
Naujausios
Grįžtama kurti paminklą
Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės rekonstrukcija siejama ir su Tautos laisvės paminklo statyba. Bet paminklo statybai pinigų nenumatyta ir pats paminklas – tik vizijose. Idėjai sukurti siūloma skirti 10 tūkstančių eurų. Tačiau nėra vienos nuomonės, ar paminklą kurti aikštę sutvarkius, ar jau dabar?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Tarybos prašoma pinigų
Miesto Tarybos komitetuose pradėta svarstyti, ar skirti šiais metais 10 tūkstančių eurų paminklui Tautos laisvei sukurti. Siūlymą teikia ne vienerius metus idėją puoselėjančių Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija.
„Tie pinigai būtų skirti idėjos konkursui organizuoti ir priziniam fondui“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Giedrė Mendoza Herrera, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuri kuruoja aikštės rekonstrukcijos reikalus.
Ar 10 tūkstančių eurų užteks kūrėjams pritraukti?
„Manau, jog gali būti sunku, – svarstė pavaduotoja. – Žinau, kad, pavyzdžiui, Miesto ūkio ir plėtros komitete ir skulptorius Gintautas Lukošaitis apie tai svarstė. Tai labai maži pinigai.“
Ji abejojo, ar daugiau lėšų bus surasta.
„Suformuota opinija, jog biudžete atsirado daug lėšų ir kilo tiek poreikių, kad tą dalybų procesą dar reikia suvaldyti, – sakė direktoriaus pavaduotoja. – Kita vertus, paminklo pastatymui neturime pinigų ir negalime dabar jų skirti.“
Aikštės rekonstrukcija bus įgyvendinama iš europinių lėšų, bet paminklui statyti jos neskiriamos. Numatyta tik paminklo vieta ir bus įrengtas pjedestalas.
„Aikštę pirmiausia reikėtų sutvarkyti, pjedestalą įrengti, po to atsirinkti, kokį paminklą ant jo statyti, – svarstė G. Mendoza Herrera. – Bet, jeigu Taryba nuspręs, rengsime idėjos konkursą.“
Ko skubėti?
„Tas paminklas – senas konservatorių noras, kadangi jiems priklausau, tai komitete iš esmės tam pritariau, – sakė „Šiaulių kraštui“ miesto Tarybos narys skulptorius G. Lukošaitis, pabrėždamas, jog pats konkurse nedalyvaus. – Bet esu santūriai skeptiškas.“
Jis abejoja „skubaus konkurso“ sėkme.
„Ko skubėti? Susitvarkys aikštė, pastatysime ir paminklą. Laisvę jau turime, ar ji prapuls, jeigu nebus paminklo?“ – klausia politikas.
Jo nuomone, vertėtų net kitai menininkų kartai palikti paminklo kūrimą.
„Kažkas su tais paminklų konkursais yra atsitikę. Matome, koks buvo konkursas Jono Basanavičiaus paminklui sukurti – skulptorių kvalifikacija yra smukusi, nes valstybė lėšų paminklams neskiria, – teigė G. Lukošaitis.
Kitas dalykas, pastebi, kad tokie konkursai yra labai sudėtingi.
„Kyla ambicijų karai, politika prasideda, o pats tikslas lieka antrame trečiame plane, – pabrėžė skulptorius. – Gal po 10–15 metų atsiras žmogus, kuris kitaip į tą temą pasižiūrės?“
Jis atvirai teigia, jog lėšos konkursui skiriamos per mažos, kad pritrauktų rimtus menininkus.
Iš savo patirties žino, jog reikia daug sąnaudų konkursui pasirengti: „Minimum 1 000 eurų, o nežinai, ar jie atsipirks – laimėsi, nelaimėsi?“
Dešimtmečių idėja
Ilgametis Tarybos narys Alfredas Lankauskas neabejoja, jog Tautos laisvę reikia įprasminti. Tik paminklo statymo procesas jau labai ilgai užtrukęs.
Prisimena, jog jam būnant miesto meru dar 1998–1999 metais rengtas konkursas Tautos laisvės paminklui sukurti.
„Vyriausybė tada buvo davusi 300 tūkstančių litų paminklui pastatyti, bet juos teko grąžinti, – prisiminė jis. – Iki konkurso atėjome, buvo ir maketai, bet idėja užlūžo.“
Kilusi tada priešprieša tarp pačių idėjos rėmėjų. Vieni paminklu norėjo įprasminti pokario kovas, kiti norėjo plačiąja prasme įprasminti Nepriklausomybę ir laisvę.
„Iki bendros nuomonės nebuvo prieita, – sakė A. Lankauskas. – Po to keitėsi merai, valdžios, idėja buvo užmiršta, nors iki šiol ruseno.“
Pritariąs, kad bandoma ją gaivinti. Bet mano, kad reikėtų palaukti aikštės sutvarkymo.
„Aš norėčiau, kad pirma atsirastų sutvarkyta aikštė, o paskui paminklas – man neužtenka vaizduotės įžvelgti, kaip jis aikštėje projektuosis, kai yra tik popieriai“, – teigė politikas.
Architektas – „už“
Prisikėlimo aikštės sutvarkymo techninio projekto autorius Vytenis Rudokas sako, jog racionalu jau dabar skelbti paminklo idėjos konkursą.
Projektuodamas jis pasiūlė paminklui vietą skvere, kur dabar yra „Saulės diskų“ fontanas, kuris bus iškeltas.
Pasiūlė, ir koks paminklas turėtų būti architektūriniu požiūriu. Arčiau Savivaldybės rūmų, jos fone turi iškilti vertikalus akcentas iki 10 metrų aukščio. Yra suprojektavęs jam pjedestalą iš keturių laiptų.
„Tą vietą galime palikti dar metų metus tuščią, kol atsirastų paminklas, bet jeigu per metus įvyktų jo idėjos konkursas, tai kartu su aikštės rekonstrukcija galėtume realizuoti ir paminklo idėją, net tą postamentą pagal ją pertvarkyti, – sakė V. Rudokas. – Aš tik už tokį sprendimą, kad aikštės rekonstrukcija ir paminklo statyba vyktų kartu. Aišku, jeigu bus pateikta gera idėja ir bendruomenė jai pritars.“
Vytenio RUDOKO vizualizacija
Aikštės sutvarkymo projekto vizualizacija – architektūriniu požiūriu paminklas turi i iškilti kaip vertikalus akcentas – iki 10 metrų aukščio. Jo stilistika – skulptorių fantazijos reikalas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Skvere, Savivaldybės rūmų fone, parinkta vieta paminklui Tautos laisvei statyti, o fontanas bus iškeltas.