
Naujausios
Globos įstaigos naikinamos, o socialinės rizikos šeimų daugėja
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje pristatytos vaikų globos aktualijos Šiaulių mieste. Daugiausia nerimo kelia Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimas, mat globoti neįgalius kūdikius norinčiųjų maža. Visgi įstaigose globojamų vaikų mažėja.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Spaudos konferencijoje dalyvavo Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė ir Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas.
Pasak D. Žakario, vaikų skaičius Šiaulių globos namuose mažėja. Ankstesniu laikotarpiu dėl įvairių priežasčių vaiko teisių apsaugos specialistai kasmet iš šeimų paimdavo apie 70 vaikų. Pernai šį skaičių pavyko sumažinti iki 52 vaikų. Didesnė pusė vaikų (58 procentai) patekdavo į globos įstaigas, pernai tokia institucinė globa paskirta tik ketvirtadaliui tėvų globos netekusių vaikų. Gerų rezultatų mieste pavyko pasiekti pagerinus sąlygas vaikus įvaikinti ir perduoti į globą šeimose.
Tačiau socialinės rizikos šeimų kasmet daugėja. Dėl įvairių priežasčių į Šiaulių savivaldybės sąrašus yra įtraukta apie 250 socialinės rizikos šeimų, jose auga daugiau kaip 340 vaikų.
R. Žąsinas pasakojo, jog 2015 metų spalį Šiaulių vaikų globos namams persikeliant į naujai pastatytą kompleksą pietinėje miesto dalyje buvo nerimaujama, kad naujuose namuose gali netilpti visi įstaigos auklėtiniai. Pernai globos namų 7 šeimynose gyveno iš viso 56 vaikai (po 8 vaikus šeimynoje).
Šiuos metus globos namai pasitiko su 50 vaikų. Dalis vaikų grįžo į biologines šeimas, pernai gruodį buvo įvaikinti 3 vaikai, šiemet sausį – du vaikai. Pagreitinus įvaikinimo procedūras, vasario mėnesį įstaigoje turėtų likti 6 šeimynos, o jei tendencijos išliktų panašios, numatoma ilgainiui turėti tik penkias šeimynas.
Globos namai planuoja teikti paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Dalis globos namų darbuotojų dirbtų socialinį darbą, o laisvose patalpose, plečiant paslaugų spektrą, vėliau numatoma įkurdinti ir dienos centrą, mat Gytarių mikrorajone, kur įsikūrę naujieji globos namai, šiuo metu tokios paslaugos niekas neteikia.
E. Čičelienė supažindino, jog nuo šių metų sausio 1 dienos, valstybei sumažinus normatyvus, vienas socialinis darbuotojas gali dirbti ne daugiau nei su dešimčia šeimų. Anksčiau vienam darbuotojui tekdavo iki 17 socialinės rizikos šeimų. Iš viso mieste su socialinės rizikos šeimomis dirbs 25 socialiniai darbuotojai iš vaikų globos namų, Socialinio paslaugų centro ir „SOS vaikų kaimas“ organizacijos. Visiems šiems etatams finansuoti skiriama valstybės dotacija.
Daugiausia nerimo kelia sutrikusio vystymosi kūdikių likimas. A. Kardašienė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu gauti licenciją, kuri suteiktų teisę priglausti kūdikius Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga apie 60 vaikų. Labai maža dalis šių vaikų įvaikinama. Sunkią negalią turinčius vaikus retai kas įvaikina, jų globoti nenori apsiimti globėjai.
Kūdikių namuose sunkiai sergantiems kūdikiams ir jų šeimoms suteikiama kompleksinė pagalba, kurios, pasak A. Kardašienės, vargu ar sulauktų vaikams atsidūrus globėjų šeimose.
Pasak įstaigos vadovės, vaikų patekimo į globos įstaigas apribojimas yra per drastiškas, todėl bandoma transformuoti paslaugas. Ruošiamas tam tikras paslaugų šeimai paketas, jau veikia dienos grupė sunkią negalią turintiems vaikams, dirbama su šeimomis, taip užtikrinamas sklandesnis vaikų grįžimas į biologines šeimas.
Viena iš alternatyvų globos namams yra socialiniai (laikinieji) globėjai. Šiauliuose šiuo metu yra paruoštos keturios profesionalių socialinių globėjų šeimos, dar 8 šeimos yra ruošiamos. Šie globėjai vaikus galės priimti iš visos apskrities. Vienas globėjas gali pasirūpinti trimis vaikais. Vaikai pas laikinuosius globėjus gali augti iki vienerių metų, vėliau turi grįžti į biologines šeimas, o joms nesant – įvaikinti ar patekti pas nuolatinius globėjus.
Socialiniai globėjai neturės teisės rinktis, kokius vaikus priimti, o kokių ne. Taigi, gali tekti pasirūpinti ir neįgaliu vaiku.
Kol kas neaišku, kaip ir kiek bus mokama socialiniams globėjams, mat, pasak D. Žakario, nėra dar nei įstatyminės bazės, nei teisės aktų. Tai turėtų išsispręsti iki šių metų gegužės.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris (centre) sakė, kad Šiauliuose šiuo metu paruoštos keturios profesionalių globėjų šeimos, kurios galėtų priglausti vaikus iš visos apskrities, dar aštuonios šeimos lanko kursus.