
Naujausios
Įsigyti ugninį gaidį pakuždėjo nuojauta
Artėjant 2017-iesiems, pagal kinų kalendorių – Gaidžio metams, tikro gaidžio paieškos atvedė į šiauliečių Sidaravičių namus.
„Mano gaidys ugninis, ugningesnio nerasit“, – nešdama paukštį ant rankų šypsosi Alvyra Sidaravičienė. Nors įsivaizduojama, kad gaidžiai peštukai, tačiau šiaulietės augintiniai – taikūs ir ramūs. Pasak ponios Alvyros, gaidžiai agresiją rodo tik kilus pavojui.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Vedlys ir gynėjas
Jaunas išdidus paukštis nerimsta šeimininkės rankose ir nori kuo patogiau įsitaisyti. Krestelėtas, išskleidžia sparnus lyg erelis. Saulėje spindi auksinės plunksnos. Orus paukštis smalsiai nužvelgia atvykėlius, o paleistas nesitraukia nuo šeimininkės ir lesinėja apšerkšnijusią žemę.
Sakoma, jeigu namuose laikomas tų metų simbolis gyvūnas, aplankys sėkmė. Tuo tiki ir A. Sidaravičienė. Ugnies spalvos gaidį įsigyti pakuždėjo nuojauta, net nepagalvojusi, kad ateinantys metai bus Gaidžio.
„Gimtadienio proga iš brolio šeimos užsiprašiau dekoratyvinių vištų, bet gavau vokelį. Tada rinkausi pati“, – pasakoja moteris.
Iš pradžių A. Sidaravičienė planavo įsigyti kitos veislės paukščių, tačiau pamatė auksaplunksnius Orpingtonų veislės ir neatsispyrė. Įsigijo porelę – vištaitę ir gaidelį.
Paukščiai pusmetiniai, labai taikūs ir ramūs, puriomis minkštomis plunksnomis, kurios paūgėjus turėtų beveik siekti žemę.
Sidaravičių vištidėje ugninis Orpingtonas – ne vienintelis gaidys. Dar yra pilkas nedidukas šilkaplunksnis gaidelis ir senas dedeklių veislės gaidys. Pastarasis – vištidės karalius. Visi gaidžiai sutaria taikiai, nesipeša, kiekvienas turi savo „haremą“. Rytais ūkį žadina senasis gaidys, jaunikliai dar negieda.
A. Sidaravičienė sako, kad gaidys vištidėje reikalingas ne tik dėl grožio ir kad rytais pažadintų, bet ir tam, kad saugotų ir apgintų vištas. Jeigu vištos laikomos laisvai, jas gali pagriebti paukštvanagis. Gaidys, pajutęs pavojų, sukelia didelį triukšmą ir atbaido plėšrūną. Be to, kai būryje yra gaidys, vištos laikosi šalia jo ir niekur nenuklysta.
Ar vištos, gaidžiai prieraišūs paukščiai?
A. Sidaravičienė sako, kad paukščiams reikia skirti daug laiko, užsiimti su jais, tuomet jie prisiriša. Tačiau to laiko dirbančiai moteriai trūksta. Savo augintinius pamato tik vakarais, paglosto, kartais panešioja.
Tik šilkaplunksniai viščiukai vasarą ir rudenį šeimininkus sekiojo, ypač kai šie ravėdavo ar bulves kasdavo, mat supurenus žemę į paviršių išlįsdavo sliekų.
Vardų paukščiams neduoda. Jų tiesiog per daug, kad galima būtų visiems sugalvoti ir dar atsiminti.
Gyvena, kiek skirta
Kaime gimusi ir augusi A. Sidaravičienė savo gyvenimo neįsivaizduoja be gyvūnų: visada šalia būdavo katė, šuo, vištų, buvo ir karvė, kiaulių, dabar augina dar ir alpakų.
Kartu su Sidaravičiais gyvena ir Alvyros mama Stanislava. Visada ūkiškai gyvenusi mama dukrai kartais pasiskųsdavo, kad nėra ką veikti.
„Mes jai įtaisėme veiklos“, – šypsosi moteris. Ponia Stanislava dabar rūpinasi vištomis, kalakutais. Dar ir iš laukų atskrendantį bemaž 50 purplelių pulką palesina.
Purpleliai atskrenda du kartus per dieną. A. Sidaravičienė apgailestauja, kad mūsų viešnagė nesutapo su jų kasdieniu apsilankymu. Vaizdas būna įspūdingas. Purpleliai labai baugštūs, gal juto, kad kieme sukinėjasi svetimi žmonės.
A. Sidaravičienės namuose gyvūnai atsiranda daugiau dėl širdies, negu dėl naudos. Moteris laikosi nuostatos, kad gyvūnas turi gyventi tiek, kiek jam skirta. Todėl vištidėje išsitenka ir „senjorės“ dedeklės, ir jaunos dėslios vištaitės. Jeigu nesuserga, vištos, gaidžiai išgyvena 7–8 metus.
Anksčiau ponia Alvyra sulaukdavusi klausimų, kam senas vištas laiko, kodėl „kankina“ iki mirties. Moteris sako, kad tiesiog neleidžia širdis žudyti gyvūno, kuriuo rūpinaisi, kuris tau tarnavo. Be to, šiaulietės įsitikinimu, gyvūnas turi tas pačias teises kaip ir žmogus – numirti sava mirtimi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ugnies spalvos gaidį šiaulietė Alvyra Sidaravičienė įsigijo vasarą, net nepagalvojusi, kad artėja Gaidžio metai. Moteris tiki, kad ateinančių metų simbolis į namus pritrauks laimę ir sėkmę.
Orpingtonų veislės gaidžiai nepasižymi didelėmis, ryškiai raudonomis skiauterėmis, tačiau išsiskiria puriomis aukso spalvos plunksnomis.
Gaidys daugelio tautų mitologijoje laikomas ugnies ir saulės, budrumo ir vaisingumo simboliu.
Ryto pranašas, išvaikantis piktąsias dvasias
Pagal kinų kalendorių Ugninio Gaidžio metai prasidės 2017 metų sausio 28 dieną. Apie žmones, gimusius Gaidžio metais, sakoma, kad jie drąsūs, atviri, jiems patinka mąstyti, svajoti, kurti fantazijų kupinus planus, jie drąsūs ir darbštūs.
Gaidys laikomas budrumo, vaisingumo simboliu, ryto, saulės patekėjimo pranašu. Dėl vaivorykštės spalvos plunksnų ir raudonos skiauterės daugelio tautų mitologijoje laikomas ugnies ir saulės simboliu.
Gaidys turi galių išvaikyti piktąsias dvasias, jo pranašiškas giedojimas siejasi su gamtos ritmu ir jos amžina kaita bei nuolatiniu atgimimu.