
Naujausios
Išorinės reklamos rinkliava turi būti sąžininga
Šių metų liepos 21 dieną „Šiaulių krašte“ išspausdintas straipsnis „Džiazo improvizacijos – Šiaulių miesto taryboje“, kuriame kalbama apie vietinę rinkliavą už leidimą įrengiant išorinę reklamą ir šios reklamos įrengimo tvarką, sukėlė priešpriešą tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Rūmų prezidentas Vidmantas JAPERTAS, nedalyvavęs šiame svarstyme, iš minėto straipsnio sužinojo, jog posėdyje buvo spekuliuojama ir jo vardu, perduodant melagingą informaciją.
Justė BUDINAITĖ
Kalbėta „už nugaros“
– Gerbiamas prezidente, kas jus papiktino?
– Papiktino ne straipsnis, o tai, ką perskaitęs jį sužinojau. O sužinojau, kad meras Artūras Visockas liepos 19 dienos Tarybos posėdyje, svarstant vietinės rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą klausimą, pasakė nemažai tikrovės neatitinkančių faktų.
Politikai posėdžio išvakarėse iš Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kurių prezidentas esu, ir Pramonininkų asociacijos buvo gavę dvi priešingas pozicijas. Pramonininkų asociacija ragino patvirtinti naują išorinės reklamos įrengimo tvarką, o Rūmai nurodė daug šio sprendimo trūkumų.
Tuo tarpu Šiaulių savivaldybės meras leido sau viešai pareikšti, jog mes naujai tvarkai nuolankiai pritariame.
– Jei nepritariate, greičiausiai dedate pastangas, kad būtų atsižvelgta į jūsų siūlymus?
– Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmai dar nuo 2008 metų aktyviai dalyvauja svarstant vietinės rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą klausimą Šiaulių miesto savivaldybėje ir teikia konstruktyvius bei nuoseklius pasiūlymus.
Jau 2011 metais pastebėjome, kad Savivaldybės administracijos parengtuose nuostatuose buvo bandoma tvirtinti „vienkartinę rinkliavą už iškabą“ „už išorinės reklamos vieną kvadratinį metrą ploto...“, o ne už leidimą. Tik mums informavus Vyriausybės atstovo instituciją, buvo grįžta prie sąvokos „už leidimą įrengti išorinę reklamą“. Matėme, kad Savivaldybė tai traktuoja kaip mokestį, o ne kaip vienkartinę rinkliavą. Rūmų pozicija yra nuosekli, visada pasisakėme, kad Savivaldybė, vykdydama rinkliavų įstatymo nuostatas, nustatytų fiksuoto dydžio rinkliavą už leidimo išdavimą.
Ir kuo yra išskirtinis reklamos verslas, kad yra papildomai apmokestinamas? Miestas turėtų rūpintis taisyklėmis, kuriomis vadovautųsi Administracijos darbuotojai, išduodami arba neišduodami leidimus išorinei reklamai. Tai būdas reglamentuoti ir neleisti vizualinės taršos ir kartu daryti miestą vizualiai patrauklų.
Tai palies ne vien įmones, kurios susijusios su išorinės reklamos verslo sritimi, bet ir visas įmones, kurios naudoja išorinę reklamą savo produkcijai reklamuoti.
Valdininkų siekis užkrauti „mokestinę“ naštą, nepadėtų įmonėms spręsti šiuo metu aktualiausią problemą – darbo užmokesčio didinimą.
Juk reklamose matome, kokio lygio verslas ir prekiniai ženklai įsikūrę, jos formuoja miesto ekonominį patrauklumą ir pozityvų požiūrį į miestą. Reklama – pagalba verslui, kuris orientuotas į vietos vartotoją ir jo informavimą.
Taigi siūlome, kad rinkliavos dydis už leidimo išdavimą būtų patvirtintas, kaip ir valstybės rinkliavos atveju, vadovaujantis paslaugos suteikimo išlaidų reklamos įstatymo įgyvendinimui principu. Surenkama lėšų iš leidimų tiek, kad būtų užtikrintas Reklamos įstatymo nuostatų įgyvendinimas (įvertinti ar reklama galima konkrečioje vietoje, paruošti leidimą, vykdyti priežiūrą, identifikuoti pažeidėjus ir pan.). Dar anksčiau pasisakėme, kad būtų įvesta elementari tvarka, suformuotas reklamos vietų registras ir pastoviai stebima situacija mieste.
Meras suklaidintas?
– Posėdyje buvo viešai išsakyta mintis, kad tiek Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, tiek Šiaulių pramonininkų asociacijoje kone didžiąja dalimi, apie 80 procentų, yra tie patys nariai. Pramonininkai Tarybos sprendimui pritaria. Gal merui todėl ir atrodo, kad Tarybos pozicijai turi pritarti ir Rūmai?
– Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose yra tik 18 procentų narių, kurie yra ir Šiaulių pramonininkų asociacijos nariai. Manau, kad merą kažkas labai klaidina. Rūmai yra didžiausia verslo asocijuota struktūra tiek Lietuvoje, tiek Šiaulių regione. Savo narių skaičiumi ji yra ženkliai didesnė nei Pramonininkų asociacija. Todėl tokia skaičių manipuliacija, neturint jų teisingų, manau, ir leidžia daryti neteisingas interpretacijas.
