Naujausios
Ir ukrainiečiai tikisi gero atlyginimo
Lietuvos darbo rinkoje trūkstant specialistų, kvalifikuotų darbininkų, šiauliečių bendrovės „Personalo valdymo sistemos“ vadovė Sonata Jasėnaitė ir projektų vadybininkė Olesia Balsienė susidomėjo ukrainiečių įdarbinimo galimybėmis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Paaiškėjo, kad Lietuvoje įdarbinti užsieniečius nėra lengva: formalumai trunka ilgai, be to, užsieniečiai už „minimumą“ nedirba.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ilgas dokumentų tvarkymas
S. Jasėnaitė sako, kad idėją padiktavo pati rinka. Ne paslaptis, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje trūksta ir specialistų, ir kvalifikuotų bei nekvalifikuotų darbininkų. Trūksta suvirintojų, laivų korpusų surinkėjų, metalo apdirbimo staklių operatorių, siuvėjų ir tarptautinių pervežimų vairuotojų, taip pat baldininkų, statybininkų.
„Kadangi mūsų pagrindiniai klientai yra gamybinės įmonės, nes Šiauliai stiprūs savo gamyba, susidūrėme su tuo, kad įmonės negali plėstis tiek, kiek galėtų, vien dėl darbuotojų trūkumo“, – sako vadovė.
S. Jasėnaitė prisimena, kad prieš imantis ukrainiečių įdarbinimo viskas atrodė daug optimistiškiau: „Ir darbdaviai, ir mes tikėjomės, kad atvešime daug ukrainiečių ir jie visiškai patenkins darbuotojų poreikį, tačiau susidūrėme su keliomis problemomis.“
Viena pagrindinių problemų – ilgas dokumentų tvarkymas. Kad Ukrainos pilietis galėtų legaliai dirbti Lietuvoje, tenka praeiti ilgas dokumentų tvarkymo procedūras Ukrainoje ir Lietuvoje.
Pasak O. Balsienės, Ukrainoje įvesti naujo pavyzdžio biometriniai pasai, jų išdavimas užtrunka ilgiau nei mėnesį. Šis pasas ukrainiečiams suteikia galimybę laisvai atvykti į Europos Sąjungos šalis ir kaip turistams išbūti tris mėnesius. Tačiau norint dirbti užsienyje, ukrainiečiams reikalingos darbo vizos. Jos išduodamos Ukrainoje Lietuvos Respublikos ambasadoje arba tose šalyse, kuriose Ukrainos pilietis planuoja įsidarbinti.
O. Balsienė pasakoja, kad Lietuvos ambasadoje Kijeve jau kuris laikas nusidriekusios ilgiausios ukrainiečių, norinčių gauti darbo vizas, eilės. Situaciją sunkina tai, kad anksčiau darbo vizas galima buvo susitvarkyti ir Lietuvoje, migracijos skyriuose, bet nuo spalio 2 dienos Lietuvos migracijos departamentas darbo vizų neišduoda. Priežastis – žmogiškųjų išteklių trūkumas departamente.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas jau pareiškė, kad Migracijos departamentas nuo 2019 metų apskritai naikinamas, o jo funkcijas perims Policijos departamentas.
Lenkijoje – per tris dienas
Lietuvos darbo birža šiek tiek palengvino tvarką, ir užsieniečiams dabar jau nereikia laukti mėnesius, kol gaus leidimą dirbti. Terminas sutrumpėjo iki dviejų savaičių. Lietuvos darbo birža yra sudariusi trūkstamų darbuotojų sąrašą, pagal kurį užsieniečiams net nereikia gauti leidimo dirbti. Trūkstamų profesijų žmonės pirmąją darbo vizą gali gauti keturiems mėnesiams, vėliau pratęsti metams.
„Anksčiau darbdaviams reikėjo įdėti skelbimą į darbo biržos tinklalapį, kuris ten turėjo būti mėnesį. Jeigu per tą laiką neatsirasdavo norinčio dirbti Lietuvos piliečio, būdavo išduodamas leidimas dirbti užsienio piliečiui. Dabar šis terminas sutrumpintas iki dviejų savaičių.
Tai pagreitina procesą, tačiau bet kuriuo atveju pralaimime konkurencinėje kovoje su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lenkijoje įdarbinimo dokumentai užsieniečiams sutvarkomi per tris dienas. Pas mus, labai stengiantis, per tris mėnesius“, – pavyzdį pateikia S. Jasėnaitė.
Beje, darbo viza yra išduodama dirbti konkrečioje įmonėje. Jeigu darbuotojo netenkina sąlygos, atlygis arba paaiškėja, kad jis neturi darbui reikalingų kompetencijų, pereiti dirbti į kitą įmonę negali, reikia gauti naują darbo vizą ir leidimą dirbti.
Darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai skirtingi
Kita problema, kurią įvardija S. Jasėnaitė, – neatitinka darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl atlyginimo, darbo našumo.
„Mūsų darbdaviai turbūt tikėjosi pigesnės darbo jėgos arba bent jau mokėti tiek, kiek už tą pačią pareigybę moka vietiniams. Tačiau kvalifikuoti specialistai mažiau kaip už 800 eurų į rankas (apie 650 eurų už etatą plius viršvalandžiai) nenusiteikę važiuoti dirbti į Lietuvą“, – pasakoja bendrovės vadovė.
