Gimnazijos šimtmečio nuotraukos sugulė į albumą

Gimnazijos šimtmečio nuotraukos sugulė į albumą

Gim­na­zi­jos šimt­me­čio nuo­trau­kos su­gu­lė į al­bu­mą

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis mo­kyk­los mu­zie­ju­je ant sta­lo de­da dar da­žais kve­pian­tį, ne­se­niai iš spaus­tu­vės par­ke­lia­vu­sį fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mą „Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­ja“. Ja­me – apie 200 nuo­trau­kų, api­man­čių maž­daug 100 me­tų lai­ko­tar­pį – nuo gim­na­zi­jos įsi­kū­ri­mo iki so­viet­me­čio.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Se­niau­sioms fo­tog­ra­fi­joms – pu­sant­ro šim­to me­tų

Pas­ku­ti­nis fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas bu­vo su­da­ry­tas gim­na­zi­jai šven­čiant 75 me­tų ju­bi­lie­jų (1926 m.). Ri­bo­to ti­ra­žo al­bu­me bu­vo su­kli­juo­ta apie 30 fo­tog­ra­fi­jų.

R. Bud­rai­tis pa­sa­ko­ja, kad min­tis iš­leis­ti nau­ją fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mą prieš ke­lio­li­ka me­tų ki­lo bu­vu­siam šios gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niui, ad­vo­ka­tui, kul­tū­ri­nin­kui Jo­nui Nek­ra­šiui.

167 me­tus skai­čiuo­jan­ti gim­na­zi­ja – pa­ti se­niau­sia Šiau­lių ir vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos gim­na­zi­jų, jo­je mo­kė­si, dir­bo gar­sūs žmo­nės (dra­ma­tur­gas Pet­ras Vi­lei­šis, fi­zi­kas Vin­cas Če­pins­kis, pub­li­cis­tas Po­vi­las Vi­šins­kis, pro­fe­so­riai My­ko­las, Vac­lo­vas ir Vik­to­ras Bir­žiš­kos, fi­lo­so­fas Sta­sys Šal­kaus­kis ir dau­ge­lis ki­tų), ją bai­gė ke­tu­ri 1918 me­tų Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rai (Jo­nas Vi­lei­šis, Al­fon­sas Pet­ru­lis, Ste­po­nas Kai­rys, My­ko­las Bir­žiš­ka), tad ir al­bu­mą no­rė­jo­si su­da­ry­ti to­kį, ku­ris bū­tų įdo­mus ne tik „ja­no­nie­čiams“, šiau­lie­čiams, bet ir vi­sai Lie­tu­vai.

R. Bud­rai­tis, Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Lu­ko­šiū­tė, gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Ri­ta Mar­ge­vi­čie­nė ir J. Nek­ra­šius, su­si­bū­rę į re­dak­ci­nę ko­le­gi­ją, gal­vo­jo al­bu­mo kon­cep­ci­ją, at­rin­ki­nė­jo nuo­trau­kas, su­da­ri­nė­jo ap­ra­šus.

Dau­gu­ma nuo­trau­kų – iš gim­na­zi­jos is­to­ri­jos Jo­no Kri­vic­ko mu­zie­jaus ar­chy­vo, ke­le­tą fo­tog­ra­fi­jų pa­sko­li­no „Auš­ros“ mu­zie­jus, Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vas, Vy­te­nis Rim­kus, Pet­ras Ka­mins­kas ir Ar­vy­das Ske­rys iš sa­vo as­me­ni­nių ar­chy­vų.

„Kai per­žiū­ri­nė­jau gim­na­zi­jos mu­zie­jaus ar­chy­vą, nu­ste­bau, kiek daug yra ori­gi­na­lių fo­tog­ra­fi­jų, – pa­sa­ko­ja B. Lu­ko­šiū­tė. – Į al­bu­mą pa­te­ko ne vi­sos. At­rink­tos, mū­sų nuo­mo­ne, pa­čios įdo­miau­sios, ku­rios už­ka­bin­tų, bū­tų su cin­ke­liu. Dau­gu­ma nuo­trau­kų yra gru­pi­nės, iliust­ruo­jan­čios kas­die­nį mo­kyk­los gy­ve­ni­mą: pa­mo­kas, šven­tes, iš­vy­kas, lais­va­lai­kį. Ne­ma­žai nuo­trau­kų da­ry­tų lau­ke, prie gim­na­zi­jos, bet gal­būt įdo­mes­nės yra tos, ku­rios da­ry­tos vi­du­je, kur ma­to­me, kaip įreng­ti ka­bi­ne­tai, ko­kios moks­lei­vių uni­for­mos, suo­lai.“

