
Naujausios
Kartais apsaugo pats likimas
Gyvybės draudimo srityje R. Urvakienė dirba jau devyniolika metų. Jos praktikoje būta ne vieno atvejo, kai klientai svarstė atsisakyti draudimo apsaugų, galbūt net nutraukti sutartį, tačiau aplinkybės sukliudydavo tai padaryti „čia ir dabar“, o neilgai trukus žmones užklupdavo draudžiamieji įvykiai, dėl kurių išmokėtos tūkstančius eurų siekusios išmokos.
„Viena klientė nusprendė, kad gyvybės draudimo jos vaikui reikia tik dėl kapitalo kaupimo ateičiai, o traumos ne taip aktualu. Vaikas tuomet buvo beveik paauglys. Mamos neįtikino net argumentas, kad dėl traumos jam jau buvo išmokėti keli šimtai eurų. Laimei, klientė nespėjo atsisakyti papildomos apsaugos nuo traumų, nes vaikas patyrė labai didelę traumą, jam prireikė operacijos, o gauta išmoka siekė kelis tūkstančius eurų“, – pasakoja R. Urvakienė.
Kita istorija palyginti nesena. Būdamas komandiruotėje užsienyje, klientas nusprendė nutraukti gyvybės draudimo sutartį, tačiau, grįžęs į Lietuvą, dar spėjo pasitikrinti sveikatą ir į sutartą susitikimą su Renata atėjo ne nutraukti sutarties, o nešinas dokumentais su onkologinės ligos diagnoze.
„Mes, finansų konsultantai, paprastai raginame nepavėluoti priimti sprendimus – laiku pasirūpinti gyvybės draudimu, papildomomis apsaugomis ir neskubėti šių sutarčių nutraukti neapgalvotai. Tačiau kartais, atrodytų, pats likimas pasaugo klientus, nepalikdamas jiems laiko atsisakyti finansinio saugiklio. Visada sakau, kad geriausia gyvybės draudimo sutartis – kuri pasirašyta vakar ir galiojanti. Ją nutraukdami, galime padaryti tokią klaidą, kurios nebeištaisysime“, – sako ekspertė.
Daugelis klientų, gavę draudimo išmokas, paskambina arba bent jau parašo padėkos žinutę. R. Urvakienė šypsosi, kad kai kurie, būna, paklausia, ar tikrai gali naudoti visus gautus pinigus – jiems atrodo, kad į sąskaitą įkritusi suma turi pernelyg daug nulių. Tačiau tai tiesiog reiškia, jog žmogus laiku susidėjo jo poreikius atitinkančius finansinius saugiklius ir nusimatė tinkamas draudimo sumas nelaimės atvejams.
Draudimo apsaugų reikia ir vienišiems
Ekspertė sako, kad vienišam žmogui nebūtinai reikia didelės apsaugos mirties atveju.
„Išmokos gavėjais vieniši žmonės dažniausiai paskiria brolius ar seseris, artimuosius, su kuriais gerai sugyvena. Apsisprendimų būna įvairių“, – pažymi R. Urvakienė.
Tačiau žmonėms, kurie yra vieniši ir neturi, kas jais pasirūpintų, svarbiausia turėti papildomą draudimą nuo traumų ir kritinių ligų bei pasirinkti ne per mažą draudimo sumą. Išmokos pinigų turėtų užtekti padengti gydymosi išlaidas, susimokėti už slaugos paslaugas ir t. t.
Jeigu klientas turi šeimą ir vaikų, yra paėmęs paskolų, jam jau reiktų visų apsaugų.
„Netekę vieno iš tėvų, vaikai dažniausiai nebemato ir kito, kuriam tenka dirbti dvigubai daugiau, siekiant išlaikyti šeimą ir išmokėti paskolas. Todėl patariu rinktis tokią gyvybės draudimo sumą, kuri ne tik padengtų visą paskolą, bet ir liktų pinigų bent porai metų, kol šeima atsistos ant kojų“, – sako R. Urvakienė.
Jai giliai širdin įsirėžęs klientės pasakojimas apie tris palatos kaimynes, kurios turėjo išlaikytinių ir paskolų, todėl buvo priverstos dirbti nepaisant sunkių ligų ir prastos savijautos.
„Pačiai klientei pinigų stygiaus nebuvo, dėl kritinės ligos gautą išmoką ji galėjo išleisti sveikatinimuisi ir reabilitacijai. Tuo tarpu nė viena iš trijų jos likimo draugių gyvybės draudimo sutarties neturėjo“, – apgailestauja R. Urvakienė.
Jau susidūrę su liga – nedvejoja
Renata ragina klientus reguliariai tikrintis sveikatą ir stengtis ligas „pagauti“ kuo anksčiau. Ekspertės teigimu, tai turėtų rūpėti ne tik vyresniems, nes onkologinių ligų daugėja ir jos paliečia vis jaunesnius žmones. O gyvybės draudimas jaunesniame amžiuje kainuoja santykinai nedaug.
„Jaunas ir sveikas žmogus solidžią draudimo apsaugą nuo kritinių ligų gali turėti už gana nedidelę sumą. Jeigu apsidraudžia dar tuomet, kai neturi kokių nors diagnozių, vėliau gali drąsiau profilaktiškai tikrintis sveikatą, nes žino, kad susirgęs turės finansinę paramą. Kartą sudarytos gyvybės draudimo sutarties nereiktų pamiršti. Neužtenka tik mokėti įmokas, patartina jas reguliariai indeksuoti, kad sutartis atitiktų šios dienos poreikius“, – kalba R. Urvakienė.
Atsakymą, kaip dažnai vertėtų indeksuoti įmokas, ekspertės teigimu, dažniausiai pasufleruoja klientų asmeninės istorijos.
„Tie, kurie jau turėjo problemų dėl sveikatos, nedvejodami indeksuoja įmokas kiekvienais metais. Verta žinoti, kad gyvybės draudimas galioja ir tuomet, kai žmogus rimtai sirgo ir yra gavęs draudimo nuo kritinių ligų išmoką, tačiau gyvybės draudimo sumą tokiais atvejais galima padidinti tik indeksuojant. Klientai, kurie iš arti pajunta, kokia yra gyvybės draudimo vertė, tokios galimybės niekada nepraleidžia“, – pažymi ji.
Užs. Nr. 575195