Naujausios
Įstatymo interpretacija: tremtinys – tai ne represuotas
Šiaulietis Aloyzas Gečas turi tremtinio statusą ir yra įsitikinęs, jog tremtiniai turi būti atleisti nuo rinkliavos už asmens dokumentų išdavimą. Įstatymas tai numato. Bet atėjęs pasikeisti dokumento, turėjo susimokėti.
Aiškėja, kad įstatymo aiškintojai yra viršesni už įstatymą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Eliminuoti
Aloyzas Gečas, atėjęs į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių pasikeisti asmens tapatybės kortelės, nustebo, kad už jos išdavimą turi mokėti.
„Pamenu, kai pirmą kartą išdavė, parodžiau tremtinio pažymėjimą, ir nieko nereikėjo mokėti, nes įstatymas atleidžia tremtinius nuo rinkliavos“, – pabrėžė šiaulietis, atėjęs į redakciją.
Jis nurodė ir tai reglamentuojančius du įstatymus: Rinkliavų ir Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso.
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 6 punktas apibrėžia, jog rinkliava neimama už asmens tapatybės kortelės arba paso išdavimą ir keitimą asmenims, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusas.
Pastarajame įstatyme apibrėžtos nukentėjusių asmenų grupės, okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuoti asmenys (politiniai kaliniai, tremtiniai, perkeltieji, kiti represuoti).
„Migracijos tarnyboje klausiu, kas pasikeitė? Kuo remiantis imate rinkliavą?“ – dalijasi A. Gečas, kuris gimė tremtyje ir turi tremtinio statusą.
Išgirdo, jog tvarka pasikeitusi nuo 2010 metų.
Sužinojęs, jog rinkliava neimama tik iš „kitų represuotų“, kuriems pagal Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, įstatymo 6 straipsnį pripažįstamas nukentėjusio-represuoto asmens statusas. Tai – asmenys, kurie buvo įkalinti ar gimę kalėjimuose ar kitose įkalinimo vietose, getuose, koncentracijos stovyklose arba kitokio tipo prievartinėse stovyklose, persekioti už priklausymą kokiai nors tautinei, etninei, rasinei, religinei, politinei, socialinei ar visuomeninei grupei arba organizacijai.
A. Gečas stebėjosi valdininkų logika nelaikyti represuotais asmenimis politinių kalinių ir tremtinių, kurių statusas yra apibrėžtas aukštesniuose įstatymo straipsniuose – 4 ir 5 straipsniuose.
Valdininkas viršesnis
Šiaulietis tikina, jog jam pavyko pamatyti laišką, kurį 2010 metais parašė tuometinis Migracijos departamento direktorius, keisdamas tvarką.
A. Gečo teigimu, migracijos direktorius dėsto, kad buvo padaryta žala valstybės biudžetui neimant rinkliavos iš visų nukentėjusių asmenų grupių.
„Svarbiausia, kad tame laiške nėra žodžio „įsakau“, o prasideda, kaip visada – "vadovaujantis įstatymu“, – piktinasi jis. – Tas ponas nurodo į tikrai gerą įstatymą, bet supratimo neturi apie jo esmę. Juk čia įvardyti vargšai žmonės, juk mus ne į ekskursiją taigon vežė. Ačiū valdžiai, kad rado lėšų nors šiek tiek kompensuoti mokesčių lengvatomis, nors tai nekompensuojami dalykai.“
Blogiausia, jo žodžiais, kad migracijos darbuotojai „vadovaujasi ne įstatymu, ne įsakymu, o kažkokiu laišku.“
Kreipėsi į Migracijos skyrių raštu, kad jam būtų atsakyta, kuo remiantis imama rinkliava iš asmenų, kurie pagal Rinkliavų įstatymo 6 str. 6 punktą yra atleidžiami nuo rinkliavos.
„Pažiūrėsiu, ką atsakys: kai duoda, o po to atima, reikia dvigubai motyvuoti, kodėl atima? – pabrėžia. – Mano supratimu, kas pagal tą laišką sumokėjo rinkliavą – patyrė žalą. Per beveik dešimt metų susidarytų didžiulė suma. Abejoju, ar kompensuos, kiekvienas tremtinys turėtų kreiptis.“
Pats informavęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininką, kad iškeltų klausimą. Svarsto, jeigu iškels, gali įsikišti ir prokuratūra.
Jo nuomone, tremtiniai sutiktų, kad visa bendra jų sumokėtos rinkliavos suma būtų pervesta Tremtinių sąjungai ar į valstybės biudžetą.
