Naujausios
Į Kultūros sostinės titulą – su menų industrijos idėja
Šiauliai siekia 2017 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Nuo pramonės iki menų industrijos – tokia planuojamos koncepcijos ašis. Pasak Šiaulių vicemero Stasio Tumėno, idėja apima ir tradicinį meną, ir modernizmą. Kultūrinis gyvenimas turėtų kunkuliuoti ne tik Šiauliuose, bet pasklisti po visą Lietuvą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Atskleisti Šiaulių tapatybę
– 2017 metais Šiauliai siekia tapti Kultūros sostine. Kokią viziją matote?
– Pagrindinė idėja – priminti, kad Šiauliai yra gyvas, nemirštantis miestas. Būtina skleisti šią žinią į išorę, o ne tik vieniems į kitus žiūrėti, kritikuoti, pyktis. Norisi skeptikams priminti, kad Šiauliai gyvena, kuria, tik reikia pagaliau galutinai nusiimti saulėnų etiketes.
Šiauliai tarpukariu vienu metu buvo antras Lietuvos miestas, konkuravo su Kaunu. Vien 1921–1928 metais Šiauliuose išleista 140 leidinių daugiau nei pusės milijono tiražu. Apie 1928 metus Šiauliuose ėjo net 41 periodinis leidinys. Norime priminti Šiaulių aukso amžių.
Idėją plėtojame nuo dar senesnių laikų. Šiauliai daugeliui asocijuojasi su pramone, todėl keliame mintį: nuo pramonės – iki menų industrijos, nuo tradicijos – iki modernumo.
Per istorinę atmintį norime parodyti tęstinumą – be praeities nėra dabarties.
Iš praeities iškyla asmenybės – Peliksas Bugailiškis, Gerardas Bagdonavičius, Jonas Murka, J. Janonio gimnaziją baigę keturi Vasario 16-osios akto signatarai.
Tęstinumą matome įvairiose srityse – Jackus Sondeckis buvo Šiaulių burmistras, jo sūnus dirigentas Saulius Sondeckis – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Šiaulių miesto garbės pilietis.
Sieksime atskleisti Šiaulių tapatybę.
Be to, per istoriškumą norime parodyti, kad Šiauliai buvo tautų miestas, svarbus jų vaidmuo Šiaulių istorijoje. 1897 metų surašymo duomenimis, Šiauliuose gyveno 43 procentai žydų, lietuvių – 28 procentai. Šito negalime eliminuoti.
Norime paakinti privačios ir viešos partnerystės sinergiją, iškelti, atgaivinti mecenatystės idėją, priminti, kas buvo Ch. Frenkelis, V. Zubovas.
Kalbame ir apie laukiamus pokyčius miesto kultūriniame gyvenime: miesto viešųjų erdvių pertvarkymą, kad šiose erdvėse atsirastų įdomių, netikėtų, atraktyvių elementų.
– Iki kada turite pateikti dokumentus Kultūros ministerijai?
– Iki birželio 1 dienos turime pristatyti sąmatą, kryptis, pagrindinius renginius – koncepciją. Pasiūlymus Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriui gali teikti visi: nuo organizacijų, kūrybinių sąjungų, įmonių, institucijų iki asmeninių iniciatyvų.
Šiauliai keliaus į Lietuvą
– Kaip planuojate atskleisti kultūrą per industriją?
– Idėja nuo pramonės iki menų industrijos – truputį netikėta. Bet mūsų šaknys ateina iš amatų, pramonės. Galime žiūrėti ir kitaip: miestas ant rubežiaus, miestas prie Hanza kelio.
Kalbėdami apie menų industriją, turime galvoje modernų pateikimą. Yra idėja atgaivinti „Kontrapunktą“, kuris buvo Šiaulių miesto parke.
Mūsų tapatybės neatskiriama dalis – oda, odininkai, batsiuviai, nuo Ch. Frenkelio – iki Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojo Albino Kavaliausko odininkų.
