Kam rūpi Šiaulių vaiko gyvybė?

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Respublikinei Šiaulių ligoninei neleidžiama teikti nei vaikų neurochirurgo paslaugų, nei turėti reanimacijos brigadą bei nuvežti vaiką į Kauną.
Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta istorija apie 3 metų berniuką, kuris buvo atvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę (RŠL) ir jam prireikė skubios neurochirurugo pagalbos. Ligoninė neturėjo nei vaikų chirurgo, nei vaikų reanimacijos brigados, galinčios tokį pacientą lydėti į šalies centrus. Reanimobilis buvo iškviestas iš Kauno klinikų. Ligoninė tikina, kad tokių paslaugų teikti jau neleidžia Sveikatos apsaugos ministerija, o ši aiškina, kad Šiauliuose tokios pagalbos prireikia „tik“ 24 kartus per metus – per retai, kad būtų teikiama Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Reanimobilį kvietė iš Kauno

Kai mažamečiam berniukui Respublikinė Šiaulių ligoninė negalėjo suteikti nei vaikų neurochirurgo pagalbos, nei išvežti jį į Kauną, paaiškėjo, kad didžiausioje Šiaurės Lietuvos gydymo įstaigoje nėra ne tik vaikų neurochirurgo, bet ir reanimacijos brigados, kuri galėtų vaiką reanimobiliu nuvežti į Kauno klinikinę ligoninę. Tokį reanimobilį Šiaulių medikai kviečia iš Kauno. Jo atvykimo laikas pailgėja dvigubai, o vaiko sveikatai ar gyvybei tai gali būti lemtinga.

Vaiko mama kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau atsakymo negavo. Ji rašė, kad reanimobilio atvykimas iš Kauno užtruko, o vaiko būklė ėmė sparčiai blogėti, teko atlikti papildomas chirurgines procedūras. Moteris atkreipė dėmesį, kad tokios pagalbos nebuvimas gali kainuoti vaiko gyvybę.

Tačiau sveikatos sistemos funkcionieriams vaiko gyvybė nėra svarbiausia. Jie turi savo teorinius argumentus.

Ligoninė perspėjo apie specializuotos skubios pagalbos vaikams poreikį

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas paaiškino, kad skubi konsultacinė pagalba bei specializuota konsultacinė pagalba organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Juo patvirtinta, kad Šiaulių apskrities gyventojams vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubią konsultacinę pagalbą bei neurochirurgijos specializuotą skubią pagalbą organizuoja ir teikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos ir tam skiriamos paros postui išlaikyti numatytos lėšos.

Direktorius priminė, kad dar 2023 metais raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir išsakė savo nuogąstavimus, kad visiškai panaikinama vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos brigada, nors RŠL atlieka konsultacijų ir įvykdo pervežimų beveik tiek pat kiek ir VšĮ VUL Santaros ar LSMU Kauno klinikos. RŠL yra vienintelė gydymo įstaiga regione, teikianti ištisą parą skubias ir planines pediatrijos paslaugas. Užsidarius aplinkinių rajonų ligoninių vaikų ligų skyriams, sumažėjus dirbančių pediatrų ambulatorinėje grandyje, sergančių vaikų srautai Vaikų skubiosios medicinos pagalbos skyriuje per kelerius metus yra ženkliai išaugę.

„Net ir patvirtinus sveikatos apsaugos ministro įsakymą dar beveik vienerius metus, RŠL savo lėšomis išlaikė vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos brigadą, kad nenukentėtų Šiaulių apskrities mažieji pacientai“, – komentavo vadovas.

Dėl neurochirurgijos RŠL taip pat teikė savo pastebėjimus: „Panaikinamos neurochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos paslaugos, kurias teikia RŠL. Norime atkreipti dėmesį, kad neurochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos paslaugos yra teikiamos RŠL ir pacientai pristatomi ir gydomi iš visos Šiaulių apskrities, tačiau dėl kažkokių priežasčių Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose besigydančių pacientų RŠL jau nebegalės konsultuoti.“

Ligoninė ministeriją perspėjo, kad nutraukus neurochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos bei vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo paslaugų teikimą kris gydytojų specialistų motyvacija dirbti RŠL, todėl kyla reali grėsmė nutrūkti visų šių specialistų teikiamų paslaugų prieinamumui Šiaulių apskrityje.