Al­bu­me nė­ra at­ski­ros vie­tos as­me­ny­bėms, juo­lab kad ir po­rtre­ti­nių nuo­trau­kų nė­ra daug.

Fo­tog­ra­fi­jos al­bu­me su­dė­lio­tos pa­gal ke­tu­rias te­mas: bend­ruo­me­nė, pa­mo­kos, po pa­mo­kų ir šven­tės.

Anks­ty­viau­sios al­bu­me pub­li­kuo­ja­mos fo­tog­ra­fi­jos yra XIX am­žiaus 6-ojo de­šimt­me­čio, vė­ly­viau­sios – 1944 me­tų. Dau­gu­ma fo­tog­ra­fi­jų yra iš tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pio.

Rink­da­ma nuo­trau­kas al­bu­mui B. Lu­ko­šiū­tė at­ra­do ne­di­du­kę fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je gim­na­zi­jos skau­tai Kur­šių ne­ri­jo­je įsiam­ži­nę prie be­si­švar­tuo­jan­čio ka­ri­nio lai­vo „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“. 1945 me­tais lai­vas nu­sken­do už­plau­kęs ant mi­nos Suo­mi­jos įlan­ko­je, o kiek dau­giau nei prieš me­tus Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ty­rė­jai Bal­ti­jos jū­ros dug­ne su­ra­do šį lai­vą.

Pir­muo­se al­bu­mo pus­la­piuo­se pub­li­kuo­ja­mos vin­je­tės. Pa­sak B. Lu­ko­šiū­tės, tai – spe­ci­fi­nė mo­kyk­li­nės fo­tog­ra­fi­jos rū­šis, ku­rio­je at­si­spin­di ir mo­kyk­los pa­va­di­ni­mų kai­ta, ir di­zai­no ma­dos.

Mu­zie­ji­nin­kė ap­gai­les­tau­ja, kad ne­pa­vy­ko gau­ti se­niau­sios – 1893 me­tų – gim­na­zi­jos vin­je­tės, ku­ri bu­vo pub­li­kuo­ta M. Bir­žiš­kos kny­go­je „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se“ (Kau­nas, 1938).

Al­bu­me se­niau­sia pub­li­kuo­ja­ma vin­je­tė yra 1921 me­tų. Ji iš P. Ka­mins­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo. Pas­ku­ti­nė vin­je­tė – 1941 me­tų lai­dos. Įdo­mu tai, kad ji dar yra su ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos sim­bo­liais.

Per gim­na­zi­jos is­to­ri­ją pa­sa­ko­ja­ma ir mies­to is­to­ri­ja – al­bu­me yra ke­le­tas nuo­trau­kų (iš „Auš­ros“ mu­zie­jaus fon­dų), ku­rio­se ma­ty­ti ne tik Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu nu­nio­ko­tas gim­na­zi­jos pa­sta­tas, bet ir mies­to pa­no­ra­ma, gat­vės.

Var­tant al­bu­mą nuo­sta­bą su­ke­lia tai, kad ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je bu­vo ir mer­gai­čių. B. Lu­ko­šiū­tė sa­ko, kad vi­siš­kas mer­gai­čių ir ber­niu­kų gim­na­zi­jų at­sky­ri­mas įvy­ko tik 1928 me­tais, ta­čiau ir po to pa­si­tai­ky­da­vo at­ve­jų, kai ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je mo­ky­da­vo­si mer­gai­čių, o mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je – ber­niu­kų.

Ku­rį lai­ką gim­na­zi­jos pa­tal­po­se vei­kė ir sau­gu­sių­jų mo­kyk­la bei mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ja, tad al­bu­me yra ir jų nuo­trau­kų.

