Globėjus stabdo visuomenės požiūris

Glo­bė­jus stab­do vi­suo­me­nės po­žiū­ris

In­ter­ne­te, te­le­vi­zi­jo­je, spau­do­je skel­bi­mai kvie­čia tap­ti glo­bė­jais, įtė­viais, bu­din­čiais glo­bo­to­jais. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro so­cia­li­nės dar­buo­to­jos sa­ko, kad bu­din­čių glo­bo­to­jų da­bar pa­kan­ka, bet no­rin­čių­jų įsi­vai­kin­ti ar nuo­lat glo­bo­ti vai­kus la­bai trūks­ta.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Bu­din­čių glo­bo­to­jų pa­kan­ka

Vio­le­ta Ale­jū­nie­nė, So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro so­cia­li­nė dar­buo­to­ja (glo­bos koor­di­na­to­rė), sa­ko, kad bu­din­čių glo­bo­to­jų po­rei­kis Šiau­lių mies­te šiuo me­tu yra pa­ten­kin­tas: 11 glo­bo­to­jų jau yra su­da­rę su­tar­tis ir tei­kia so­cia­li­nės prie­žiū­ros pa­slau­gas vai­kams, pa­ruoš­ti ir tei­gia­mai įver­tin­ti dar 3 as­me­nys.

Pa­sak V. Ale­jū­nie­nės, žmo­nės la­bai re­tai į mo­ky­mus atei­na „per feis­bu­ką“, daž­niau­siai apie ga­li­my­bę glo­bo­ti su­si­ži­no vie­ni iš ki­tų. Ta­čiau su­si­do­mė­ji­mas nė­ra di­de­lis.

Šiau­liuo­se la­biau­siai trūks­ta nuo­la­ti­nių glo­bė­jų, ku­rie pa­dė­tų vai­kams užaug­ti iki pil­na­me­tys­tės.

„Pas­ta­ruo­sius po­rą me­tų ne­daug žmo­nių iš­sa­kė no­rą tap­ti vai­kų nuo­la­ti­niais glo­bė­jais, o tie, ku­rie no­rė­jo, daž­niau­siai su vai­kais yra su­sie­ti gi­mi­nys­tės ry­šiu“, – sa­ko V. Ale­jū­nie­nė.

Šiuo me­tu yra tik vie­na ates­tuo­tų spe­cia­lis­tų tei­gia­mai įver­tin­ta glo­bė­ja, ku­ri no­rė­tų glo­bo­ti tam tik­ro am­žiaus mer­gai­tę, ne­su­si­ju­sią gi­mi­nys­tės ry­šiais.

Kiek nuo­la­ti­nių glo­bė­jų rei­kė­tų Šiau­liuo­se?

„Kuo dau­giau, tuo ge­riau, – sa­ko glo­bos koor­di­na­to­rė. – Nuo­la­ti­niai glo­bė­jai daž­niau­siai iš­sa­ko pa­gei­da­vi­mus, ko­kio am­žiaus ir ko­kios ly­ties vai­ką no­rė­tų glo­bo­ti. Per dau­ge­lį me­tų ten­den­ci­jos iš­lie­ka tos pa­čios – nie­kas ne­no­ri glo­bo­ti ir įsi­vai­kin­ti vy­res­nių vai­kų.“

Ko­kios prie­žas­tys stab­do žmo­nes tap­ti glo­bė­jais?

V. Ale­jū­nie­nė sa­ko, kad žmo­nės ne­si­ryž­ta glo­bo­ti sve­ti­mus vai­kus, nes jiems ke­lia ne­ri­mą vai­kų svei­ka­ta, kad gal­būt rei­kės pa­lai­ky­ti ry­šį su bio­lo­gi­niais tė­vais. Stab­do ir vi­suo­me­nės po­žiū­ris, kad vai­kai glo­bo­ja­mi tik dėl gau­na­mų iš­mo­kų.

„Vi­suo­me­nės po­žiū­ris tu­rė­tų keis­tis, nes vai­kai, li­kę be tė­vų glo­bos, yra to­kie pat vai­kai ir jiems rei­kia užaug­ti. Tai mū­sų vi­sų vai­kai ir jie tu­ri tei­sę į šei­mą. Jei­gu ne­ga­li aug­ti bio­lo­gi­nė­je šei­mo­je, tu­rė­tų aug­ti glo­bė­jų šei­mo­je“, – sa­ko V. Ale­jū­nie­nė.

