Naujausios
Iš užmaršties keliami menininkės grafikos darbai
Šiandien Šiaulių universiteto (ŠU) Dailės galerijoje atidaroma dailininkės Sofijos Romerienės (1885–1972) pastelių, kurias paskolino „Aušros“ muziejus, ir grafikos darbų paroda. Joje taip pat eksponuojami ŠU Dailės galerijos projekto „Užmiršti Sofijos Romerienės raižiniai“ dalyvių – studentų ir Kuršėnų meno mokyklos moksleivių – sukurti grafikos darbai.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nuo paskaitų iki edukacinių užsiėmimų
ŠU Grafikos centre šią savaitę veikė kūrybinės dirbtuvės, kurių metu Menų fakulteto dėstytojai Vaiva Koveraitė ir profesorius Vaidotas Janulis vedė raižinių praktinius užsiėmimus. Studentai ir moksleiviai pagal S. Romerienės kūrybos stilistiką bei techniką raižė savus grafikos darbus ir juos atspaudė ant popieriaus.
Padaryta atspaudų ir nuo originalių S. Romerienės grafikos klišių – cinko plokštelių su raižiniais. Dešimt klišių edukaciniams užsiėmimams paskolino Kelmės krašto muziejus.
„Žinoma, šie grafikos spaudiniai nebe tokie kaip S. Romerienės laikais, daryti apie 1920 metus. Klišės nuo drėgmės yra paveiktos oksidacijos, todėl atspauduose matomos dėmės. Kelmės krašto muziejaus direktorė Laima Šimkutė pasakojo, kad klišės buvo išmestos. Laimei, jas rado tie, kam tai rūpi“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo vienas iš projekto sumanytojų ŠU Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas.
Rugsėjį Kelmėje, Šiauliuose ir Kuršėnuose projekto dalyviams skaitytos paskaitos apie menininkės gyvenimą ir kūrybą. S. Romerienės ir projekto metu sukurti studentų bei moksleivių grafikos darbai nuo šiandien eksponuojami ŠU Dailės galerijoje, vėliau paroda kelsis į Kelmės krašto muziejų ir Kuršėnų meno mokyklos galeriją.
Raižiniams – šimtas metų
„Atėję į muziejų mes matome tik rezultatą – grafikos darbą, tačiau nematome klišių. Projekto dalyviams buvo įdomu prisiliesti prie klišių, kurioms beveik šimtas metų, patiems išbandyti ofortų techniką“, – sakė K. Užuotas.
Dailės galerijos direktorius pasakojo, kad S. Romerienės cinko klišes Kelmės krašto muziejuje pamatė maždaug prieš 15 metų. Jau tada buvo kilusi mintis besikuriančiame ŠU Grafikos centre atspausti raižinius, tačiau tada muziejus nesutiko jų skolinti.
Praeitais metais K. Užuotas ir V. Koveraitė parašė projektą „Užmiršti Sofijos Romerienės raižiniai“, kurį patvirtino Lietuvos kultūros taryba. Pagrindinis projekto tikslas – edukacija.
Technika
Profesorius V. Janulis supažindino su ofortų technika, kai ant šlifuotos cinko plokštelės, kuri padengta rūgščiai atspariu laku, piešiama plieno adata. Vėliau cinko plokštelė ėsdinama azoto rūgštimi. Norint gauti įvairaus sodrumo linijas ėsdinama keletą kartų.
Raižant pažeidžiamas lakas, todėl įrėžtos vietos, veikiant rūgščiai, išėsdinamos. Jos atspaude sudaro piešinį. Po ėsdinimo nuo plokštelės paviršiaus nuvalomas lakas. Išėsdintos vietos padengiamos dažais. Presu spaudžiama ant drėgno popieriaus.
Edukacinių užsiėmimų metu studentai dirbo su cinko plokštelėmis, o moksleiviai – su plastiko. Pasak V. Janulio, taip saugiau, nereikia dirbti su rūgštimi. Plastiko plokštelėje piešinys įrėžiamas spaudžiant adatą.
Apie menininkę
Sofija Dembovskytė-Romerienė gimė 1885 metų vasario 16 dieną (kituose šaltiniuose – 6 dieną) Estijoje, Tartu mieste, gydytojo šeimoje. Tapybos mokėsi Miunchene, Krokuvoje, Paryžiuje. Po Pirmojo pasaulinio karo ištekėjo už Tytuvėnų dvaro valdytojo ekonomisto Eugenijaus Romerio. Romeriai išaugino tris dukras ir du sūnus.
Tytuvėnus dailininkė yra įamžinusi paveiksluose „Tytuvėnų dvaras ir sodas pavasarį“, „Tytuvėnų parkas rudenį“, „Tytuvėnų Kalvarija“, „Tytuvėnų bažnyčios vidurys“, „Tytuvėnų miestelis“ ir kt.
Gyvendama Tytuvėnuose, ji tris kartus (1928, 1932 ir 1936 metais) buvo surengusi savo kūrybos parodas Kaune. 1926 metais – Šiauliuose. Parodos buvo surengtos ir Vilniuje, Rygoje, Varšuvoje, Paryžiuje, Monrealyje, Vašingtone.
S. Romerienė kūrė akvarele, pastele, aliejiniais dažais, sukūrė nemažai grafikos darbų. Mėgstamiausias jos žanras buvo portretas. Dailininkė yra nutapiusi K. Griniaus, A. Merkio, advokato V. Stašinskio, J. Tonkūno, J. Tumo-Vaižganto, A. Jakšto-Dambrausko, Maironio ir daugelio kitų iškilių žmonių portretus.
1941 metais Romeriai buvo ištremti į Sibirą. Ištrūkę iš tremties atsidūrė Kuibyševe (Samara, Rusija). Po dvejų metų E. Romeris ten mirė. Tais pačiais metais Sofijai pavyko išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. Ji apsigyveno Kanadoje, Monrealio mieste. 1972 metais S. Romerienė mirė, palaidota Kanadoje, Kvebeko provincijos San Adelės kapinėse.
Sofijos Romerienės kūrinių turi M. K. Čiurlionio galerija Kaune, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Kelmės krašto muziejus, Kelmės bažnyčia, taip pat nemažai ir privačių asmenų. Jos dailės kūrinių reprodukcijos yra publikuojamos lietuvių, suomių, prancūzų spaudoje.
Jono TAMULIO nuotr.
UŽSIĖMIMAI: Trečiadienį ŠU Grafikos centre svečiavosi Kuršėnų meno mokyklos moksleiviai, kuriems edukacinius grafikos užsiėmimus vedė Menų fakulteto profesorius Vaidotas Janulis.
DARBAS: Moksleiviai pagal S. Romerienės kūrybos stilistiką bei techniką raižė savo grafikos darbus. Grafikos centre beliko plastiko klišes padengti dažais ir kruopščiai nuvalyti jų perteklių, kad dažų liktų tik įrėžtose linijose.
PRESAS: Vienaip darbas atrodo ant klišės, atspaustas gali atrodyti kitaip, todėl ir smalsu, ir nedrąsu pamatyti, kas išėjo.
PROCESAS: Grafikos darbai spaudžiami ant drėgno popieriaus ir nedelsiant priklijuojami ant lentos, kad džiūdami nesusigarankštėtų.
GRAFIKA: S. Romerienės raižinys ant cinko plokštelės ir atspaustas grafikos darbas „Seni žmonės“.
PASTELĖS: Parodoje Šiaulių universiteto Dailės galerijoje eksponuojamos ir S. Romerienės pastelės, kurias paskolino Šiaulių „Aušros“ muziejus.