„Migracijos departamentas turi tuos pinigus pervesti, o po to regreso tvarka išsireikalauti iš kaltininko, – pabrėžia A. Gečas. – Kol nebus personalinės atsakomybės, tol bus tokios kliauzos. Aš jų neieškau, bet kai susiduriu, kraujas užverda. Šviesaus atminimo finansų ministras Romualdas Sikorskis sakė, jog lietuviai – veršių tauta. Ačiū Dievui, aš ne lietuvis – žemaitis. Tarsi ir ne veršis.“
Remiasi išaiškinimu
Lina Kiaunienė, Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus laikinoji vadovė, „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog A. Gečo atveju remiasi Policijos departamento ir Migracijos departamento išaiškinimu, kas yra nukentėjusieji-represuoti asmenys, ir kas pagal Rinkliavos įstatymą turi tokį statusą.
Patvirtino, jog iki 2010 metų atleisdavo nuo rinkliavos visas nukentėjusių nuo okupacijų asmenų grupes, kurios išvardytos įstatyme. Po to – jau tik tą grupę asmenų, kurie įstatymo 6 straipsnyje įvardyti „kiti represuoti“. Todėl nuo rinkliavos nebeatleidžiami politiniai kaliniai, tremtiniai.
Kas konkrečiai tokį įstatymo išaiškinimą pateikė, neįvardijo.
„Gal tokio išaiškinimo kažkada galėjo paprašyti viršininkė, kuri tada dirbo, kai darbuotojams iškilo klausimas, kas tie represuoti asmenys?– svarstė pareigūnė. – Buvo paklausimas ir Migracijos departamentas tada mums išaiškino.“
Jos žodžiais, dar 2017 metais policijos generalinis komisaras teikė Vyriausybei pasiūlymus pakeisti tą galbūt neteisingą nuostatą ir Rinkliavų įstatyme tiesiog nurodyti visus: ir politinius kalinius, ir tremtinius, ir pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius. Jos žiniomis, pataisa dar nepriimta.
„Mes neinterpretuojame įstatymo, – tikino L. Kiaunienė. – Mes turime tokius išaiškinimus. nurodymus – tą A. Gečui ir atsakysime. Negaliu pati nuspręsti, ką atleidžiame, o ko neatleidžiame.“
„Neturėtume taip elgtis su tremtiniais“
„Manau, jog šiaulietis yra teisus“, – komentavo „Šiaulių kraštui“ Seimo narys Stasys Tumėnas, atsivertęs minimus įstatymus ir atlikęs lyginamąją analizę.
Jis citavo nuo 2019 metų sausio 2 dienos galiojančią Rinkliavos įstatymo suvestinę, įstatymo 6 straipsnį, apibrėžiantį, kas atleidžiamas nuo valstybės rinkliavos.
„6 straipsnio 6 punkto nuostata reglamentuoja, jog asmens tapatybės kortelę arba pasą – kurį nors vieną – nukentėjusieji nuo okupacijų asmenys gali gauti dykai. Bet šiaulietis gal neprašo abiejų? – svarstė parlamentaras ir pabrėžė: – Nuo rinkliavos atleidžiami asmenys, kuriems pagal Asmenų, nukentėjusių nuo okupacinių režimų, teisinio statuso įstatymą pripažįstamas nukentėjusio-represuoto asmens statusas“.
„Jeigu jis turi tremtinio statusą, tai turi ir nukentėjusio-represuoto asmens statusą, – pabrėžė S. Tumėnas. – Nuo okupacijų nukentėję – tai įkalinti, ištremti, persekiojami dėl politinių motyvų – tie, kurie perėję sovietinių represinių struktūrų sietą. Jeigu Migracijos departamentui, skyriams nėra aišku, kas yra represuotas, tegu skaito, ką reiškia terminas represuoti.“
„Visa ta istorija negerai atrodo, – apgailestavo Seimo narys. – Politinių kalinių, tremtinių jau yra mažai, jų su kiekvienais metais mažėja. Taip su tremtiniais neturėtų elgtis, įstatymo traktuoti ir improvizuoti. Ką čia sutaupysi – o po to dar norime, kad istorinė atmintis būtų gyva.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Redakcijos nuotr.
Dėl valdininkų savaip interpretuojamų įstatymų šiaulietis ne kartą yra kėlęs klausimų: „Aš ne dėl savęs kariauju, čia ne mano interesas – čia visų interesas“.
Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus laikinoji vadovė Lina Kiaunienė teigia, jog remiasi Policijos departamento ir Migracijos departamento išaiškinimu, kas yra nukentėjusieji-represuotieji asmenys.
Seimo narys Stasys Tumėnas teigia, jog su tremtiniais taip negalima elgtis: „Jeigu turi tremtinio statusą, vadinasi, turi ir nukentėjusio-represuoto asmens statusą.“
