, pa­na­šu, tie­siog pri­va­lo bū­ti įgy­ven­din­tas.

Šiau­lių are­nos inf.