Al­bu­me pub­li­kuo­ja­mas ir vie­nas do­ku­men­tas – gim­na­zi­jos pa­sta­to pro­jek­tas, ku­rį pa­vy­ko gau­ti iš Lie­tu­vos is­to­ri­jos ar­chy­vo. Dviaukš­tį mo­kyk­los pa­sta­tą pro­jek­ta­vo To­mas Ti­šec­kis.

Kad ne­bū­tų gė­da žiū­rė­ti "ja­no­nie­čiams" į akis

Kny­gos di­zai­ną kū­rė „ja­no­nie­tis“ fo­to­me­ni­nin­kas Vil­man­tas Damb­raus­kas.

Pa­sak di­zai­ne­rio, su­da­rant al­bu­mą pa­grin­di­nis klau­si­mas bu­vo, kam teik­ti pir­me­ny­bę – is­to­riš­ku­mui ar vaiz­din­gu­mui. Nusp­ręs­ta, kad vaiz­din­gu­mui.

„Kal­bė­jo­mės su ko­le­go­mis, kiek ga­liu da­ry­ti in­va­zi­jos re­tu­šuo­jant nuo­trau­kas. Ga­li­ma jas bu­vo pa­teik­ti to­kias, ko­kios yra, bet no­rė­jo­si, kad bū­tų šva­res­nės, tvar­kin­ges­nės. Kai ku­rios nuo­trau­kos bu­vo to­kios ko­ky­bės, kad tu­rė­jai pieš­ti. Bu­vo ir la­bai ko­ky­biš­kų, lyg bū­tų pa­da­ry­tos va­kar“, – pa­sa­ko­ja V. Damb­raus­kas.

Me­ni­nin­kas sa­ko, kad pri­si­dė­ti prie al­bu­mo kū­ri­mo bu­vo ne tik di­de­lė gar­bė, bet ir at­sa­ko­my­bė, no­rė­jo­si vis­ką pa­da­ry­ti kuo ge­riau, šiuo­lai­kiš­kai, mo­der­niai, kad vė­liau ne­bū­tų gė­da žiū­rė­ti „ja­no­nie­čiams“ į akis. Dar ir da­bar var­ty­da­mas al­bu­mą V. Damb­raus­kas gal­vo­ja, ką bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti ki­taip.

Al­bu­mo ren­gi­mas (nuo nuo­trau­kų skena­vi­mo iki vi­siš­ko pa­ren­gi­mo spau­dai) už­tru­ko apie me­tus.

V. Damb­raus­kas sa­ko, kad pri­sė­dęs dar­buo­tis prie nuo­trau­kų daž­nai už­si­žiū­rė­da­vo į gim­na­zis­tų, mo­ky­to­jų vei­dus.

„Pa­gau­nu sa­ve, kad lai­kas ei­na, o aš nie­ko ne­da­rau. Už­si­žiū­rė­da­vau į vei­dus su to­kia nos­tal­gi­ja, nes da­bar to­kių vei­dų ne­su­tin­ku. Kaž­kur pa­ma­čiau pa­na­šų į sa­vo tė­tį, pa­klau­siau te­tos, ir, pa­si­ro­do, tik­rai jis čia mo­kė­si ir laik­me­tis su­tam­pa“, – pa­sa­ko­ja V. Damb­raus­kas.

Al­bu­mas yra me­džia­gi­niais vir­še­liais ir auk­si­nė­mis rai­dė­mis – tar­si Bib­li­ja, nes, pa­sak me­ni­nin­ko, tai ir yra gim­na­zi­jos bib­li­ja.

Vir­še­lį puo­šia vie­na se­niau­sių gim­na­zi­jos lai­kų fo­tog­ra­fi­jų (1899 m.) iš V. Rim­kaus as­me­ni­nio ar­chy­vo. Jo­je – ir pa­ties V. Rim­kaus tė­tis Je­ros­la­vas, ne tik gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nis, bet ir mo­ky­to­jas. Gim­na­zi­ją lan­kė net ke­tu­rios Rim­kų kar­tos.

