
Naujausios
Gražiausią kaimą gali sunaikinti srutų dvokas
Net keletą kartų gražiausiu Šiaulių apskrities ir visos šalies kaimu tituluoto Žvirblonių kaimo (Pakruojo rajonas) gyventojai šiandien yra priversti garsiai kalbėti apie savo problemą. Kalba – apie bemaž dešimtmetį su Seimo kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu siejama UAB „Agrokoncernas“ priklausančią vietos žemės ūkio bendrovę. Esą jos plėtra ir modernizavimas gyvenvietę paverstų dvokiančia skyle, o žmones – įkaitais. Gyventojai įsitikinę, kad po tos plėtros gyvenvietės ateičiai ir klestėjimui būtų padėtas taškas.
Tuo tarpu samdoma bendrovės pirmininkė kaimynų baimes atremia nedaugžodžiaudama: „Viską darome pagal įstatymą“.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kvapai nosį riečia jau dabar
Sausio mėnesį žvirbloniškiai atsitiktinai sužinojo apie numatytą tame pačiame kaime, Tarvydų gatvėje, dešimtmečius veikusios Žvirblonių žemės ūkio bendrovės pienininkystės komplekso plėtrą.
Planai gyventojus šokiravo: šiuo metu esantį vieną skysto mėšlo rezervuarą papildys dar trys 8 164 kubinių metrų talpyklos, ženkliai išaugs fermų skaičius, o galvijų – kone patrigubės.
Maža to, fermas, kaip sužinota, ūkis numatęs statyti ne nuo gyvenamųjų namų, o tiesiai link jų ir netoliese vienintelio gyvenvietės tvenkinio, kurio pakrantėje įrengtas pliažas, laisvalaikio zona, pastatyta persirengimo kabina.
Numatomi galvijų fermų pastatai – dviguba rykštė gyventojams, kurių daržai ir ganyklos kaimynystėje su bendrovės iš valstybės 99 metams išsinuomotais hektarais.
Žmonės rodo savo sklypų „rubežius“ ir tikina, kad nuo jų iki numatomų statinių būsią tik keliolika ar keliasdešimt metrų. Vadinasi, ravėdami lysves jie, pasak žvirbloniškių, būsiantys priversti kvėpuoti aitriu amoniako, sklindančio iš fermų ir srutų rezervuarų, tvaiku. Iki šiol čia auginamas daržoves žmonės ne tik valgė patys, bet ir pardavinėdavo turguje.
Neramu ir dėl gruntinio vandens, kuris gali būti užterštas laistant bendrovės laukus srutomis – dauguma žvirbloniškių vartoja šulinių vandenį.
„Užterštas vanduo – peilis sveikatai“, – įsitikinę su "Šiaulių kraštu“ kalbėjęsi žmonės.
Patirties, kad fermoms kaime ne vieta, žvirbloniškiai jau turi. Pirmiausia dėl dvoko, kurį tenka kęsti, kai į gyvenamųjų namų pusę pasisuka vėjas. Ir kalba ne tik apie šiuo metu esantį vieną skysto mėšlo surinkimo rezervuarą ar fermas, bet ir apie siloso tranšėjas, kurioms pastatyti ypatingų leidimų ar derinimų nereikia, nes jos nesančios aplinkos taršos objektas.
Tačiau, anot žmonių, užtenka kraunant silosą, atidengti tranšėjos uždangalą ir bematant kaime pasklinda iki pykinimo aitrus dvokas.
Ką ir kalbėti apie mėšlo tvaiką, kuris stumdomas nuo ūkio tvartų.
Ką jau kalbėti apie tai, kad už kelių šimtų metrų nuo komplekso teka Ramytės upelio intakas.
Kai kurie objektai išnyko
Žmonių žiniomis, šiuo metu apie 800 melžiamų karvių turintis pieno ūkis, įgyvendinus plėtros programą, išaugs iki 1498, planuojamas visų fermos galvijų – prieauglio, veršelių, užtrūkusių karvių – skaičius išaugs iki daugiau negu 2 700.
Jie utopiniais vadina bendrovės atstovų pažadus, kad, įgyvendinus plėtrą, bendrovėje bus įdarbinta daugiau žmonių.
Žvirbloniškiai (jų vietos žemės ūkio bendrovėje dirba tik apie 30 iš kiek daugiau nei 100) įsitikinę, kad išplėtus ir modernizavus ūkį, daugiau darbininkų tikrai neprireiks, o dar ir esančių skaičius bus sumažintas – juk modernūs ūkiai – tai automatizuoti ūkiai.
Žmonės linkę dvejoti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kurios rengėjai bandantys įtikinti, kad grandiozinis pieno ūkis su gausybe skysto mėšlo rezervuarų jokio neigiamo poveikio jų sveikatai ir uoslėms neturės.
Gyventojai pastebėję, kad pirminėje ataskaitoje nebuvo užsiminta apie Žvirbloniuose esantį vaikų darželį, o pabrėžtinai paminėta, jog artimiausias darželis – tik už penkių kilometrų esančiame Rozalime.
Ataskaitoje nebuvusi paminėta Žvirblonių kaime esanti vaikų žaidimų aikštelė, kuri iki planuojamų fermų yra nutolusi apie 560 metrų.
Nekalbama ir apie Žvirblonių kaimo parkus, kurių vienas pavadintas Atminimo parku – buvusiam Žvirblonių žemės ūkio bendrovės pirmininkui Algirdui Ražauskui atminti.
