
Naujausios
Kas iškils masinių žudynių vietoje?
Šiauliuose pajudėjo dar prieš ketverius metus iškelta idėja statyti paminklą nacių aukoms masinių žudynių vietoje Pročiūnuose. 1941–1944 metais čia nužudyta per 700 asmenų, vežamų iš Šiaulių kalėjimo.
Trečiadienį Savivaldybėje surengtas masinių žudynių aukų atminimo įamžinimo projekto užduoties pristatymas ir diskusija. Paminklo idėjai išrinkti bus skelbiamas konkursas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Neatsakytų klausimų daug
Projekto pristatymas sudomino aktyvius miestiečius, menininkus, architektus, žydų bendruomenės narius, kelis politikus. Atėjo ir šiauliečių, spėjančių, kad galbūt jų artimieji buvo nužudyti Pročiūnuose.
Archeologai Viktorija Ostašenkovienė. Tomas Grigas supažindino su atliktais ir archeologiniais, ir istoriniais tyrimais. Pastaruosius atlikęs istorijos mokslų dr. Simonas Strelcovas susitikime su šiauliečiais negalėjo dalyvauti.
Pročiūnų masinių žudynių vieta į kultūros vertybių registrą įrašyta 1997 metais, pažymėta kuklia lentele.
Paminklo idėja iškelta 2015 metais, kai šalia paminklinės teritorijos buvo atrasta masinė kapavietė su 37 asmenų palaikais, apie kurią nežinota.
Žydų prašymu palaikai nebuvo iškelti ir perlaidoti. Spėta, jog čia gali būti nužudytų žydų tautybės asmenų, o jų religija draudžia palaikus judinti.
Savivaldybėje buvo nuspręsta kapavietę vėl užkasti ir šioje vietoje įamžinti aukų atminimą.
Iš istorinių šaltinių buvo žinoma, kad 1944 metais spalį čia buvo atkastos aštuonios masinių žudynių aukų palaidojimo duobės. NKVD komisija, sudaryta nacių žiaurumams ištirti, darė tyrimą, kuris truko tris dienas.
Atkasus palaidojimo duobes nustatyta, jog 1941–1944 metais čia buvo nužudyta per 730 asmenų, vežamų iš Šiaulių kalėjimo. Pirmieji 1941 metų liepą–rugpjūtį, paskutinieji 1944 metų liepą, prieš pat Raudonajai Armijai užimant Šiaulius. Pagal nužudytųjų kišenėse rastus raštelius, maldaknygę, liudininkų parodymus nustatyta, jog tarp aukų yra vienas žydas, vienas rusas, keturi lietuviai. 1962 metais artimiesiems buvo leista kai kurių palaikus perlaidoti.
Archeologė V. Ostašenkovienė prieš ketverius metus aptiktą duobę įvardijo devintąja. Neatmetė, jog jų gali būti ir daugiau, bet archeologai jų nerado, nei kasdami šurfus, nei georadaru.
T. Grigo teigimu, georadarui žvyras – „nepalanki dirva“, žvyre perkasimus galima aptikti tik rankomis.
Rastų palaikų antropologine apžiūra nustatyta, jog tai daugiausia 30–50 metų vyrų palaikai, gali būti ir dvi moterys, vaikų palaikų neaptikta.
Rasti nužudytųjų asmeniniai daiktai – rankinis laikrodis, kišeninis laikrodis, akiniai su dėklu, šaukštas. T. Grigo teigimu, tai buvo netikėti radiniai, bet šaukštus kaliniai savus turėdavo. Brangūs laikrodžiai, akiniai buvo kišenėse, todėl egzekucijos vykdytojų neatimti.
Egzekucija įvykdyta prie duobės, nužudytieji užkasti taip, kaip sukrito į duobę – vienas ant kito.
„Apie egzekucijos vykdytojus pasako rasti du šoviniai ir 27 gilzės – vokiškų ginklų – pistoleto, šautuvų, – sakė archeologas.– Rasti ir du rusiški šoviniai, bet mažai tikėtina, kad čia galėjo būti ir pokario metais nužudytųjų.“
Kas naujo nustatyta?
