Naujausios
Išlikti arba žlugti
VERSLAS ĮSITRAUKĖ Į IŠLIKIMO ŠOU
Pirmosios ekonominės krizės aukos — šimtais atleidžiami gilias tradicijas Šiauliuose turinčių įmonių darbuotojai — pirmosios ekonominės krizės aukos. Tačiau verslininkai sako: krizės atveju kolektyvinės užuojautos nepareikši. Kai vienos įmonės atsikrato ištuštėjusių patalpų, kitos į jas keliasi ir auga.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
„Ventoje“ liks 150 darbuotojų
„Rugsėjo pradžioje “Ventoje“ pasiliks 150 darbuotojų, kurie turėtų pagaminti mažiausiai 12000 kėdžių per mėnesį“, — tokį vienos seniausių Šiaulių įmonių perspektyvą nupasakojo Tomas Juška, “Libros holdingo“ direktorius, nuo balandžio perėmęs kėdžių gamybos įmonės vairą.
Šiuo metu įmonėje dar dirba antra tiek žmonių. Geriausiais laikais „Venta“ buvo viena didžiausių Šiaulių darbdavių, teikusių darbą 1000 darbuotojų, gaminusių iki 40000 kėdžių per mėnesį.
Tomas Juška neslepia: žmonės iš „Ventos“ priversti išeiti patys — be išeitinių kompensacijų. Jei atleistų žmones ir išmokėtų kompensacijas — įmonė bankrutuotų. Pasirinkimas, anot Juškos, nedidelis: arba skęsti kartu su visais, ar išsaugoti bent techninį darbuotojų potencialą. “Mes normalų rinkos atlyginimą galime sumokėti 150 darbuotojų, kitiems — sorry“, — sako T. Juška.
Rinkos atlyginimas (apie 1800 litų priskaičiuoto atlygio) mokamas atsirinktiems darbuotojams: technologams, konstruktoriams, sudėtingų staklių operatoriams, kuriuos stengiamasi išlaikyti. Kitai „Ventos“ daliai, T. Juškos žodžiais, leidžiama “nukraujuoti“.
Išgyvenimo strategija
„Ventos“ krizė, pasak T. Juškos, buvo nulemta dviejų aplinkybių: netinkamos pačios bendrovės politikos ir pasaulinės medienos pramonės krizės, susijusios su perpus sumažėjusiu vartojimu. Pernai “Venta“ iš pagrindinės veiklos patyrė 9 milijonus litų nuostolių.
Balandį priimtas sprendimas „Ventą“ išsaugoti ir numatyta aiški vizija, kaip tai padaryti. Pirma, sustabdyti stalų gamybą ir palikti tik kėdes (stalų projektas, anot T. Juškos, vienas faktorių, vos nenužudžiusių įmonės). Antra, maksimaliai sumažinti kaštus (nesandėliuoti darbuotojų geresniems laikams). Ir trečia, labai agresyvus marketingas (nepaliekant klientų ramybėje: “gal dar ko nors?“).
Siekiant išlaikyti nepadidintas gaminių kainas, apie 400 tūkstančiai litų investuota į dvi stakles, kurios leidžia ženkliai taupyti žaliavą.
Įmonė atsisako ir nereikalingo turto — buvusius stalų gamybos cechus išnuomojo kitai šiauliškei bendrovei, o dalį administracinio pastato ketinama paversti interjero ir apdailos įmonių verslo centru.
„Organizacija, kaip žmogaus organizmas. Kai pradedi išgyvenimą, pasirodo, tiek organizmo rezervų turime“, — sako T. Juška.
Paskutiniai mohikanai
Pagal panašų scenarijų (Lietuvos ekonominis nuosmukis plius pasaulinė krizėje toje pramonės šakoje) ant išlikimo ribos atsidūrė ir kita gilias tradicijas turinti įmonė „Šiaulių tauro televizoriai“ (ŠTT).
„Su tokiais pasikeitimais televizijos pramonė nebuvo susidūrusi nuo pat jos atsiradimo pradžios“, — prisipažįsta Rimantas Žukauskas, ŠTT vadovas.
Susiklosčiusias aplinkybes jis vadina radikaliomis: kineskopinių televizorių era pergyvena savo itin spartų saulėlydį, juos keičia skystųjų kristalų, plazminiai televizoriai, plečiasi skaitmeninė televizija.
Pasak R. Žukausko, įmonėje keitėsi viskas iš esmės: pats gaminys, tiekimo šaltiniai, finansinių išteklių poreikis, prireikė didelių investicijų į naujus projektus, atsirado daug naujų konkurentų, pranyko ribos tarp televizorių (TV) gamintojų ir aukštųjų technologijų kompanijų, kurios ėmė masiškai veržtis į rinką. Dėl to per pastaruosius penkeris metus absoliuti dauguma europietiškų TV kompanijų užsidarė.
R. Žukausko žiniomis, iš tikrų europietiškų televizorių gamintojų (neskaitant trijų prabangių TV gamintojų) liko tik „Šiaulių tauro televizoriai“ ir Italijos kompanija “Mivar“. Europos kineskopų gamintojas liko tik vienas, ir tas priklauso indams.
Nuo rudens ŠTT planuoja visiškai pereiti prie skystųjų kristalų televizorių gamybos, natūraliai sumažinti darbuotojų skaičių iki 320 (dabar įmonė dirba apie 400 žmonių), gaminti iki 50 tūkstančių skystųjų kristalų televizorių, apyvartą išlaikyti 25 milijonus litų per mėnesį.
