Naujausios
Kaip išlikti po Vėlinių
BRIUSELYJE ŠILUMA KAINUOS PIGIAU NEGU ŠIAULIUOSE
Liaudies išmintis „šiluma kaulų nelaužo“ nustos galioti po Vėlinių. Nuo lapkričio pirmosios šiauliečiams šildymas, palyginti su pernykščiu sezonu, brangsta 60 procentų. Neekonomiškiausio Šiaulių daugiabučio gyventojai vidutiniškai per mėnesį vien už 60 kvadratinių metrų buto šildymą plos 630 litų.
Briuselyje gyvenanti šiaulietė Nerija už savo 67 kvadratinių metrų butą kas mėnesį visų mokesčių sumoka vos 120 eurų (per 400 litų). Tai sudaro apie 5— 7 procentus vidutinio belgo uždarbio.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Belgai dėl šildymo galvos nesuka
Šiaulietė Nerija jau ketvirtus metus gyvena Belgijos sostinėje Briuselyje. Prieš porą metų įsigijo 67 kvadratinių metrų butą prestižiniame Briuselio rajone.
Pirmaisiais metais elektros ir dujų tiekimo įmonė su Nerija — nauja vartotoja — sudarė tipinę sutartį. Pagal ją už elektrą ir dujas Nerija turėjo mokėti stabilų mokestį — po 98 eurus per mėnesį ištisus metus. Gegužės mėnesį yra atliekama skaitiklių patikra, o liepą atsiunčiamos išsamios sąskaitos. Kadangi užpernykštė žiema buvo šilta, šilumos ir elektros tiekėjai grąžino permokėtus 400 eurų mokesčio. Ir kitam sezonui nustatė mažesnį mėnesio mokestį — 44 eurus. Šią liepą gautoje sąskaitoje buvo nurodyta, kad klientė išnaudojo daugiau šilumos ir turi primokėti 700 eurų. Šilumos ir elektros tiekėjai, Nerijai pageidavus, šią sumą išdalijo į dvylika mėnesių ir pridėjo prie kasmėnesinių išlaidų — be jokių procentų.
Sąskaitoje aiškiai nurodyta, kad per metus Nerija išnaudojo dujų ir elektros už 1217 eurų (tai yra vidutiniškai po 100 eurų per mėnesį).
Be šio mokesčio kartą per metus Briuselio gyventoja gauna dar po dvi sąskaitas: apie 125 eurus ji moka už vandenį ir kanalizaciją (vidutiniškai po 10 eurų per mėnesį) ir 130 eurų — komunos mokestį (po 11 eurų). Į komunos (tam tikro miesto rajono) mokestį įskaičiuoti mokesčiai už šiukšles, už aplinkos priežiūrą ir tvarkymą, už tai, kad gali nemokamai statytis automobilį šiame rajone, ir panašiai.
Su Nerija apskaičiavome, kad per mėnesį visų komunalinių mokesčių ji vidutiniškai sumoka apie 120 eurų (413 litų). Tai yra apie 10 procentų Belgijos pardavėjos atlyginimo (1200 eurų per mėnesį), arba apie 5 procentus eilinio kompiuterijos specialisto (per 2000 eurų) ar dar mažesnę dalį Europos Sąjungos institucijų darbuotojo (2500— 6000 eurų per mėnesį) uždarbio. Jei bute gyvena šeima, tai sudaro dar mažesnį procentą jų bendrų pajamų.
„Aišku, Belgijoje žiemos šiltesnės, bet susimokėti mokesčius čia — tikrai ne problema“, — sako Nerija.
Didžiausiais šokas — neekonomiškiems būstams
Informacija, kad nuo lapkričio pirmosios šildymas šiauliečiams (negalutiniais duomenimis) brangs 49 procentais — nuo 17,25 iki 25, 73 cento už kilovatvalandę — ne visai tiesa.
Realiai, lyginant su praėjusio šildymo sezono tarifu (15,25c/kwh), išlaidos šildymui didės 60,6 procento. Pereinamojo 17,25 ct/kwh tarifo, įsigaliojusio nuo gegužės mėnesio, mes taip ir nepajutome.
Kiek šis brangimas palies mūsų pinigines, priklausys nuo būsto ekonomiškumo. Šiemet kaip niekada išryškės skirtumai tarp naujos statybos ar renovuotų būstų ir labai prastos šiluminės izoliacijos daugiabučių.
Šilumininkai būstus yra suskirstę į keturias grupes. Pirmajai priklauso naujos statybos daugiabučiai, suvartojantys mažai šilumos (šilumininkai tvirtina, kad tokių Šiauliuose nėra arba jie nežiną). Antrajai — daugiabučiai, suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti taupantys šilumą namai), trečiajai — daugiabučiai, suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai) ir ketvirtajai — daugiabučiai, suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai).
