
Naujausios
Kas investuos 5 milijonus eurų?
Vakar į Šiaulius krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza atvyko dėl Šiaulių oro uosto įmonės situacijos. Oro uoste svečias vežtas duobėta perono danga, kad įsitikintų, kokia prasta infrastruktūra naudojasi įmonė. Įsitikino, bet nebuvo įtikintas, kad reikia valstybės investicijų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Viceministrą E. Kerzą, lydimą miesto mero Artūro Visocko ir kitų Savivaldybės vadovų, pasitinka oro uosto įmonės vadovas Andrius Daujotas su savo komanda.
Svečias su palyda sėda į mikroautobusą. Nuo aerodromo vartų pajuda link teritorijos, kuria naudojasi Šiaulių oro uosto įmonė. Peronas – kariškių turtas. Autobusiukas rieda duobėta danga ir gerokai krato keleivius. Danga tik vietomis palopyta. Savivaldybė į remontą investavo per 60 tūkstančių eurų, kariškiai – per 30 tūkstančių eurų. Bet to aiškiai nepakanka.
Atriedėjus į vietą, situacija – kaip ant delno. Oro uosto įmonės vadovas A. Daujotas sako, jog birželį antrą kartą atvažiuos Kinijos kompanijos, norinčios gabenti krovinius per Šiaulius, atstovai. Norėtų juos užtikrinti, jog į perono dangą bus investuojama.
Kinai pirmą kartą atvykę pasakė, jog negali rizikuoti savo sunkiasvoriais boingais. Jų ašys gali lūžti nuo nelygios dangos, o viena ašis kainuoja milijoną dolerių.
Ne tik peronas, bet ir angarai, modernus veterinarijos punktas, į kurį kelis šimtus tūkstančių eurų investavo Savivaldybė, – viskas priklauso kariškiams.
Dabar kariškiai rengia šiuos objektus nuomos konkursui, nes prieš porą metų pasikeitus įstatymo nuostatoms visas šis turtas nebegali būti naudojamas pagal panaudą.
Angarai gali būti nuomojami ir po 1 000 eurų per mėnesį. Įmonei būtų reikalingi tik du angarai, veterinarijos punktas ir svarbiausias objektas – peronas.
„Mes čia jau turime logistikos miestelį, galime priimti iš karto 7 tūkstančius tonų krovinių – pusę tiek, kiek visi šalies oro uostai priima“, – aiškina viceministrui įmonės komercijos projektų vadovas A. Jurkevičius.
Veterinarijos postas vienu metu gali priimti 100 tonų krovinį, įrengta ir tyrimų laboratorija.
„Vienintelis toks veterinarijos postas Baltijos šalių oro uostuose“, – pabrėžia įmonės atstovas.
Įmonei atiduota teritorija yra už kelių šimtų metrų nuo realiai naudojamos. Bet ten tik žemė, be jokios skrydžiams priimti ir verslui plėtoti infrastruktūros.
Meras Artūras Visockas bando įtikinti peroną perduoti Savivaldybei, tuomet nereikėtų statyti naujo. Žinoma, kad rengiama tik trumpalaikė perono nuoma, o Krašto apsaugos ministerija (KAM) jį remontuoti ketina tik 2021 metais. Pasak viceministro, šiuo metu KAM prioritetai yra kiti.
„Jūs čia svečiai, – pabrėžia viceministras ir nukerta: – Šitas peronas rezervinis ir mums reikalingas, jeigu pasikeistų situacija ir reikėtų čia priimti NATO orlaivius.“
E. Kerzos žodžiais, KAM rūpestis yra „saugumas, o ne verslas ir verslo aplinka“. Bet domisi, kiek reikėtų investicijų. Išgirsta, jog 5 milijonų eurų.
E. Kerza paragina geriau išsiaiškinti, kaip KAM gali oro uosto įmonei padėti trumpalaikiu laikotarpiu.
„Jeigu matote būdą peroną panaudoti, mes linkę aptarti nuomos sąlygas ir kokiam laikotarpiui nuomoti, – pažada viceministras. – Bet jeigu norite ilgalaikių ekonominių investicijų, tai, mano nuomone, savo žemėje, kuri yra jūsų nuosavybė, investuokite lėšas. Ten statykite peroną – ir jūs būsite patenkinti, ir verslas. Krašto apsauga tikrai tuo nepasirūpins, nes tai ne mūsų užduotis.“
Išgirdęs svarstymus, jog gal valstybė galėtų perimti Šiaulių oro uostą, viceministras pataria kalbėtis su Susisiekimo ministerija.
Diskusijai baigiantis, meras A.Visockas pabrėžia, jog tai pirmasis viceministras, kuris pats atvyko išsiaiškinti, kuo gali padėti.
E. Kerza juokaudamas žurnalistams teigia, jog atvyko dėl to, kad merą stipriai buvo išgąsdinęs.
„Balandžio 1 dieną, kai kartu su meru bėgome oro uosto taku „Runway Run 2017“ renginyje, jam pasakiau – perkeliame oro uostą iš Šiaulių į Kauną, – prisiminė viceministras. – Bet tai buvo tik balandžio 1-osios pokštas.“
Bet ar pokštas neišsipildys, ar Šiaulių oro uostas išliks?
Oro uosto įmonės direktorius A. Daujotas žurnalistams teigia, jeigu per šiuos metus investicijų reikalai nepajudės, metų pabaigoje nuostolių bus tiek, kad įmonė gali ir užsidaryti.
Jo nuomone, racionalus yra viceministro siūlymas investuoti į naują peroną pačiai Savivaldybei.
„5 milijonų eurų nereikės iš karto, per penkerius metus investuotume po milijoną“, – sako A. Daujotas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Viceministras Edvinas Kerza (antras iš kairės) iš pirmų lūpų išgirsta problemas. Jas vardija oro uosto įmonės vadovas Andrius Daujotas (pirmas iš dešinės), šalia jo – už aviacijos saugumą atsakingas Algirdas Ulčinas, kairėje – miesto meras Artūras Visockas.
Oro uosto įmonė čia gali priimti 7 tūkstančius tonų krovinių iš karto, bet tuščia.
Iš Baltijos šalių oro uostų vienintelis Šiaulių oro uostas turi 100 tonų krovinio talpinantį verterinarijos postą. Bet nutrūko ir veršelių gabenimas.
Viceministras ir žemėlapyje, ir akivaizdžiai aiškinasi, kurie kariškių nenaudojami angarai oro uosto įmonei būtų reikalingi.
Perono danga nelygi, tik vietomis palopyta – rizikinga priimti sunkiasvorius orlaivius.