Naujausios
Investicija – už 12 eurų, ambicija – už milijoną
12 eurų – tiek tiesioginių užsienio investicijų pernai teko Kelmės rajono gyventojui. Šiauliečiui – 1 383 eurai, o Akmenės rajono gyventojui – net 4 110 eurų. Paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad Šiaulių apskrityje kai kurie rajonai beveik nepritraukia užsienio investicijų, o regiono centrą Šiaulius lenkia ne tik didmiesčiai, bet ir mažesnės savivaldybės. Šiaulių miesto vadovai sako: „Pasivysim!“, o Kelmės rajono – stebisi: „Viskas sukramtyta, kad tik verslas ateitų“. Tai kodėl neateina?
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Telšiai lenkia
Statistikos departamentas paskelbė, kad, 2017 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 14,8 milijardo eurų ir, palyginti su 2016 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, padidėjo 6,4 procento.
TUI vienam šalies gyventojui sudarė vidutiniškai 5,3 tūkstančio eurų.
Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 10,5 milijardo eurų, Kauno apskrityje – 1,6 milijardo ir Klaipėdos apskrityje – 1,2 milijardo.
Palyginti su 2016 metų pabaiga, didžiausias augimas fiksuotas Šiaulių (21,1 proc.) ir Telšių (16,1 proc.) apskrityse. Tačiau šis optimistinis rodiklis neatspindi visos situacijos: Telšių apskrityje TUI buvo investuota gerokai daugiau – 422,52 milijono eurų, o Šiaulių apskrityje – 317,18 milijono eurų.
Pagal TUI, tenkančias vienam gyventojui, Šiaulių apskritis atsidūrė 7 vietoje (1 195 eurai) tarp 10-ties apskričių. Vilniaus apskrityje šis rodiklis siekė 12 984 eurus, Klaipėdos – 3 790, Telšių – 3 150, Kauno – 2 775, Panevėžio – 1 665, Utenos – 1 346, Alytaus – 1 058, Marijampolės – 1 000, Tauragės – 302 eurus.
Pernai apskrityje, palyginti su 2016-aisiais, investicijos menkai augo Šiaulių rajone – nuo 22,40 iki 22,94 milijono eurų, o Radviliškio rajone jų net sumažėjo – nuo 14,68 iki 14,16 milijono eurų.
„Neateina ir viskas...“
Kelmės rajonas pernai pritraukė vos apie 0,31 milijono eurų tiesioginių užsienio investicijų, 2016 metais jų buvo dar mažiau – 0,13 milijono. Pagal šias investicijas vienam gyventojui rajonas ypač skurdus – 5 eurai užpernai ir 12 eurų – pernai. O nedarbas tebėra didžiausias apskrityje – 13,7 procento.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, paklausta, kodėl rajonas toks nepatrauklus investuotojams, tik atsiduso: „Neateina ir viskas...“
Net ir susidomėję užsienio investuotojai nebesugrįžta. Pavyzdžiui, vienas Norvegijos koncernas čia planavo statyti žuvų auginimo ir perdirbimo įmonę, planai atrodė labai realūs, tačiau persigalvojo, esą kitur rado dar pigesnę darbo jėgą.
„Viskas sukramtyta, kad tik verslas ateitų, – mano I. Sirusienė. – Taryba priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų, jeigu sukuriamos 5 darbo vietos, investuojama nuo 300 tūkstančių iki milijono eurų. Suformuoti sklypai. Dabar Tytuvėnuose prie geležinkelio stoties vyksta sklypų pardavimas. Gal kažkas įsigis, gal nors mūsų investuotojai ateis? Yra Tarybos sprendimas dėl sklypų Tytuvėnuose, Kelmėje – jeigu ateitų investicijos, Savivaldybė įrengtų visą infrastruktūrą iki sklypo ribos.“
I. Sirusienės nuomone, verslas traukia verslą: „Šalia Raseiniai – ten kuriasi daugybė užsienio įmonių, o pas mus nėra.“ Kelmiškiai konsultavosi su privačios ekonominės zonos steigėjais Tauragės rajone, išgirdo patarimą: reikia pastatyti gamyklą, o tada kviesti investuotoją, esą į tuščią sklypą jis nebeateis. Bet yra ir kitų niuansų.
Pavyzdžiui, Kelmės rajonas paliktas be dujotiekio ir tiesti jo neketinama, nes per dideli kaštai. „Dar 2012 metais buvo mintis statyti makaronų fabriką prie Tytuvėnų geležinkelio stoties, bet apsižiūrėjo, kad nėra dujų, – prisiminė I. Sirusienė. – Viena įmonė iš Estijos nusipirko sklypą, kitais metais įrengs suskystintų dujų stotį. Tieks dujas Vilkyškių pieninės įmonei, gal ir kiti verslininkai galės prisijungti.“
I. Sirusienė sako, gal reikia Tarybos narius siųsti į užsienį parvežti investuotojų, nes tai – „jų prerogatyva“. O gal politikai važinėja? „Nevažinėja...“.