Al­bu­mą re­da­ga­vo Li­na Kaz­laus­kie­nė, teks­tus į ang­lų kal­bą ver­tė Sol­vei­ga Su­šins­kie­nė, tech­ni­nis re­dak­to­rius – Ar­tū­ras Jau­gė­la.

Kny­ga iš­leis­ta Aust­ra­li­jos lie­tu­vio Ka­zi­mie­ro But­kaus (1916–2013) lė­šo­mis.

Pris­ta­ty­mas – ket­vir­ta­die­nį

Fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mo „Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­ja“ pri­sta­ty­mas vyks šį ket­vir­ta­die­nį 15 va­lan­dą Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je.

Pris­ta­ty­me da­ly­vaus kny­gos su­da­ry­to­jai, re­dak­ci­nė ko­le­gi­ja, bu­vę ir esa­mi „ja­no­nie­čiai“, kvie­čia­mi ir vi­si no­rin­tys. Ren­gi­nio me­tu bus ga­li­ma įsi­gy­ti al­bu­mą.

Se­niau­sia Šiau­lių gim­na­zi­ja veik­lą pra­dė­jo 1851 me­tų rugp­jū­čio 30 die­ną. Pas­ta­to sta­ty­bai bu­vo pa­nau­do­tos nu­griau­tos Pa­šiau­šės ko­le­gi­jos ir baž­ny­čios ply­tos.

Ca­ro lai­kų gim­na­zi­ja iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro va­di­no­si Šiau­lių vy­rų gim­na­zi­ja, nuo 1919 me­tų – Šiau­lių val­džios gim­na­zi­ja, 1928 me­tais per­va­din­ta Šiau­lių val­džios ber­niu­kų gim­na­zi­ja, nuo 1946 me­tų mo­kyk­la ta­po Ju­liaus Ja­no­nio vi­du­ri­ne mo­kyk­la, gim­na­zi­jos sta­tu­są at­ga­vo 1996 me­tais.

Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos is­to­ri­jos Jo­no Kri­vic­ko mu­zie­jaus nuo­tr.

Gim­na­zi­jos 75-me­čio ju­bi­lie­jaus iš­kil­mių da­ly­viai prie gim­na­zi­jos. 1926 m. spa­lis. Fo­tog­ra­fas Chai­mas Zak­sas.

Fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­ką gim­na­zi­jos kie­me ve­da mo­ky­to­jas Ka­zys Pau­laus­kas. 1933 m. Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas.

Mo­ky­to­jas Vac­lo­vas Šlia­ge­ris fi­zi­kos pa­mo­ko­je. 1932 m. Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas.

Au­to­rės nuo­tr.

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis sa­ko, kad ne­sku­bė­ta iš­leis­ti fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mo nei Va­sa­rio 16-ajai, nei Šiau­lių die­noms, no­rė­ta, kad jo pri­sta­ty­mas bū­tų be kon­ku­ren­ci­jos.

Di­zai­ne­ris, fo­tog­ra­fas Vil­man­tas Damb­raus­kas sa­ko, jog jam mo­kyk­la, ku­rio­je mo­kė­si, nu­si­ra­ši­nė­jo, pir­mą kar­tą įsi­my­lė­jo ir su­si­mu­šė, mu­zi­ka­vo an­samb­ly­je, yra la­bai bran­gi ir pri­si­dė­ti prie jos al­bu­mo su­da­ry­mo bu­vo di­de­lė gar­bė ir at­sa­ko­my­bė.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus spe­cia­lis­tę Bi­ru­tę Lu­ko­šiū­tę nu­ste­bi­no gau­sus gim­na­zi­jos mu­zie­jaus nuo­trau­kų ar­chy­vas. Mu­zie­ji­nin­kei pa­čios įdo­miau­sios bu­vo mo­kyk­los vi­du­je da­ry­tos nuo­trau­kos, ku­rio­se ma­ty­ti, kaip įreng­ti ka­bi­ne­tai, ko­kie suo­lai, mo­ki­nių uni­for­mos, ki­tos de­ta­lės.

Vil­man­to DAMB­RAUS­KO nuo­tr.

Fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas „Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­ja“ iš­leis­tas 1 000 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu.