Naujausios
Kodėl angelai sargai pavirsta velniais?
Mes tikrai norėtume turėti gerą policiją. Mes tikrai norėtume, kad, pamatę uniformuotą pareigūną, jaustume malonų palengvėjimą, o ne maudimą paširdžiuose. Mes tikrai žinome, kad dauguma dirbančių policijoje – sąžiningi žmonės. Bet mes pernelyg dažnai girdime kitką. Ir ne todėl, kad mes tai norime girdėti, o todėl, kad mums skauda.
 |
| Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius. ELTA nuotr. |
Kyšininkavimas keliuose, smulkmeniškas kabinėjimasis, pasipūtėliškas neatlaidumas ir žūtbūtinis noras tavyje rasti ką nors bloga nubraukia gerus policijos darbus. „Kokia visuomenė, tokia ir valdžia“, – mėgsta kartoti politologai. „Kokia visuomenė, tokia ir policija“, – jiems antrinti išmoko įvairaus rango komisarai. Tuose pasakymuose yra tiesos. Tačiau bent policijai tokiais žodžiais dangstytis nevertėtų. Valdžią mes renkame, o štai policininkų patys pasirinkti negalime, nes juos rūšiuoja ir kontroliuoja pati sistema. Tad kodėl mes, mokėdami mokesčius, iki šiol neturime sąžiningo, paslaugaus pareigūno? Ar ir toliau būsime tikinami, kad dėl to kalta pati visuomenė ir maži atlyginimai
Praėjusią savaitę teismas Panevėžyje 7,8 tūkst. litų baudomis nubaudė du policijos patrulius. Jie įkliuvo reketuodami naktį sustabdytą neblaivų vairuotoją. Kai šiam pritrūko pinigų išsipirkti, patruliai paėmė užstatą – motorinį pjūklą.
Kaune teisiami patruliai buvo sugalvoję itin originalų būdą pinigautis. Sustabdę bent kiek įtartiną vairuotoją, jie pakišdavo „patobulintą“ alkoholio tikrintuvą, kuris visuomet rodydavo girtumą, ir versdavo vairuotojus išsipirkti.
Prieš dvi savaites neblaivus Lietuvos policijos mokyklos (LPM) kursantas Marijampolėje vairuodamas apgadino du automobilius. Vaikinui nustatytas 1,64 promilės girtumas. Po šio įvykio kyla natūralus klausimas: ką mums ruošia Policijos mokykla, kasmet komisariatus papildanti daugiau nei šimtu naujai iškeptų policininkų.
„Blogiausia, – atvirauja mokyklos viršininkas Darius Grebliauskas, – kad tai buvo pažangiausias kursantas“. Dabar, sako, bus tarnybinis patikrinimas, po jo su šiuo jaunuoliu teks atsisveikinti. LPM viršininkas tvirtino, kad į mokyklą pakliūva ne bet kas. Pirmiausia vietos policijos komisariatas patikrina, ar kandidatas nėra baustas administracine tvarka, ar nėra teistas už tyčinį nusikaltimą. Tada jis siunčiamas į Centrinę medicinos komisiją. Jeigu patikrinimo duomenys atitinka reikalavimus, jaunuolis stoja prieš priėmimo komisiją. Ji, akcentuoja LPM viršininkas, itin reikli ir jai vadovauja ne bet kas, o pats policijos generalinio komisaro pavaduotojas. Būsimieji kursantai tikrinami skersai išilgai, atlieka gana sudėtingą psichologinį testą. Vykstant individualiam pokalbiui kiekvienas komisijos narys kandidatą vertina atskirai, paskui balai sumuojami.
Ar žino, ar bent įsivaizduoja būsimieji angelai sargai, kiek po pusantrų metų mokslų ir pratybų jie uždirbs?
„Pataikėte į dešimtuką“, – nuramina D. Grebliauskas. Tai būna vienas esmingiausių klausimų. Bet jie vis viena atsako tarsi susitarę, kad nori kovoti su nusikaltėliais ir ginti žmones.
LPM vadovas, ne kartą stažavęsis Prancūzijoje, svarsto, kad bepigu prancūzams atsirinkti geriausius, kai pas juos į vieną vietą pretenduoja 7–10 studentų. O pas mus geriausiais, 2009 metais, į vietą kandidatavo 3. Pernai, sako D.Grebliauskas, į vieną vietą taikėsi 2 kandidatai, tačiau šie jaunuoliai atrodė labiau motyvuoti.
Mokykloje tvarka, užtikrina D.Grebliauskas, geležinė. Visi kursantai žino, kad išgertuvės bendrabutyje gali baigtis liūdnai. Jaunuolius vilioja 500 litų stipendija, nemokama uniforma. Tačiau po pusantrų metų romantika baigiasi.
„Įsivaizduokite, jie pradės dirbti. Gerai, jeigu dar neturės šeimos. Bet ateis laikas, atsiras šeima, vaikai, reikės būsto“, – kad ir kaip vartytų, D.Grebliauskas suka link to, kad žmonės yra priversti galvoti, kaip išgyventi.