Investuotojų yra, bet nedarbas nemažėja
Akmenės rajone nuo 2014 metų tiesioginių užsienio investicijų apimtys išaugo dvigubai, nors bendras skaičius ir nėra įspūdingas: nuo 46,37 milijono eurų (2014 m.) iki 80,59 milijono eurų (2017 m.).
Pagal šias investicijas vienam gyventojui rajonas pranoksta kitus apskrities rajonus ir Šiaulių miestą – siekia 4 110 eurų, o šiaulietis gali pasigirti tik 1 383 eurais. Bet nedarbo lygis Akmenės rajone vis tiek yra vienas didžiausių apskrityje: rugsėjį siekė 11,9 procento. Kodėl investicijos nesumažina nedarbo?
Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Akmenės skyriaus vedėjas Algis Rudys sako, kad bedarbių mažėja, bet mažėja ir gyventojų. „Kadangi nedarbo lygis skaičiuojamas nuo darbingo amžiaus žmonių, net ir sumažėjus bedarbių skaičiui, procentas išlieka beveik tas pats“, – paaiškino A. Rudys. Beveik pusė besiregistruojančių bedarbių yra vyresni negu 50 metų, dalis neturi tinkamos kvalifikacijos.
Šiuo metu Akmenės skyriuje preliminariai registruojasi žmonės, kurie pageidauja dirbti Vakarų medienos grupės statomoje apie 140 milijonų eurų vertės medžio drožlių gamykloje. Per kelerius metus, užbaigus visą plėtrą, planuojama įdarbinti apie tūkstantį darbuotojų.
Pasak A. Rudžio, susidomėjimas didelis, žmonės motyvuojami įgyti kvalifikaciją, kuri bus reikalinga naujoje gamykloje: kranininkų, hidromanipuliatorių operatorių, traktorininkų, medienos apdirbimo specialistų. Investuotojai planavo dalį darbuotojų atsivežti iš jau veikiančių gamyklų Baltarusijoje ir Klaipėdoje.
„Pasivysim“
Nors pernai Šiauliuose tiesioginių užsienio investicijų daugėjo, vis dėlto jų yra mažiau negu, pavyzdžiui, Panevėžyje ar Kėdainių rajone. Kodėl? Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sako, kad Šiauliuose šios investicijos vienam gyventojui pernai augo 35 procentais, todėl „dar pora metų ir pasivysim“.
A. Bartulis pripažįsta, kad vytis tenka.
„Tik šiemet baigsime atvesti dujas ir elektrą į laisvąją ekonominę zoną. Į Zoknių transformatorinę miestas investavo 1,4 milijono eurų, kad turėtume 16 megavatų elektros energijos. ESO padidino dar 8 megavatais, todėl turime pajėgumus, kuriuos galime skirti laisvajai ekonominei zonai, pramonės parkui, Zoknių integruotajai teritorijai ir oro uostui. Į oro uostą atėjo „Termicom“, kuriam reikės 2,5 megavato“, – komentavo A. Bartulis.
Direktorius pateikė skaičius: į pramonės parką Savivaldybė investavo 5,9 milijono, ES ir valstybės lėšos – 7,7 milijono eurų, ten įsikūrusios įmonės jau investavo 43,5 milijono eurų ir sukūrė 1 018 darbo vietų.
Pramonės parke likę laisvi penki sklypai: nuo 0,5 iki 6,74 hektaro ploto. Jų nuomos aukcionai nuolat skelbiami, kol kas nesėkmingai.
Šiemet į parką atėjo du investuotojai – UAB „Metmega“ ir UAB „Nostrada“, penkios įmonės jau dirba, viena vykdo statybas, dvi – projektuoja būsimus pastatus.
Savivaldybė, anot A. Bartulio, daug tikisi iš neseniai Šiauliuose pradėjosio dirbti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovo.
LEZ vadovas: verslui reikia specialistų
Artūras Klangauskas, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bendrovės direktorius ir valdybos narys sakė, kad gamyklą pradėjo statyti UAB „Reklamos diktatorius“. Tikimasi, kad gegužės mėnesį reklamos gamintojai įsikurs, o rudenį pradės veiklą.
Gamyklą LEZ-e statys odontologinių produktų UAB „Medicinos linija“. Čia planuoja įsikurti langų ir durų gamintoja JAV bendrovė „INTUS Windows“.
A. Klangauskas užsiminė ir apie ketvirtąją įmonę, kuri jau paskelbė rangovo konkursą, o statybos leidimą tikisi gauti šiais metais. Kas investuos ir kokio dydžio investicijos, LEZ vadovas sakė negalįs atskleisti, tik paaiškino, kad projektas prasidės pavasarį ir iki kitų metų pabaigos planuojama įmonę pastatyti.
„Šie metai labai aktyvūs, bet užtrunka projektavimo darbai“, – sako A. Klangauskas. Be to, iki šiol nebuvo visos reikiamos infrastruktūros, pavyzdžiui, elektros pastotės, dujotiekio.
