
Naujausios
Keturių vėjų ežere valdžia net nebraido
Šiaulių Rėkyvos ežeras garsėja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje kaip keturių vėjų ežeras, kuris dėl savo ypatybių tinka vėjo jėgos sportui ir žiemą, ir vasarą. Jėgos aitvarai, burlentės, ledrogės arba jachtos ežerą skrodžia visus metus. Čia jau vyko pasaulio ir Europos ledrogių čempionatai. Tik iš miesto Savivaldybės nėra jokio palankaus vėjo: čempionai glaudžiasi pakrantės lūšnynuose.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Vanduo – tik ežere
Keliu iš Šiaulių į Rėkyvą automobilis juda pasišokinėdamas – senas asfaltas sulopytas tarsi skiautinys. Poilsio gatvė prie Rėkyvos ežero dar įspūdingesnė – duobėta, iškilusiu viduriu.
„Knygos prirašytos raštų. Čia ir merai, ir vicemerai važinėja, bet niekas nesikeičia“, – su liūdesiu sako sporto mokyklos „Atžalynas“ buriuotojų trenerė Irutė Žičkuvienė.
Rėkyvos pakrantė želia meldais, prie ežero dabar nėra nė tilto. Savadarbį tiltelį išplaukti į ežerą pasigamino patys buriuotojai. Medinis tiltas rudenį išardomas, nes ledonešis čia būna stiprus – vėjas ledo luitus užkelia aukštai ant kranto.
Buriuotojų teritorija švariai nušienauta – ruošėsi savaitgalį vykusiai regatai. Sutiktas sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Stanislovas Monkus ir pats rovė žoles pakrantėje: „O ką darysi? Mes čia patys viską ir tvarkome, ir įsirengiame“.
Ant kranto – laikini, iš skirtingų statybinių medžiagų suręsti namukai – didesnis ir mažesnis. Viename laiko jachtas, įrengė sportininkių persirengimo kambarį. Kitame namuke persirengia vaikinai. Šalia – lauko tualetas. O dušų neturi? „Dušo? Mes net vandens iš miesto neturime“, – atsako S. Monkus. Per varžybas sportininkai vandens eina į gretimą teritoriją, kur įsikūręs „Žalgirio“ jachtklubas.
„Mes dvidešimt metų prašome ir siūlome Savivaldybei, ką reikėtų įrengti. Savo sportiniais rezultatais įrodėme, kad esame verti geresnių sąlygų“, – sako trenerė I. Žičkuvienė.
2007 metais Rėkyvoje organizuotas pasaulio ledrogių čempionatas, 2015 metais – Europos čempionatas.
Ežeras – idealus ledrogių sportui žiemą ir buriavimui vasarą. Trenerė sako, kad ežeras gyvas visus metus, o vaikų, norinčių sportuoti, sulaukia vis daugiau.
Rėkyva yra įtraukta į geriausių vietų rengti pasaulio ar Europos ledrogių čempionatus. I. Žičkuvienės žodžiais, domisi ne tik vaikų iki 21 metų varžybų rengimu, bet ir suaugusiųjų.
„Čia tokia reklama miestui būtų!“ – sako trenerė. Jai tenka atsakinėti į užsieniečių klausimus: ar priimsite kemperius, ar esate pajėgūs aprūpinti viešbučiais ir panašius. „O mes neturime net normalios patalpos arbatai išgerti, kai lietus ar pūga siaučia“, – apmaudo neslėpė trenerė.
Galėtų būti pasaulinio lygio centras
Kitame krante, Bačiūnų paplūdimyje, renkasi jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjai. Rėkyva gerai žinoma kaip keturių vėjų ežeras – ideali vieta vėjo jėgos sportui.
Jėgos aitvarų mėgėjų asociacijos prezidentas Artūras Dudėnas sako, kad veiklos turi net žiemą – jėgos aitvarų mėgėjai startuoja su snieglentėmis, kalnų slidėmis arba pačiūžomis.
„Lietuvoje pirmiausia pas mus, Rėkyvoje, užšąla ledas. 3-4 dienos šalčio ir galime čiuožti, – sako A. Dudėnas. – Rėkyvos ežero ledas anksčiausiai ištirpsta, nes dugnas tamsus, durpinis.“
Jėgos aitvarų entuziasto žodžiais, į Rėkyvą jau dabar atvažiuoja „kaituotojai“ treniruotis ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos. Jeigu čia būtų bazė, tikėtina, kad miestas pritrauktų šimtus jėgos aitvarų mėgėjų ir treniruotis, ir į varžybas.
Prieš metus „Vėjūnai“ buvo parengę galimybių studiją su pasiūlymais, kaip galima būtų šioje vietoje sukurti šiuolaikišką jėgos aitvarų ir burlenčių centrą, plėtoti sportinį turizmą. Tokios bazės pavyzdys Lietuvoje – Svencelėje prie Kuršių marių.
„Bet Svencelėje per mažas gylis ir jėgos aitvarams su ilgomis „kojomis“ nepatogu, – sako A. Dudėnas. – O pas mus gylio užtenka, galėtų vykti olimpinės klasės varžybos“.
Projekte buvo numatyta įrengti stovyklavietę atvykusiems su palapinėmis, su kemperiais, dviračiais, automobiliais, taip pat 8 vietos automobiliniams nameliams, pastatas su sale konferencijoms, lauko pavėsinė ir kita.