Ar visuomet tik alkis ir tuščia piniginė verčia policijos pareigūnus piktnaudžiauti tarnyba? Kaip su tuo reiškiniu reikėtų kovoti, „Respublika“ teiravosi Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko Donato MALAŠKEVIČIAUS.
– Jums tenka bendrauti su įkliuvusiais kolegomis. Kuo jie motyvuoja tokius savo poelgius?
– Vienareikšmiško atsakymo nėra. Kiekvienas su kyšiu sulaikytas policijos pareigūnas visų pirma bando save pateisinti, surasti tokią priežastį, kad tų pinigų neva reikėjo vos ne išgyventi. Tačiau iš tikrųjų priežasčių, dėl kurių žmonės tampa korumpuoti, yra daug, kaip ir skirtingų priežasčių, kodėl žmonės daro nusikaltimus. Bet kokio piktnaudžiavimo pagrindinis tikslas – materialinės gerovės pagerinimas – gauti pinigų ar tam tikrų paslaugų. Kai kurie sako, kad kyšininkavo norėdami išspręsti tam tikrą susidariusią finansinę problemą. Bet kiek mes matome, beveik niekada neįkliūva policijos pareigūnas, kyšį paėmęs pirmą kartą. Jeigu atliekamas tyrimas, vadinasi, turima informacijos, kad jis jau ilgą laiką kyšininkauja. Iš tikrųjų mes vėliau pamatome, kad jis nėra vargstantis, vos galą su galu suduriantis. Kyšininkavimas – nelegalus verslas, iš kurio pasidaromos nelegalios pajamos. Kitą kartą matai, kad jos tikrai nėra būtiniausiems išgyvenimo poreikiams tenkinti, o gerokai geresnei, prabangesnei gerovei kurti.
– Ar turite pastebėjimų, kokiai amžiaus grupei priklauso tokie pareigūnai. Gal tie, kurie piktnaudžiauja, rizikuoja prarasti mažiau, pavyzdžiui, gauna mažesnį atlyginimą, dar nėra užsidirbę ilgesnio darbo stažo?
– Nėra taip, kad tie pareigūnai, kuriems rūpi socialinės garantijos, mažiau rizikuotų. Paprasčiausiai jeigu jie įpranta per kelerius darbo metus „pasidaryti“ papildomus ir nemažus pinigus, tai mintis apie artėjančią pensiją jo tikrai nesustabdys. Yra štai kas – žmogus prie papildomų pajamų pripranta labai greitai. Jeigu dar jaunas būdamas jis korupciniu būdu bando gauti lėšų, nereiškia, kad, pasiekęs pensinį amžių, jis savo korupcinę veiklą mes. Taip nebus, nes jis pripranta prie visai kito gyvenimo stiliaus. Tad dažniausiai tokiems policininkams yra labiau gaila ne darbo ir tos pensijos, o tų pajamų, kurias jie galėjo nelegaliai pasidaryti. Kadangi jos yra gerokai didesnės, negu ta pensija ir visa kita kartu sudėjus.
- Kurie pareigūnai dažniau pakliūva imuniteto tarnyboms – patyrę ar „žali“?
– Yra įvairus spektras. Tai priklauso, koks yra padalinys, ar kriminalinės policijos, ar administracinis padalinys, ar patrulių.
– Kalbėkime apie patrulius.
– Tokio apibendrinimo neturime. Yra jaunų, kurie perima blogą pavyzdį iš labiau patyrusių, kai ateina ir pamato vidinę virtuvę. Bet yra ir gana seniai dirbančių. Iš praktikos galiu pasakyti, kad mažiausiai reikia tikėtis nusikalstamų veiksmų iš tik atėjusio pareigūno. Nes tam reikia tam tikrų įgūdžių, išmokti ir sugebėti maskuotis. Bet jau yra pasitaikę atvejų, kad pusantrų ar dvejus metus dirbę jau išmoksta neteisėtų veiksmų.
– Patruliai paprastai būna dviese. Juk nebus taip, kad vienas ima, o kitas nieko nežino. Vadinasi, jie tariasi iš anksto?
– Jeigu yra naujas patrulis, dirba korumpuotas su nekorumpuotu, korupcijos tikimybė sumažėja. Nes norintis daryti nusikaltimą bijo nepritarimo, jį sulaiko baimė, kad sužinos vadovybė. Be abejonės, patruliuodami dviese ar trise, jie puikiai žino, kokia veikla vienas ar kitas užsiima, kartais jie dalijasi pinigus priklausomai nuo rizikos laipsnio. Šiaip sunku pasakyti, kaip jie išsiaiškina, kad abu yra korumpuoti. Bet per tam tikrą darbo laiką jie supranta „bendras vertybes“.
– Jūs teikiate siūlymus Policijos departamento vadovybei, kad korupcijos atvejų būtų kuo mažiau. Kokie tie siūlymai, ar įmanoma juos įgyvendinti greitai?