Šiaulių choras „Chameleonas“ parodė, kokia jėga, kai kartu dirba režisierius, choreografas. Ieškosime profesionalių šiauliečių režisierių, kurie visus pasiūlymus – kūrybines dirbtuves, parodas, išvykas, koncertus, spektaklius – sujungtų į sostinės viziją vienijančią ašį. Bus proga visiems kūrybiniams darbuotojams parodyti save.
– Kaip plačiai skleisite žinią apie Šiaulius? Galbūt Šiaulių menininkams atsivers prestižinės sostinės erdvės?
– Sieksime parodyti, kas Šiauliuose yra geriausio. Išvežti Šiaulius į Lietuvą.
Turime Lietuvai priminti, kad Šiauliuose yra Valstybinis Šiaulių dramos teatras, pasaulinio lygio berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, puikūs dailininkai, fotomenininkai, muzikantai.
Turime įdomią miesto istoriją, galerijas, muziejus su didžiuliais fondais. Kad Šiauliai yra muziejų miestas, parodė ir Muziejų naktis. Praėjusią savaitę atidarytas skoningas, profesionaliai veikiantis Šiaulių geležinkelių muziejus – tai rodo, kiek mieste yra iniciatyvių žmonių.
Pagrindiniais smuikais groti turėtų didžiulį įdirbį turintis Šiaulių „Aušros“ muziejus, galerijos, Šiaulių universitetas.
Kiekvieną dieną mieste vyksta daugybė renginių. Bet visi gyvena labiau savo erdvėje, savo pasaulyje. Kūrybinis potencialas yra didelis, norime, kad programoje savo veidą parodytų visi: nuo mėgėjų iki profesionalų.
Šiauliai – tarsi donoras
– Ką miestui duotų Kultūros sostinės metai?
– Pirmiausiai svarbu dėl įvaizdžio. Šiauliai yra Šiaurės Lietuvos kultūros židinys. Šiauliai niekur iš geografijos nedingo.
Išėjus Arūno Uoginto knygai „Menų fakulteto fenomenas“ paaiškėjo, kiek dailininkų išsibarstę po Lietuvą! Kultūros sostinės metai būtų puiki galimybė apie juos priminti.
Tas pats su rašytojais: kai skaitai Šiaulių miesto garbės piliečio profesoriaus Broniaus Prėskienio knygą „Šiaulių krašto literatūrinė panorama“, sunku patikėti, bet beveik du trečdaliai Lietuvos rašytojų vienaip ar kitaip susiję su Šiauliais – gyveno, mokėsi, dirbo.
– Vis pabrėžiate, kad reikia „priminti“. Kodėl svarbios asmenybės, reiškiniai, įvykiai nuėjo į užmarštį?
– Daugybę asmenybių bandyta ištrinti iš miestiečių sąmonės sovietmečiu.
Per 25 nepriklausomybės metus Šiauliai, deja, tapo tarsi donoru Lietuvai: menininkų, mokslininkų. Neieškota būdų juos sustabdyti. Nemokame įvertinti ir saugoti, ką turime. Reikia atsikvošėti.
Trūksta ir patriotiškumo, pasididžiavimo, kad esi šiaulietis. Amerikoje jau vaikui išaiškinama, kad turi mylėti savo namą, kiemą, gatvę, kaimą. Tik tada, kai sugebėsi mylėti savo miestą, sugebėsi mylėti pasaulį.
– Dėl ko, jūsų akimis, Šiauliai labiausiai verti Kultūros sostinės vardo?
– Kai mąstau apie Šiaulius, pirmiausiai pagalvoju apie tarpukario aukso periodą, žydėjimo metą: šiandien mane į priekį stumia idėja, kad tik praeities priminimas, išmanymas ir reflektavimas gali sustiprinti tikėjimą dabartimi. Praeitis stiprina dabartį. Jei kūrybinės industrinės sąmonės neaktualizuosime šiandien, Šiauliai ir toliau norės išsivaikščioti. Reikia, kad pirmosios kregždės grįžtų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: „Jei kūrybinės industrinės sąmonės neaktualizuosime šiandien, Šiauliai ir toliau norės išsivaikščioti“, – teigia Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas.
TIKSLAS: Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas sako, kad svarbu Šiaulių kultūrinį potencialą parodyti visai Lietuvai.