Skaičiuoja, žada
Vėjo jėgos sporto centrui įkurti Savivaldybė pateikė paraišką Europos Sąjungos fondų lėšoms gauti. Projekto partneriai buvo Jelgavos savivaldybė. Tačiau finansavimo negavus, nuspręsta antrajame kvietime nebedalyvauti. Tada latviai projekto partneriais pasirinko Joniškio rajono savivaldybę ir turizmą skatins su ja.
Rėkyvos projekto numarinimą gegužės mėnesį palaimino pati Šiaulių miesto taryba. Formaliai aiškinta, kad Savivaldybei tektų per daug prisidėti, nes antrajame kvietime gerokai sumažintas finansavimas.
Savivaldybės vicemeras Domas Griškevičius yra sakęs, kad sėkmės atveju „būtume gavę apie 700 tūkstančių eurų, Savivaldybei būtų reikėję prisidėti 400 tūkstančių eurų“.
Jėgos aitvarų mėgėjų asociacija birželio pabaigoje kreipėsi į merą, Administraciją, Tarybos narius, kad sportinio turizmo Rėkyvos pakrantėje neatsisakytų ir ieškotų finansavimo šaltinių infrastruktūrai įrengti, „pritaikant ją jėgos aitvarų ir burlenčių ir kitų vėjo sporto mėgėjų ir profesionalų poreikiams“.
Šiuo metu Savivaldybės administracijos specialistai skaičiuoja, kiek galėtų kainuoti minimali infrastruktūra. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis tikino, kad specialistams suformuota užduotis įvardinti „pirmojo etapo lygmenį, kuris būtų realistinis pinigų atžvilgiu“, o tai reiškia – įrengti stovėjimo aikštelę, tualetus, atvesti vandenį, elektrą, pastatyti namukus persirengti. Galbūt Savivaldybė pati galėtų finansuoti arba dalyvauti trečiajame kvietime gauti lėšų iš ES.
Kvietimas, direktoriaus žiniomis, gali prasidėti rudeniop. Bet jeigu finansavimas būtų menkas, planuodami 2018 metų miesto biudžetą į jį galėtų įtraukti „pirmojo etapo“ projektą ir skirti Savivaldybės lėšų.
Planai ir pažadai
Dėl buriavimo bazės šiandien jokių planų nėra. Tai patvirtino sporto mokyklos „Atžalynas“ vadovas Giedrius Snudaitis. Jo žodžiais, poreikis naujai bazei ypač jaučiamas po 2009-ųjų gaisro, kai sudegė elingas su ten buvusiomis jachtomis, kitu inventoriumi. Direktorius pripažino, kad sąlygos rengti tarptautines varžybas ten yra „baisios“.
Šiuo metu sporto mokyklos „karštasis“ projektas – irklavimo bazė prie Talkšos ežero. Kitąmet turėtų prasidėti statybos darbai. „O buriavimas laukia eilės“, – sakė direktorius.
Rėkyvos seniūnė Eglė Šimkevičienė nusiteikusi optimistiškai: džiaugėsi neseniai prie ežero atidarytu privačiu viešbučiu-restoranu, tikisi, gal ateityje ten iškils apžvalgos bokštas, kempingas.
Jau vykdoma apklausa dėl naujo pontoninio tilto į ežerą. Seniūnija planuoja talkinti Šiaulių „Žalgirio“ jachtklubui teikiant paraišką gauti lėšų jachtų nuleidimo įrenginiui, pakrantei sutvarkyti. Taip pat tikisi suremontuoti apleistą Poilsio gatvę, kuri veda į ežerą.
„Kadangi visa gatvė yra Rėkyvos dvarvietėje, bus atliekami tyrimai, kiek yra tos vertės, po to bus aišku, kaip gatvę tvarkyti – sakė seniūnė ir patikino: – Nėra taip, kad Rėkyva ristųsi žemyn.“
Savaitgalį Rėkyvoje vyko tradicinė Vandens šventė. Be burių ji neįsivaizduojama.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Buriavimo bazę prižiūri ir ja rūpinasi sporto mokykla „Atžalynas“, savo ir rėmėjų lėšomis lipdo namelius persirengti, įrangai laikyti.
Pačių pasigamtintą tiltą buriuotojai žiemą išardo, kad jo neišlaužytų ledai.
Jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjai daugiausia renkasi Bačiūnų paplūdimį. Jame kol kas nėra jokios infrastruktūros vėjo jėgos sportui.
Viename iš namelių – būriuotojų persirengimo kampas.
Buriuotojai džiaugiasi pernai rudenį įrengtu mergaičių persirengimo kambariu.
Rėkyvos ežeras be buriuotojų neįsivaizduojamas. Čia rengiamos ir šalies, ir tarptautinės varžybos visus metus.
Buriuotojų trenerė Irutė Žičkuvienė ilgą laiką buvo optimistė, kad Rėkyva gali tapti didžiuliu vandens sporto centru. Bet entuziazmą slopina dešimtmečiais nesikeičianti situacija.
Tokia Poilsio gatve važiuoja ir pasaulio, ir Europos čempionatų sportininkai, ir įvairiausių švenčių Rėkyvoje dalyviai. Panašus kelias veda iš Šiaulių į Rėkyvą.