Glo­bo­ja­mas vai­kas – ki­toks vai­kas?

Šiau­lių so­cia­li­nių pa­slau­gų GIMK ates­tuo­ta so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, tei­kian­ti pa­gal­bą glo­bo­to­jams (rū­pin­to­jams) ir įvai­kin­to­jams Jur­gi­ta Ža­liū­kie­nė sa­ko, kad glo­bė­jams ten­ka bū­ti la­bai stip­riems, kad at­si­lai­ky­tų prieš nei­gia­mą vi­suo­me­nės po­žiū­rį. Į glo­bo­ja­mus vai­kus vi­suo­me­nė žiū­ri tar­si pro pa­di­di­na­mą­jį stik­lą.

„Aiš­ku, ga­li skir­tis jų el­ge­sys, jie ga­li bū­ti pik­tes­ni, bet jie tam tu­ri tei­sę, nes tu­ri daug skau­džių pa­tir­čių. Dėl ne­tek­čių, sa­vi­ver­tės trū­ku­mo, prie­rai­šu­mo sto­kos gal­būt jie vi­sa­da bus „ki­to­kie“, ki­taip elg­sis“, – svars­to V. Ale­jū­nie­nė.

Ne­re­tai dėl ne­to­le­ran­tiš­ko vi­suo­me­nės po­žiū­rio į glo­bo­ja­mus vai­kus neat­si­ran­da Šiau­liuo­se glo­bė­jų, ku­rie su­tik­tų ži­niask­lai­do­je pa­si­da­ly­ti sa­vo ge­rą­ja pa­tir­ti­mi. Pa­sak J. Ža­liū­kie­nės, glo­bė­jai daž­niau­siai bi­jo vie­šu­mos ne dėl sa­vęs, bet dėl glo­bo­ja­mų vai­kų, kad jie ne­pa­tir­tų pa­ty­čių tarp bend­raam­žių.

„Žmo­nės tik­rai neap­sii­ma glo­bo­ti vai­kų dėl pi­ni­gų, – ti­ki­na V. Ale­jū­nie­nė. – To, ko iš tik­rų­jų rei­kia glo­bo­ja­mam vai­kui, jo­kiais pi­ni­gais ne­pa­ma­tuo­si.“

Šiuo me­tu Šiau­liuo­se yra apie 200 glo­bo­ja­mų vai­kų, lai­ki­nai glo­bo­ja­ma apie 100 vai­kų. Per­nai per pus­me­tį į bio­lo­gi­nes šei­mas grą­žin­ta vos 19 vai­kų.

Pa­sak so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, su paaug­liais ypač su­dė­tin­ga, nes jų glo­bo­ti be­veik nie­kas ne­no­ri. O ir esa­mi glo­bė­jai pa­ti­ria dau­giau­siai sun­ku­mų ir pro­ble­mų, kai vai­kai su­lau­kia paaug­lys­tės.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro glo­bos cent­ro pa­grin­di­nis veik­los tiks­las ir yra už­tik­rin­ti, kad vi­siems įvai­kin­tiems ir glo­bo­ja­miems vai­kams bei įtė­viams ir glo­bė­jams bū­tų priei­na­ma ir su­tei­kia­ma rei­ka­lin­ga kon­sul­ta­ci­nė ir psi­cho­so­cia­li­nė pa­gal­ba.

Au­gin­ti sa­vą ir sve­ti­mą – ne tas pa­ts

No­rint tap­ti glo­bė­ju, įtė­viu ar bu­din­čiu glo­bo­to­ju rei­kia iš­klau­sy­ti GIMK mo­ky­mus. Ar­ti­miau­siems vai­ko šei­mos gi­mi­nai­čiams (mo­čiu­tėms, se­ne­liams, vai­ko bro­liams, se­se­rims) mo­ky­mai ne­bū­ti­ni, bet re­ko­men­duo­ja­mi.

J. Ža­liū­kie­nė sa­ko, kad dau­ge­liui, ypač jau užau­gi­nu­siems sa­vo bio­lo­gi­nius vai­kus, at­ro­do, kad mo­ky­mai ne­rei­ka­lin­gi, „mo­kė­jau sa­vo užau­gin­ti, mo­kė­siu ir sve­ti­mą“. Ta­čiau au­gin­ti sa­vą ir sve­ti­mą, pa­sak spe­cia­lis­tės, ne tas pa­ts, ypač kai tas sve­ti­mas vai­kas – su skau­džio­mis pa­tir­ti­mis.