Pavyzdžiui, ekonomiškiausias Šiauliuose II kategorijos namas Cvirkos 65b, pernai už 60 kvadratinių metrų ploto apšildymą mokėjęs vidutiniškai 81 litą per mėnesį, ateinantį sezoną už tokį pat plotą mokės 137 litų.
Trečios kategorijos name (pavyzdžiui, Vilniaus 24) — už tokio paties ploto apšildymą gyventojai vietoj 219 litų pernai gaus 370 litų sąskaitą, o neekonomiškiausio daugiabučio (P. Višinskio 37) gyventojai kainų šoką pajus skaudžiausiai — vietoj pernai mokėtų 327 litų šiemet turės suploti 629 litų per mėnesį, tai yra 300 litų daugiau.
Teks renovuotis
„70 procentų nuo tarifo mes mokame “Gazpromui“, 30 — įmonės išlaikymo išlaidos“, — išsluoksniuoja naująjį šilumos tarifą Rimantas Lazdynas, “Šiaulių energijos“ atstovas spaudai.
„Rusija 15 metų mums davė susitvarkyti šilumos ūkį, seniai perspėjo, kad tarifai kils iki europinio lygio. Jie dabar ir yra europiniai, bet mes nepersitvarkėme“, — sako R. Lazdynas. Užtat, pavyzdžiui, suomiai, jo paskaičiavimu, už tipinio 65 kvadratinių metrų buto šildymą per metus moka apie 180 litų, tai yra dvigubai mažiau, negu mes.
„Ką daryti? Tik renovuotis. Jei nenori sėdėt namie su kailiniais, reikia namą apvilkti kailiniais“, — kitos išeities nemato “Šiaulių energijos“ atstovas.
Jo žodžiais, daugiabučiai, suskatę renovuotis pirmieji, jau sumokėjo palūkanas bankui, ir dabar gyvena taupiau. Pavyzdžiui, Krymo gatvės 26-uoju numeriu pažymėtas namas, iki renovacijos vilkęsis trečiosios kategorijos gale, po renovacijos tapo vienas iš ekonomiškiausių mieste. Šiame name vidutinės šildymo sezono mėnesio išlaidos 60 kvadratinių metrų plotui apšildyti nuo 91,80 lito pernai šoktels iki 146 litų ateinantį sezoną. Jei namas nebūtų renovuotas, paskaičiavo R. Lazdynas, už tą patį plotą žmonės šį sezoną mokėtų vidutiniškai 374 litus per mėnesį.
Biokuras ar sąskaitų išskaidymas
Kita alternatyva — biokuras. Štai Ignalinos savivaldybėje, pasakoja R. Lazdynas, kuri savo reikmes patenkina biokuru, tarifas per dvejus metus pakilo tik 10 procentų.
Statyti biokuro elektrinę „Šiaulių energija“ jau rengėsi užpernai. Tam reikėtų per 100 milijonų litų. “Iš tarifo tokių lėšų sukaupti negalime, iš ES pinigų negavome, o mūsų valstybė neremia“, — tvirtino R. Lazdynas.
Trečia išeitis, pasak R. Lazdyno, galėtų būti nuolatinis mėnesio mokestis, išskaidytas per visus metus. Kaip anksčiau minėtame Belgijos pavyzdyje.
Jei tokią sistemą pasirinktų daugiau gyventojų, tvirtina „Šiaulių energijos“ atstovas, šiek tiek pigtų ir šilumos tarifas, nes šilumos tiekėjams nereikėtų skolintis pinigų iš banko. Šiuo metu, pasak R. Lazdyno, “Šiaulių energija“ bankams skolinga 12 milijonų litų.
Norint pasirinkti būdą, kai mokamas pastovus mėnesio mokestis (ir vasarą), reikėtų sušaukti namo gyventojų susirinkimą ir priimti bendrą sprendimą. Kol kas šitokio sąskaitų apmokėjimo būdo nėra pasirinkęs nė vienas daugiabutis mieste.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAI
Krizės veidas — ne tik sąskaitose
Ekspertai teigia, kad padidėjusios sąskaitos už šildymą — tik šaknelės, kurios subrandins krizės vaisus. Juk didesnes sąskaitas gaus net tik butai, bet ir pramonės bei prekybos įmonės. Verslininkai nusiteikę mažinti sąnaudas, nedidindami ar net mažindami darbuotojų užmokesčio fondą.
Kaip elgtis?