M. Pauliukas apibendrino, kad ligoninės ministerijai išsakyti nuogąstavimai dėl vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos bei neurochirurgijos specializuotos pagalbos paslaugų prieinamumo Šiaulių regione buvo pagrįsti.

„Pacientų kreipimaisi ir kylantys klausimai dėl šių paslaugų organizavimo patvirtina, kad tai yra svarbus klausimas, kurį tikslinga spręsti siekiant užtikrinti savalaikę, kokybišką ir pacientų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą regione“, – teigė gydymo įstaigos vadovas, tačiau tokie sprendimai priimami ne ligoninėje, o ministerijoje.

Ministerija: pagalbos reikia per retai, kad būtų teikiama Šiauliuose

Paprašėme situaciją pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos. Klausėme, kas bus atsakingas už vaiko mirtį, jei ji ištiks dėl laiku negautos skubios pagalbos Šiauliuose arba užtrukusio pervežimo į Kauną. Gavome viceministrės Laimutės Vaidelienės komentarą.

„Suprantame šeimos narių rūpestį staigiai pablogėjus mažamečio paciento sveikatai ir vertiname medikų dėtas pastangas padėti minimam pacientui. Visais atvejais, kai atsiranda pavojus gyvybei arba kai delsimas gresia sunkiomis komplikacijomis, skubi pagalba turi būti atliekama vietoje ir nedelsiant. Tai buvo padaryta ir jūsų minimu atveju. Tokios būklės vaikas, kokios jis buvo pristatytas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, negalėjo būti transportuojamas, todėl ligoninės neurochirurgai vietoje ir laiku suteikė kvalifikuotą pagalbą. Tik stabilizavus paciento būklę ir pašalinus pavojų, vaikas tolesniam gydymui buvo pervežtas į aukštesnio lygio neurochirurgijos stacionarą – Kauno klinikas“, – aiškino viceministrė.

L. Vaidelienės teigimu, skubioji konsultacinė pagalba visoje šalyje organizuojama atsižvelgiant į jos specifiką ir poreikį, siekiant maksimalaus efektyvumo ir kokybės. Skubiąją konsultacinę pagalbą gali teikti tik labai aukšto lygio specialistai, kurie turi dirbti keliomis pamainomis, kad paslaugos būtų užtikrinamos bet kuriuo paros metu. Tačiau tokių paslaugų poreikis nėra didelis – pavyzdžiui, Kauno klinikų vaikų intensyviosios terapijos gydytojas ir slaugytojas per 2024 metus 65 kartus vyko į kitas gydymo įstaigas teikti skubiosios konsultacinės pagalbos, iš jų 24 kartus – į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kitaip tariant, ligoninės pacientams tokių paslaugų prireikdavo kartą per dvi savaites, ar net rečiau.

„Atsižvelgiant į šią specifiką, skubi konsultacinė pagalba vaikams yra sukoncentruota trijose didžiausiose šalies ligoninėse, kurios teikia paslaugas savo regionams. Taip užtikrinama, kad aukščiausios kokybės paslaugos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad esant ūmioms būklėms, kai pacientui iškyla rimtų komplikacijų arba mirties pavojus, pagalba visuomet yra teikiama vietoje ir nedelsiant“, – tikino viceministrė.

Ministerija taip pat informavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė teikia stacionarines vaikų neurochirurgijos paslaugas, vykdo Vaikų traumų centro funkcijas, teikia antrinio ir tretinio lygio stacionarines vaikų reanimacijos bei intensyviosios terapijos paslaugas. Esant sudėtingoms vaikų sveikatos situacijoms, gali būti teikiama skubi konsultacinė pagalba, konsultuojant telefonu arba pervežant pacientus.