Daž­nai glo­bė­jams ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl vai­kas tu­ri bend­rau­ti su bio­lo­gi­niais tė­vais.

„Aiš­ki­na­me, kad to rei­kia dėl vai­ko ge­ro­vės, kad vai­kui rei­kia po­zi­ty­viai kal­bė­ti apie jo bio­lo­gi­nius tė­vus. Bet ne­re­tai išė­ję iš mo­ky­mų glo­bė­jai grįž­ta prie sa­vo išanks­ti­nių nuo­sta­tų“, – sa­ko J. Ža­liū­kie­nė.

Šiuo me­tu vyks­tan­čius mo­ky­mus lan­ko de­vy­ni žmo­nės: no­rin­čių tap­ti įtė­viais šei­ma, trys no­rin­tys tap­ti nuo­la­ti­niais glo­bė­jais, ir trys as­me­nys, no­rin­tys tap­ti bu­din­čiai­siais glo­bė­jais. Be­je, pa­sta­rie­ji – jau esa­mų bu­din­čių­jų glo­bė­jų su­tuok­ti­niai.

Užp­raei­tais me­tais ne­bu­vo nė vie­nos šei­mos, no­rin­čios tap­ti įtė­viais. Per­nai bu­vo dvi, ta­čiau po mo­ky­mų vie­na šei­ma nu­spren­dė tap­ti glo­bė­jais.

So­cia­li­nės dar­buo­to­jos svars­to, jog to­kį ma­žą įtė­vių skai­čių gal­būt le­mia tai, kad mies­te ma­žė­ja jau­nų gy­ven­to­jų.

J. Ža­liū­kie­nė sa­ko, kad per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus nė vie­nam as­me­niui, pa­no­ru­siam tap­ti glo­bė­ju, glo­bo­to­ju ar įtė­viu, ne­bu­vo pa­teik­ta nei­gia­ma iš­va­da. Ta­čiau pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai spe­cia­lis­tės ma­tė, kad žmo­gus nė­ra pa­si­ren­gęs vai­ko glo­bai, nes trūks­ta kai ku­rių įgū­džių iš­pil­dy­ti vai­ko po­rei­kius.

„To­kiems as­me­nims duo­da­vo­me re­ko­men­da­ci­jų, ko­kias pro­ble­mas ir klau­si­mus dar rei­kia iš­spręs­ti, kad ga­lė­tų atei­ti ki­tą kar­tą“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Glo­bė­jais ir įtė­viais ga­li tap­ti tik dar­bin­go am­žiaus žmo­nės. Glo­bė­jais pa­pras­tai no­ri tap­ti žmo­nės, ku­rių am­žiaus vi­dur­kis yra 40 me­tų.

„Bū­na, kad žmo­nės no­ri už­pil­dy­ti tuš­tu­mą, at­si­ra­du­sią užau­gus bio­lo­gi­niams vai­kams. Ta­čiau ge­riau­sias mo­ty­vas, kai žmo­gus sa­ko: „Aš vis­ką tu­riu ir no­riu pa­si­da­ly­ti“, – sa­ko spe­cia­lis­tės.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro GIMK ates­tuo­ta so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, tei­kian­ti pa­gal­bą glo­bo­to­jams (rū­pin­to­jams) ir įvai­kin­to­jams Jur­gi­ta Ža­liū­kie­nė (kai­rė­je) ir So­cia­li­nė dar­buo­to­ja (glo­bos koor­di­na­to­rė) Vio­le­ta Ale­jū­nie­nė sa­ko, kad Šiau­liuo­se šiuo me­tu bu­din­čių glo­bo­to­jų pa­kan­ka, bet la­bai trūks­ta nuo­la­ti­nių glo­bė­jų, ga­lin­čių pa­dė­ti užaug­ti vai­kui iki pil­na­me­tys­tės.

Jur­gi­ta Ža­liū­kie­nė sa­ko, jog ge­riau­sias mo­ty­vas, kai glo­bė­jas sa­ko: „Aš vis­ką tu­riu ir no­riu pa­si­da­ly­ti.“

„Žmo­nės tik­rai neap­sii­ma glo­bo­ti vai­kų dėl pi­ni­gų. To, ko iš tik­rų­jų rei­kia glo­bo­ja­mam vai­kui, jo­kiais pi­ni­gais ne­pa­ma­tuo­si“, – sa­ko Vio­le­ta Ale­jū­nie­nė.