Naujausios
Ilgametis Šiaulių sporto centro „Dubysa“ stalo teniso treneris Valdas Sereika atšventė 70 metų jubiliejų. Jį pasveikino sporto centro kolegos ir Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Bezaras. Nė vienas miesto Savivaldybės vadovas nerado laiko paspausti rankos sporto centre „Dubysa“ 48 metus treneriu dirbančiam jubiliatui.
Pasveiktinas jubiliatas juokavo, kad dar antroje klasėje trenerės Julijos Urbšienės pakviestas ateiti į stalo teniso treniruotes, jas lanko iki šiol. Keitėsi laikai, treniruočių sąlygos, daugybė auklėtinių kartų, keitėsi ir pats stalo tenisas. Tik treneris Valdas išliko ištikimas pirmai ir vienintelei sporto šakai jo gyvenime, kurios paslaptimis, subtilybėmis bei per daug metų sukaupta patirtimi dar ir dabar dalijasi su jaunąja sportininkų karta.
Baigęs mokyklą, V. Sereika 1972 metais įstojo į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabartinis LSU). Studijuodamas Kaune, dar žaisdavo Kauno miesto pirmenybėse, Lietuvos čempionatuose. Baigiant studijas, Valdas gavo paskyrimą dirbti treneriu Šiauliuose ir nuo 1976 metų jis drauge su savo buvusia trenere J. Urbšiene, jau kaip kolegos, pradėjo ugdyti jaunąją stalo tenisininkų kartą. Įsidarbinęs tuometinėje Šiaulių vaikų ir jaunių žaidimų sporto mokykloje (dabartinis sporto centras „Dubysa“) Valdas Sereika čia dirba jau 48 metus.
Per ilgus trenerio darbo metus tobulėjo ne tik inventorius, kuris naudojamas stalo tenisui, tačiau ir pati sporto šaka. Ji tapo greitesnė, dinamiškesnė. Treneris prisimena, kad darbo pradžioje tekdavo ieškoti būdų, kaip gauti kamuoliukų ar rakečių, kad galėtų vesti treniruotes.
Treneris prisimena, kaip buvęs bendrakursis atsiųsdavo kamuoliukų, vaikų tėveliai per gimines atsisiųsdavo, per pažintis gaudavo iš užsienio šalių. Naudodavo vietnamietiškas raketes ir kamuoliukus, nes jie buvo pigiausi.
Tarp trenerio auklėtinių pasiekimų – įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionai. V. Sereika stebi, kaip jo buvusiems mokiniams sekasi žaisti stalo tenisą jau baigus sporto mokyklą.
Pirmai trenerio auklėtinių kartai dabar jau netoli 60-ies. Stalo tenisas – toks sportas: jei kūnas leidžia judėti, gali žaisti iki pat senatvės.
Treneris pasakoja, kad ne vienas buvęs auklėtinis mėgino tapti stalo teniso treneriu, tačiau vos keliems pavyko užsikabinti ir džiaugtis savo auklėtinių pasiekimais.
V. Sereika džiaugiasi ir didžiuojasi Panevėžyje dirbančiu treneriu Ryčiu Velička ir kolege Šiaulių sporto centre „Dubysa“ Lina Sabaliauskiene.
Pasitikdamas jubiliejų treneris sako, kad apžvelgęs visą gyvenimą ir daugiau kaip 60 metų jį lydintį stalo tenisą, dažnai prisimena tėvų ištartus žodžius.
„Man tėvai sakydavo, kad be reikalo plėšau sportinius batelius tose treniruotėse, nes vis tiek iš to gyvenime duonos nevalgysiu. O pasirodo, kad kaip tik ši sporto šaka ir tapo kertine mano gyvenime. Esu dėkingas žmonai, kuriai tekdavo didelis krūvis auginant vaikus ir prižiūrint buitį. Varžybos vykdavo po dvi–tris dienas, mobiliųjų telefonų nebūdavo, susisiekti neįmanoma. Užauginome dvi dukras, džiaugiamės anūkais. Stengiuosi visuomet vadovautis posakiu, kad svarbiau išugdyti ne gerą sportininką, o teisingą ir sąžiningą žmogų“, – sakė treneris Valdas Sereika.