Prieš Azijos gamintojus šiauliečiai turi kozirį: „Mes — tikri europiečiai, prognozuojami, pasiekiami, su labai aiškia atsakomybe“.
Į klausimą, kodėl ŠTT išliko, kai dešimtys Europos TV gamintojų bankrutavo, R. Žukauskas atsako: „Labai norėjome išlikti, labai užsispyrę buvome“.
Kolektyvinės užuojautos nepareikši
„Pervežimai, mediena ir nekilnojamasis turtas. Šie sektoriai Šiauliuose stipriausiai pajuto krizės poveikį. Šiandien jau auga pirmosios krizės piktžolės, kurios pradėjo kirsti labai skaudžiai“, — situaciją apibendrina Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas ir Pet ruošinių gamybos įmonės “Putokšnis“ savininkas.
Skaudus ir aktualus klausimas, anot A. Stulpino, kokios politikos laikysis bankai: „Šiomis sąlygomis vyrauja skandinaviškos nuotaikos: stabdyt, nefinansuot, griežtint sąlygas... Manau, kai kurie ūkio subjektai nuo tos neadekvačios įvertinimo situacijos nukentės“.
A. Stulpino nuomone, krizė turi ir pliusų: sukrėtimas priverčia į save pasižiūrėti iš šalies, ir, padarius teisingas išvadas, galima turėti geresnį, negu iki šiol, rezultatą.
„Kiekvienas ekonominį nuopuolį išgyvena individualiai ir čia kolektyvinės užuojautos nepareikši, nei bendrą sprendimą pritaikysi“, — sako Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas.
Šios dienos prognozės pagal V. Japertą: pradės formuotis nedarbas, kris perkamoji galia, ilgainiui dar labiau kris ekonomikos augimas, blogiausiu atveju prasidės bankrotai, ypač bankams sugriežtinus reikalavimus. Sunkesnės bus kai kurių įmonių darbuotojų socialinės sąlygos rudenį ir žiemą, kai pakils komunalinės paslaugos.
„Šiauliams gerai, kad verslas išskaidytas, o krizė neapims vienodai visų šakų“, — guodžia šiauliečius V. Japertas.
Krizė: vienam išgyventi, kitam augti
„Užsakymų mažėja, Skandinavijoje tikrai krizė, pirkimai Švedijoje, Norvegijoje kritę. Reikia ieškoti išeities. Žinau viena, kad kausimės dėl geresnės situacijos — jei kažkas turi numirti, tegul numiršta, jo vietoje stos kažkas kitas“, — kovingai nusiteikęs Stanislovas Grušas “Neaustinių medžiagų grupės“ (NMG) vadovas.
NMG vienija 20 bendrovių. Ir tai, anot S. Grušo, didžiausias įmonės pliusas: vienam sekasi, kitam — ne, o po kelių mėnesių vėl viskas apsiverčia.
Grupė šiemet ėmėsi kelių naujų verslų: nuo, anot S. Grušo, „kabeliukų biznio“, iki paveikslų gamybos.
Per pirmąjį pusmetį grupės apyvarta paaugo 22 procentais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų skaičius nekito — grupėje dirba apie 1200 žmonių, ir dar apie šimtą — Ukrainoje.
S. Grušas taip pat mano, kad bendrų receptų, kaip išgyventi krizės laikotarpį, nėra: „Kiekvienam savo: vienam išgyventi, kitam augti, trečiam — kitką daryti“.
Krizės sąlygomis įmonės vadovas įžvelgia vieną gerumą: lengviau rasti darbuotojų ir statybininkų. Įmonės teritorija yra virtusi statybų ir vietinių kelių tiesimo aikštele, o nuolat besiplečianti bendrovė jau įsikūrė išnuomotose „Ventos“ patalpose.
Skaičiai
Šiaulių darbo biržoje laisvų darbo vietų yra 250, tuo pat metu pernai — 1250.
Per pirmąjį pusmetį Šiaulių darbo biržoje registruota 4318 bedarbių — 700 daugiau, negu pernai per tą patį laikotarpį. Pusė jų atėjo su dideliais stažais.
Kitų metų pradžioje prognozuojama 5000 bedarbių ir 5 procentų nedarbo lygis.
IŠSIGELBĖJIMAS: Grimztantis „Ventos“ laivas, skaičiuoja T. Juška, šiuo metu gali išlaikyti tik 150 žmonių.
TAUPYMAS: Krizės krečiamos įmonės suskato mažinti gamybos kaštus, šimtams žmonių imta mokėti minimalų atlygį, skatinant juos ieškoti naujos vietos rinkoje.
IŠGYVENIMAS: „Organizacija, kaip žmogaus organizmas. Kai pradedi išgyventi, pasirodo, tiek organizmo rezervų turime“, — sako Tomas Juška, “Libros holdingo“ direktorius, nuo balandžio vadovaujantis “Ventai“.
PLĖTRA: „Jei kažkas turi numirti, tegul numiršta, jo vietoje stos kažkas kitas“, — karingai nusiteikęs NMF vadovas Stanislovas Grušas, savo įmonių grupėje šiemet pradėjęs ir kabelių, ir paveikslų gamybos verslą.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