– Mes kas pusę metų generaliniam komisarui teikiame ataskaitą dėl korupcijos situacijos policijoje ir siūlome, ką galima būtų daryti. Žinoma, mes koncentruojamės į tam tikras veiklos sritis. Net 52 proc. mūsų visuomenės nuomonę apie visą policiją susidaro iš kelių policijos. Nors pareigūnai ir pyksta, ragina verčiau tirti vadovų korupciją, bet mes negalime užsimerkti prieš tai, kas visuomenei akis bado. Keletą metų buvo koncentruojamasi ties techniniais ir organizaciniais apsunkinimais, kad policijos pareigūnams būtų sudėtingiau paimti kyšį. Naudojami naudoti alkotesteriai, greičio matuokliai, turintys atmintį, kad duomenų negalėtų ištrinti, GPS, kad matytųsi, kur yra automobilis, vaizdo kameros ir garso įrašymo įranga. Bet galime pasakyti, kad tai menkai davė naudos.
Korumpuoti pareigūnai imasi įvairių gudrybių, kad pergudrautų techniką, kad ją sugadintų. Todėl supratome, kad reikia daugiau dėmesio skirti tiems žmonėms, kurie ateina dirbti į korupcijai jautrias pareigybes. Viena iš tokių laikome kelių policininko pareigybę. Daug dėmesio skirsime pareigūnams, kad šie pereitų papildomą filtrą, sukurtą kanadiečių. Norime, kad į kelių policiją ateitų pareigūnai, perėję pokalbius, testus su psichologais, kitais asmenimis, siekiant nustatyti motyvaciją ir galimas vertybes. Jeigu ateina korumpuotas pareigūnas, tu jam gali prikišti kiek nori technikos, jis suranda aibę apėjimų arba būdų padaryti taip, kad ji neveiktų.
– Jūs vykstate pas policijos mokyklos kursantus. Kaip su jais kalbate? Juk nepasakysi, kad negražu imti kyšį?
– Tai būtų per daug naivu. Juos mes supažindiname su korupcijos padėtimi policijoje ir kokios galimos korupcijos apraiškos. Jeigu žmogus turi neteisingas moralines vertybes, tu jo nepaveiksi niekaip. Jeigu jos teisingos, norime, kad jis iš tam tikrų požymių suprastų, kas darosi jo būryje, skyriuje ar poskyryje. Kad jis sugebėtų identifikuoti korupciją ir ne savo noru nepakliūtų. Būna, kad jauni policijos pareigūnai elgiasi taip todėl, kad mato, jog taip daro vyresni. Ir tai jiems atrodo kaip norma. Jie perima tą veiklos modelį ir tik po kurio laiko atsipeikėja, kad balansuoja ties nusikaltimo riba. Pagrindinis dalykas – perspėti, ko jie turėtų vengti.
– Kaip jus priima kursantai?
– Labai įvairiai. Kartais pasitaiko, kad ateina jau turėdami išankstines nuostatas, kad to atlyginimo, kurį jie gaus, jiems nepakaks.
– Iš ko sprendžiate?
– Jie atvirai sako. Jie klausia, kaip pragyventi iš tokio atlyginimo. Ir tai sako nauji ateinantys žmonės. Aš suprantu, kad tas atlyginimas nedidelis, bet kodėl tai suprasdamas tu eini į policiją? Gal jie iš kitų kolegų prisigaudę mitų, kad alga maža ir galima ramia sąžine neteisėtai darytis papildomus pinigus. Bandome šnekėti, kad pinigų trūkumas visų pirma priklauso nuo poreikio. Jeigu tu savo poreikių nesugebi suderinti su gaunamu atlyginimu, o bandai daryti atvirkščiai, tai niekada tų pinigų gali neužtekti. Jeigu žmogui sąžiningumas ar pagalba kitam žmogui nėra vertybė, tai tokie žmonės neturėtų ateiti į policiją. Tas projektas, apie kurį šnekame su kelių policija, turėtų tapti pilotinis, o vėliau turėtų būti pritaikytas visai policijai. Man teko dirbti policijos atašė Airijoje ir bendrauti su lietuviais, kurie ten ketina dirbti policijoje. Jie sako, kad atranka, tikrinimas vyksta dvejus trejus metus nuo tada, kai paduodami dokumentai. Ypač kreipiamas dėmesys į vos baigusius mokyklas jaunuolius, ar tas pasirinkimas nėra vienadienis užsidegimas pamačius serialą „Kobra 11“.
– Ar mes galime tai pritaikyti sau?
– Tai kitas klausimas. Kai kasmet iš policijos išeina per metus, regis, apie 700 pareigūnų, o priimama tik keli šimtai, policijos pajėgos drastiškai mažėja. Jeigu mes nustatysime tokius aukštus reikalavimus, tai dar klausimas, ką mes išvis galėtume priimti į policiją, ar išsiugdę tinkamas vertybes žmonės kandidatuotų. Nes policininko profesija turi būti patraukli.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