Glumina apskritai tokia situacija, tiek paskutinio miesto Tarybos posėdžio eigoje, tiek tokios miesto vadovo kalbos.
Mes turime Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos priimtas nuostatas šiuo klausimu, ir aš bei generalinis direktorius Alfredas Jonuška, atstovaudami Rūmams, jas išsakome ir giname.
Meras, kalbėdamas mano ar Rūmų vardu, pirmiausia turėtų perskaityti visus raštus, kurie yra oficialiai Savivaldybei atsiųsti. Mūsų pozicija lieka ta pati: mes nepritariame.
Valstybės rinkliavų tvarka lieka visiškai neaiški, ir nepaaiškinama, kaip turėtų būti nustatinėjama vietos rinkliava, koks turėtų būti jos dydis, ar ji turėtų būti pagrįsta skaičiais, išlaidomis.
– Tarybos posėdžio metu meras pasiūlė paskambinti jums ir nedelsiant sužinoti, jog Tarybos pasiūlytai naujai vietinės ir valstybinės rinkliavos tvarkai pritariate, nes norite, kad verslo situacija Šiauliuose gerėtų...
– Taip, Rūmai siekia, kad verslo situacija gerėtų. Bet Savivaldybės administracija, nebendraudama su verslu, parengė pirmąjį sprendimo variantą. Jame buvo siekiama rinkliavą padidinti daugiau nei 40 procentų, visiškai to nepagrindžiant, išskirtos zonos, kuriose skirtingas rinkliavos dydis.
Sveikintina, kad po mūsų trijų raštų ir kelių diskusijų su Savivaldybės administracija buvo atsisakyta rinkliavos dydžio pagal zonas, sustabdytas rinkliavos didinimas. Suformuluotos kai kurios lengvatos (nėra rinkliavos už iškabas).
Tačiau projekte, kurį Šiaulių miesto savivaldybės taryba atmetė du kartus, liko rinkliavos mokėjimas metus į priekį. Ar tik dėl rinkliavos avansu mokėjimo vietos verslas turi imti banko paskolą? Visiškas nelankstumas. Siūlėme palikti galimybę rinkliavą sumokėti dalimis. Tik taikant fiksuoto dydžio rinkliavą būtų galimybė ją mokėti iki leidimo išdavimo. Taip pat atsisakoma ir anksčiau rengto miesto reklamos specialaus plano, kuriam išleistos didžiulės mokesčių mokėtojų lėšos.
– Tai kokius gi pakeitimus siūlo priimti miesto meras ir Administracijos direktorius?
– Siūlyme keičiasi keletas esminių dalykų, tai rinkliavos dydis už 1 kvadratinį metrą, kiek reikėtų mokėti per metus.
Yra geras žingsnis, kad sumažinamas rinkliavos dydis valstybinėje valdoje nuo 21 euro iki 15 eurų už 1 kvadratinį metrą, siūloma, jog iškabos iki 1 kvadratinio metro nebus apmokestinamos.
Daugiausiai priekaištų dėl to, jog norima, kad mokestis už reklamą būtų mokamas iškart į priekį mažiausiai už visus vienerius metus, jei leidimas imamas metams, o jei dešimčiai metų – tai iškart ir už visą dešimties metų laikotarpį. Vadinasi, vidutinio reklaminio stendo (18 kvadratinių metrų) rinkliavos dydis susidarytų 270 eurų per metus. Argumentuojama, jog tai nėra didelė suma ir netgi labai mažam verslininkui ją nebūtų sunku sumokėti, tačiau sąmoningai nutylima, jog reklamos veikla užsiimančios įmonės turi šių stendų dešimtimis ir joms šis mokestis tampa daugiatūkstantinis. Pavyzdžiui, įmonė, valdanti keturiasdešimt plokštumų turėtų per tris darbo dienas sumokėti iki leidimo išdavimo 10 800 eurų, o jei pageidautų leidimo dešimčiai metų – atitinkamai 108 000 eurų.
– Gal paminėtumėte pagrindinius Rūmų siūlymus?
– Norėtume, kad būtų atsakyta, kodėl nesivadovaujama LR Rinkliavų įstatymo sąvokomis ir nuostatomis, kur aiškiai apibrėžiama valstybės ir vietinės rinkliavos sąvoka, jos dydžio nustatymo mechanizmas. Valstybės rinkliavos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas.
Kaip įprasta praktikoje, valstybės rinkliava yra nustatytas konkretus dydis be kintamos dedamosios – fiksuota nekintanti rinkliava. Nagrinėjant Tarybos sprendimo projektą matyti kita praktika. Rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje dydžiai kinta priklausomai nuo kvadratinių metrų ir vietos.
Remiantis valstybės rinkliavos išdavimo dydžio nustatymo logika, galime klausti – ar išduodant leidimą 1 kvadratinio metro iškabai ir 18 kvadratinių metrų išorinei reklamai, patiriamos skirtingos išlaidos?
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai laikosi nuomonės: būtina nustatyti fiksuoto dydžio rinkliavą už leidimo išdavimą ir mokėjimą dalimis.
Užs. Nr. 391159
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas: „Valstybės rinkliavų tvarka lieka visiškai neaiški, ir nepaaiškinama, kaip turėtų būti nustatinėjama vietos rinkliava“.