Diskusijos dalyvių nuomone, archeologiniai tyrimai nėra išsamūs. Archeologai gynėsi: „O ką duos kasinėjimas buldozeriu?“ Teritorija didelė. Žudynės vyko prie tuometinės Pročiūnų gyvenvietės miškelyje, o dabar tai gali būti „kilometras pirmyn, kilometras atgal.“
Seimo narys Stasys Tumėnas klausė, ką naujo pavyko nustatyti S. Strelcovui istoriniu tyrimu? Ar rastos kalėjimo knygos apie vykdytas egzekucijas? Sąjūdininkas, Sausio 13-osios brolijos narys Vytautas Kriaučiūnas išsakė nuomonę, kad informacijos galbūt reikėjo ieškoti net „štazi“ slaptuosiuose archyvuose.
Pasak archeologų, kalėjimo knygos buvo naikinamos, artėjant raudonoajai armijai.
Iš istorinių šaltinių žinoma tik, jog 1941 metais į kalėjimą pateko 20 žydų intelektualų ir jie buvo sušaudyti Pročiūnuose. Taip pat, jog tik 10 asmenų tapatybės buvo nustatytos.
S. Strelcovui pavyko aptikti tik ūkines kalėjimo knygas. Pagal jų įrašus, pavyzdžiui, 1941 metų spalio mėnesį Šiaulių kalėjime buvo 630 vietų, o kalinių – 624. Iš jų 238 – kriminaliniai, 266 – politiniai kaliniai, likusieji įvardyti „kiti“. Kas tie kiti, neaišku.
Rastas 1943 metų sąrašas, kuriame surašyti 200 „paleistų asmenų“.
„Kur jie paleisti, neaišku, – sakė V. Ostašenkovienė. – Pavardės lietuviškos, latviškos, rusiškos, žydiškos – tai rodo, jog kalėjime buvo įvairių tautybių žmonės.“
Dėl asmens duomenų apsaugos šis sąrašas neviešinamas. Bet vienam iš renginio dalyvių Savivaldybės vyriausiasis specialistas paveldosaugai Mantas Antanavičius pažadėjo patikrinti, ar nėra sąraše jį dominančios pavardės.
„Mano tėvas 1941 metais buvo Šiaulių kalėjime ir dingo“,– pasidalijo vyras.
Siūlyta įamžinti žmogaus kančią
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis siūlė paminklą kuriant neišskirti nei kurios nors tautybės, nei religijos.
Jo žodžiais, neturi čia būti „nei Dovydo žvaigždės, nei kryžiaus“, o kukliu paminklu reikia įamžinti žmogaus kančią.
S. Kerbelis siūlė pateikti ir atitinkamą informacijos kodą, kurį galima būtų papildyti, jeigu atsiras naujų istorinių duomenų apie šią masinę žudynių vietą.
Akcentui vieta yra parinkta prie 2015 metais atrastos masinės kapavietės, kuri yra už paminklinės teritorijos.
Paminklo idėjai įgyvendinti ir aplinkai sutvarkyti skirta 24 tūkstančiai eurų.
S. Tumėnas priminė savivaldybės nariams, kad ir anksčiau pinigai kasmet biudžete buvo skiriami, bet likdavo nepanaudoti.
„2015 metais pažadėjome žydams, kad paminklas bus po metų, o dabar jau 2019 metai!, – priminė Seimo narys, buvęs miesto vicemeru, kai Pročiūnuose buvo aptikta nauja kapavietė.
Savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus patikino, jog „projektą realizuosime šiais metais.“
Konkursą paminklo idėjai parinkti ir įgyvendinti ketinama skelbti po mėnesio.
Redakcijos archyvo nuotr.
2015 metų liepos pabaigoje Šiauliuose, Pročiūnų gatvėje, atkasti apie 40 žmonių palaikai, buvo užberiami smėliu. Iškviesta antropologė bandė nustatyti pagal galimybes šių žmonių lytį, buvusius sužalojimus.
Masinę kapavietę žymintis užrašas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Archeologams (iš dešinės) Viktorijai Ostašenkovienei ir Tomui Grigui, pakviestiems pristatyti atliktų tyrimų, nuomonę išsako Savivaldybės vyriausiasis specialistas paveldosaugai Mantas Antanavičius.
Medžiagą apie Pročiūnų masinių žudynių vietą ne vienerius metus renkančio sąjūdininko Vytauto Kriaučiūno (kairėje) idėjų klausosi skulptorius Kazys Bimba.