„Praėjusių metų pabaigoje kelias įmones esame pralošę Klaipėdos LEZ-ui vien dėl to, kad pas mus nebuvo įsikūrusios nė vienos įmonės. Įsivaizduokite, atvažiuoja užsienio kompanijos į kitą šalį investuoti ir mato kelią, apšvietimą ir laukus“, – vaizdą piešia A. Klangauskas.
Jo nuomone, didžiosios kompanijos, tokios kaip „Continental“, renkasi didžiuosius miestus, nes, žvelgiant globaliai, joms ir „Kaunas jau yra kaimas“.
„Mūsų išsiskaidymas regionuose didelis, o pramonė klesti tuose miestuose ir regionuose, kur yra didelė žmonių koncentracija. Pavyzdžiui, Vokietijos industriniai miestai yra milijoniniai, todėl užsienio kompanijoms gana sunku suprasti, kaip jos gali gauti tūkstantį kvalifikuotų darbuotojų, jeigu investuos Šiauliuose ar Kėdainiuose“, – sako Šiaulių LEZ vadovas. Jis akcentuoja, kad didžiosioms kompanijoms reikia darbo jėgos, universiteto, kitų švietimo įstaigų ir palygina: Kauno LEZ investuotojai „Hollister“ ar „Continental“ dirba su Kauno technologijos universitetu.
„Šiauliai šiandien negali pasigirti nei universitetu, nei technologinės pakraipos švietimo įstaigomis, kurios parengtų pakankamai specialistų“ – sako A. Klangauskas, bet tiki pramonės miesto potencialu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Užsienio investicijos į kai kuriuos apskrities rajonus beveik neateina.
Redakcijos archyvo nuotr.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė pasidalijo nuomone, kurią išgirdo Lietuvos ambasadoje Norvegijoje: jokia didelė įmonė nei iš Norvegijos, nei iš kitos šalies į Kelmės rajoną neateis, gal tik mažos arba vidutinės.
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bendrovės vadovas Artūras Klangauskas tiki, kad Šiauliai, žvelgiant iš pramonės pozicijų, yra „vienas iš didžiausią potencialą turinčių miestų“.
Tiesioginės užsienio investicijos 2017 m. (2016 m.), mln. Eur
Vilnius – 9 958,73 (9 452,87)
Kaunas – 1 214,63 (1 177,28)
Klaipėda – 911,55 (828,35)
Panevėžys – 259,44 (251,29)
Šiauliai – 139,12 (103.37)
Akmenės r. – 80,59 (79,52)
Pakruojo r. – 51,16 (39,30)
Šiaulių r. – 22,94 (22,40)
Radviliškio r. – 14,16 (14,68)
Joniškio r. – 8,90 (2,42)
Kelmės r. – 0,31 (0,13)
Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui 2017 m. (2016 m.), Eur
Vilnius – 18 190 (17 336)
Klaipėda – 6 122 (5 475)
Kaunas – 4 212 (4 022)
Akmenės r. – 4 110 (3 935)
Panevėžys – 2 926 (2 760)
Pakruojo r. – 2 617 (1935)
Šiauliai – 1 383 (1 021)
Šiaulių r. – 557 (541)
Joniškio r. – 412 (108)
Radviliškio r. – 391 (396)
Kelmės r. – 12 (5)
Šaltinis: Statistikos departamentas
KOMENTARAS
„Investicijos regione galėtų būti didesnės“
Živilė KAZLAUSKAITĖ, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros komandos vadovė:
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ nuotr.
– Šiuo metu rengiama Šiaulių ekonominės plėtros strategija, kuri turėtų sukurti veiksmų planą, kaip miestas galėtų panaudoti savo potencialą pritraukti investicijų ir išsaugoti gyventojų skaičių bei didmiesčio statusą. Įvertinus pritraukiamų investicijų į Lietuvą srautą, investicijos regione galėtų būti didesnės.
Šiauliai ir toliau gali didinti savo patrauklumą gamybos srityje veikiantiems užsienio investuotojams, tačiau svarbu užtikrinti pakankamą specialistų pasiūlą, regione veikiančios švietimo institucijos turi sparčiau reaguoti į rinkos poreikius. Šiauliuose išlieka itin aktualus klausimas dėl inžinerinių kompetencijų trūkumo ir tai sudaro didžiausią problemą konkuruojant su kitais Lietuvos miestais.
Šiaulių universitetui tapus Vilniaus universiteto dalimi, jame nebeliko inžinerijos, tad gamybos įmonėms bendradarbiavimą gali pasiūlyti tik kolegijos ir profesinio rengimo centrai, kuriuos reikia stiprinti. Profesinio mokymo programas reikia adaptuoti pagal įmonių poreikius.
Svarbiausias kriterijus renkantis vietą investicijoms – kvalifikuota darbo jėgos pasiūla. Visų pirma, domimasi ruošiamų specialistų skaičiumi, potencialių darbuotojų kompetencija.
Kitas svarbiausias kriterijus – tinkamų sklypų pasiūla. Pastarųjų metų užsienio investuotojų poreikiai rodo vis didesnių sklypų paklausą – 10–15 ha, 30–35 ha ar didesnių, siekiančių 70 ha ar net iki 100 ha.