Nepaminėti ir greta esantys gyventojų sklypai, kurie patenka į sanitarinės apsaugos zoną ir nuo komplekso yra vos už 20 metrų.
O labiausiai žvirbloniškius šokiravo sužinojus, esą suinteresuotieji ūkio plėtra išdėstę, jog „parengtai ataskaitai gyventojai pretenzijų neturi“.
Pastabų, anot gyventojų, jie neabejotinai būtų turėję, tačiau jokios ataskaitos nė akyse nebuvo matę iki sausio 21 dienos, kuomet buvo pakviesti į susirinkimą.
Tada ir sužinota, kad ataskaita buvo parengta dar sausio pradžioje, esą buvusi išeksponuota Rozalimo seniūnijos patalpose, tačiau jie jos nematė.
Svarbiausių objektų nepastebėta
Žmonių žiniomis, tvarkantis pagal naujausias technologijas, bendrovės galvijai į ganyklas genami nebebus, jie vasarą žiemą stovės tvartuose ant specialiai įrengtų grotelių su mėšlo transportavimo linija. Mėšlas tekės tiesiai į srutų rezervuarus, o iš jų bus gabenamas ir išlaistomas ant nuosavų ir nuomojamų bendrovės laukų.
Numatyta, kad pagal ūkio veiklos apimtis per sezoną, nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 15-osios, į laukus, esančius Žvirblonių kaimo teritorijoje, aplinkui kaimą bei ties netoli esančiomis gyvenvietėmis, bus išpilta 53 906 kubiniai metrai srutų (6 738 kubiniai metrai per mėnesį).
Srutų sunkiasvoriais automobiliais gabenimas į laukus ir pašarų pristatymas iš laukų į fermas, dar vienas galvos skausmas vietos gyventojams.
Jei galvijai nebebus ganomi, pašarus jiems teks vežti į fermas, vadinasi, sunkiasvoriai automobiliai važiuos Žvirblonių gatvėmis, kurios jau ir dabar visiškai nustekentos.
„Gyvensime kaip greitkelyje. Jau dabar baisu vaikus į lauką vienus išleisti. Ką čia kalbėti ateityje“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Žvirblonių seniūnaitė Vida Arabadžienė.
Jos žodžiais, dėl gatvių remonto prisidedant dalimis bandyta su bendrove kalbėti, tačiau be rezultatų.
Seniūnaitei labai neramu, kad smarvė neišgąsdintų vasaras čia smagiai leidžiančių jos ir kaimynų anūkų.
Ponios Vidos kaimynas Vytautas mano, kad didesniąją kaimo teritorijos dalį užėmus pieno kompleksui su visais kvapais ir taršomis, neabejotinai gal net kokiais 30 procentų kris nekilnojamojo turto kainos.
„Gal bendrovė norės kiekvienam gyventojui kompensuoti nuvertėjančio turto patiriamą žalą?“, – ironiškai klausė buvęs Žvirblonių bendruomenės pirmininkas.
Apie iki šiol naujakuriams patrauklaus kaimo ateitį Vytautas apskritai linkęs patylėti: ar važiuos jaunos šeimos gyventi į Žvirblonius, jei už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų teliūškuos srūtų rezervuarai, jei vaikai bus priversti kvėpuoti užterštu kvapu?
Remdamasi paminėtais pastebėjimais, Žvirblonių kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Turianica raštu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Pakruojo rajono savivaldybės administraciją, Seimo narius, Šiaulių apskrities priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir paprašė atsižvelgti į vykdomos veiklos pažeidimus bei pareikalauti, jog būtų atlikta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
„Viskas pagal įstatymą“
UAB „Agrokoncernas“ Žvirblonių žemės ūkio bendrovės pirmininkė Violeta Kraujutienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pienininkystės ūkio komplekso plėtra Žvirbloniuose bus pradėta, vos tik bus gautas leidimas.
„Tarša neviršys normatyvų, – užtikrino vadovė. – Turėsime vieni į kitus įsiklausyti. Viskas tebėra pristatymų ir diskusijų lygyje, mes viską darome pagal įstatymą“.
Pasak V. Kraujutienės, bendrovė, atsižvelgdama į žmonių nuogąstavimus dėl galimai pablogėsiančios ekologinės būklės, yra numačiusi prevencinių priemonių.
Pavyzdžiui, užsodinti komplekso teritoriją medžiais ir krūmais suformuojant žalią užtvarą.
Taip pat planuojama naudoti biologinius preparatus galimų kvapų koncentracijai mažinti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Žvirblonių žemės ūkio bendrovės pienininkystės ūkį ketinama plėsti gilyn į kaimą.
Žvirblonių seniūnaitė Vida Arabadžienė įsitikinusi, kad iš fermų ir srutų duobių sklindantis dvokas ir tarša atbaidys ne tik naujakurius, bet ir vasaroti čia mėgstančius kaimo gyventojų artimuosius.
Kaimo poilsiavietė – už kelių šimtų metrų nuo būsimo komplekso pastatų.
Gražiausiu kaimu tituluotos gyvenvietės žmonėms neramu, kad Žvirbloniai neprarastų patrauklumo.
Anot gyventojų, jei Žvirblonių žemės ūkio bendrovė įgyvendins visus savo tik verslui naudingus planus, gyvenvietei gali iškilti išnykimo pavojus.