Sprendimų bus ieškoma individualiai
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas:
— Šildymo suvartojimas yra mažai elastingas — žmonės, ypač daugiabučiuose, sunkiai gali tą vartojimą reguliuoti, o tai reiškia, kad šilumos kainų didėjimas kirs tiesiai per kišenę. Todėl galima tikėtis, kad temperatūra daugiabučiuose gali būti sumažinta iki minimaliai komfortiškos ribos — taip žmonės gali natūraliai stengtis sumažinti išlaidas.
Akivaizdu, kad viso pabrangimo nei žmonės, nei verslas negalės „praryti“, taigi, reikės sumažinti vartojimą. Įmonės apklausos metu yra pasakiusios, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, jos mažins rinkodaros biudžetus ir nedidins ar net mažins darbo užmokesčio fondą.
Sprendimų ieškoma individualiai — kiekviena šeima žino, kur galima sutaupyti. Gal tai telekomunikacijos išlaidos, mobilieji telefonai, internetas, televizija, ekonomiškesnės mašinos.
Didesnę įtampa gali pajusti žmonės, pasiėmę paskolų.
Kita vertus, šilumos brangimas dalį vartotojų gali priversti susimąstyti apie savo būsto energetinį efektyvumą ir dar skolintis.
„Būčiau jaunesnė, keisčiau butą“
Vilija Šeikytė, Šiaulių J. Janonio gimnazijos matematikos mokytoja:
— Kai mama tapo neįgali, su broliu galvojome pertvarkyti seną butą Šiauliuose. Tačiau brolis apskaičiavo ir nutarė tėvams nupirkti visiškai naują butą Panevėžyje, kur jis su šeima gyvena. Akivaizdžiai pamačiau skirtumus.
Pas tėvus, pirma, gyvatukas yra šildomas elektra — nori šildai, nori ne. Pati gyvenu name Korsako gatvėje, kuriame gyvatukas nėra šiltas, ir aš moku už drungną vandenį. Mūsų namas yra labai neekonomiškas, todėl moku nežinau už ką.
Pas tėvus vaikštau basom kojom, pas save — su dviem porom vilnonių kojinių, bet tėvai už dviejų kambarių butą moka tiek pat, kiek aš už savo vieną kambarį. Mano brolio šeima irgi gyvena Panevėžyje, daugiabutyje, tačiau jau baigia renovuoti namą, ir šildymo sezono nesibaimina.
Skaičiuoju, jei šildymas brangs šimtu litų, iš kur reikės nukirpti? Nuo kelionių nenukirpsiu, lieka — maistas. Jei anksčiau bananus ir egzotinius vaisius pirkdavau, dabar nebepirksiu.
Gal reikės pasinaudoti ir tėvų pavyzdžiu? Esu pastebėjusi, kad tą dieną, kai išleidžiami prekybos centrų lankstinukai, krūva žmonių čiumpa juos ir išsiskirsto po parduotuvę akcijinių prekių ieškoti. Taip galima sutaupyti po keliasdešimt litų.
Jei būčiau jaunesnė ir iki pensijos man liktų daugiau laiko, elgčiausi drąsiau: tikriausiai imčiau paskolą ir mėginčiau pirkti naują ekonomišką būstą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kaip šildosi ir gyvena ES
Kristina Nielsen iš Fredericijos, Danija:
— Butas iki 70 kvadratinių metrų moka 1875 daniškų kronų (760 litų), nuo 70 kvadratinių metrų — 2625 kronų (1190 litų) abonementinį mokestį per metus, kWh kaina — 0,575 kronų (26 lietuviški centai). 10 kronų — 4,631 Lt.
Vidutinė daniška alga yra apie 14000 kronų į rankas (apie 6500 litų).
Krizę jaučiame: labai pabrango duona, pienas, vaisiai, daržovės, jaučiasi sąstingis nekilnojamojojo turto rinkoje. Bet visų vežimėliai supermarkete pilni, nors nebeužtenka tiek pinigėlių, kiek seniau pakakdavo apsipirkti parduotuvėje.
Eva Luna Guarda iš Paryžiaus, Prancūzija:
— Gyvenu šeštajame — viename brangiausių Paryžiaus rajonų. Už šildymą žiemą (šalčiausiais mėnesiais) moku kas du mėnesius po 120 eurų. Už vandenį ir ir namo komendantą yra atskiras mokestis, tačiau labai nedidelis.
Vidutinis prancūzo atlyginimas yra 1300 eurų. Užtat mes mokame labai didelius mokesčius valstybei. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau moki. Pas mus, pavyzdžiui, dantistui labiau apsimoka dirbti dvi dienas per savaitę, negu penkias. Pateiksiu pavyzdį: jei tu, tarkim, gauni 1000 eurų algos, 10 procentų atiduoti valstybei pats, o dar 2000 eurų už tave sumoka darbdavys. Užtat žmonės emigruoja iš Prancūzijos.