Pasak O. Balsienės, nors skelbiama, kad Ukrainoje vidutinis darbo užmokestis viso labo apie 200 eurų į rankas per mėnesį, tačiau ten klesti šešėlinė ekonomika ir didžioji dalis atlyginimo darbuotojams išmokama „vokeliuose“, taip pat klesti nelegalus darbas. Didžiuosiuose, ekonomiškai stipriuose Ukrainos miestuose aukštos kvalifikacijos darbininkas neoficialiai uždirba apie 2 000 eurų.
Pasak S. Jasėnaitės, yra ir kita problema – lietuvių gamybinės įmonės technologiškai jau yra gana toli pažengusios, priešingai nei daugelis Ukrainos įmonių. Darbo našumas taip pat didesnis mūsų šalyje.
„Ukrainiečiai atvyksta iš šiek tiek kitokios darbo kultūros ir jiems reikia persiorientuoti, tarkim, norint padaryti tokį kiekį gaminių, kad užsidirbtų pakankamą atlyginimą. Jie neįpratę dirbti tokiu tempu“, – dar vieną problemą įvardija vadovė.
„Personalo valdymo sistemos“ Ukrainoje turi savo atstovų, kurie ieško darbuotojų. Nors tai didelė šalis, tačiau ir ten sudėtinga rasti Lietuvos darbdavių lūkesčius atitinkančių darbuotojų, kurie būtų reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijų.
„Ukrainiečiai yra labai verslūs, – šypsosi S. Jasėnaitė. – Yra sukurtos įmonės, kurios išduoda fiktyvias pažymas apie turimą darbo patirtį, nurodomos įmonės, pareigybės, stažas. Kai darbuotojas atvažiuoja čia, paaiškėja, kad jis neturi jokio supratimo apie tą darbą.“
Į užsienį ukrainiečiai vyksta ir su suklastotais aukštojo mokslo diplomais. Tiesa, ambasada, dabar jau tai žinodama, taip patikliai į diplomų kopijas nežiūri, reikalauja pateikti originalus.
Dar viena problema, su kuria susiduria ukrainiečiai Lietuvos įmonėse, – kalba. Jaunesnės kartos lietuviai jau nekalba rusiškai, o vyresnio amžiaus ukrainiečiai nekalba angliškai. Daugiausiai bėdų kyla tuomet, kai atvykėlius tenka apmokyti dirbti.
Ukrainiečius stebina kainos
Šiauliuose ukrainiečiai susiduria ir su apgyvendinimo problema.
„Tam, kad darbdavys gautų leidimą įdarbinti užsieniečius, jis turi užtikrinti, kad jie turės kur gyventi. Šiauliuose jau turbūt viskas, kas įmanoma, yra užpildyta tarptautinių pervežimų vairuotojų. Butų nuomininkai labai nenoriai įsileidžia. Pirma, dėl to, kad tai trumpalaikė nuoma, antra, baiminasi, kad išvažiuos ir nesusimokės. Dar yra bendrabučių, bet juose labai prastos sąlygos. Kokią mes parodome Lietuvą, jeigu užsieniečiui pasiūlome tokias gyvenimo sąlygas?“ – svarsto S. Jasėnaitė.
O. Balsienės žodžiais, ukrainiečiai taip pat domisi, kiek mes išleidžiame pragyvenimui (maistui, mokesčiams, būsto nuomai).
„Atvažiuoja ir išsigąsta pamatę, kiek čia kainuoja duona, kiti produktai. Pavyzdžiui, to paties pavadinimo lietuviškas mineralinis vanduo jų šalyje kainuoja 14 euro centų už butelį, o mūsų šalyje – 56 centus“, – pasakoja O. Balsienė.
„Mes jiems sakome, kad pas mus labai labai taupant per mėnesį galima prasimaitinti už 150 eurų. Plius dar butas. Pats pigiausias variantas vienam – 60 eurų, ir mokesčiai. Šildymo sezono metu viskas atsieina apie 250 eurų. Ir tai labai taupant, – skaičiuoja S. Jasėnaitė ir priduria. – O kur dar kelionės išlaidos, viza, kiti dokumentai?“
Užsieniečiai verčia pasitempti
Pasak O. Balsienės, nemažėjant emigracijai ir daugėjant laisvų darbo vietų, Lietuvos darbo rinkoje neišvengiamai tuščias vietas pamažu pildo užsieniečiai. Jie suinteresuoti dirbti viršvalandžius, kad gautų didesnį atlygį už atliktą darbą.
Kitas teigiamas dalykas – dalis užsieniečių uždirbamų pinigų lieka Lietuvoje: mokant mokesčius, perkant prekes ir panašiai.
S. Jasėnaitė įsitikinusi, kad bendradarbiai užsieniečiai daro mus tolerantiškesnius, galbūt verčia pasitempti patiems, tuo pačiu pramokti ir kitos kalbos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ukrainos piliečiams Lietuvoje padedančios įsidarbinti Sonata Jasėnaitė (dešinėje) ir Olesia Balsienė sako susiduriančios su įvairiomis problemomis – nuo ilgo dokumentų tvarkymo iki darbdavių ir darbuotojų lūkesčių neatitikimo.
