Naujausios
Valdiškus pinigus sėmė saujomis
Iki 2023 metų vidurio daug metų Šiaulių miesto tarybos nariai savo funkcijoms vykdyti galėdavo gauti kanceliarines išmokas, kurios sudarė iki 0,25 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Tai nebuvo atlyginimas už darbą. Už dalyvavimą posėdžiuose, pasirengimą jiems Tarybos nariams galėdavo būti apmokama iki 40 valandų per mėnesį.
Nors visas kanceliarines išmokas panaudoti nebuvo privaloma, dalį Šiaulių miesto politikų šie pinigai labai masino, todėl prigalvojo įvairių būdų, kaip juos paimti.
Kaip saujomis Šiaulių miesto tarybos nariai naudoja biudžeto lėšas „Šiaulių kraštas“ rašė kasmet nuo 2017 metų. Redakcija skelbė, kieno apetitai neriboti, o kas dar turi sąžinės.
Informuota, kad daugiausia kanceliarinių išmokų suteka į automobilių bakus, išleidžiama jų remontui, draudimams, ryšio priemonėms.
Čekius už kurą pristatydavo net ir tie Tarybos nariai, kurie neturi automobilių ir jų nevairuoja.
Kelerius metus didžiausias sumas ėmė „laisvasis menininkas“, į Tarybą atėjęs su mero Artūro Visocko rinkimų komiteto sąrašu Gediminas Beržinis-Beržinskas.
Vėliau jį aplenkė Gintautas Sitnikas, buvęs socdemas, vėliau perėjęs į A. Visocko suburtą frakciją „Dirbame miestui“.
Apžvelgus 2019–2023 metų laikotarpį, akivaizdus čempionas – G. Sitnikas, išleidęs 16,4 tūkstančio eurų.
Vos keliais šimtais eurų nuo jo atsiliko G. Beržinis-Beržinskas – beveik 16 tūkstančių.
Daugiau nei po 15 tūkstančių eurų prisidūrė Zakiras Medžidovas, Juozas Pabrėža, Gintautas Lukošaitis.
Per minėtą laikotarpį daugiausia miesto biudžeto pinigų degalams išleido Tarybos narys Antanas Sireika – beveik 13 tūkstančių eurų. 2021 metais A. Sireika aiškino, kad daug biudžeto pinigų kurui išleidžia, nes vairuoja ir rinkėjų, ir gyvenimo reikalais, pripažino, kad važinėja į sostinę dėl krepšinio reikalų.
G. Beržinis-Beržinskas už 6,4 tūkstančio eurų remontavo savo asmeninį automobilį, Irmantas Kukulskis nepasikuklino už beveik 2,6 tūkstančio eurų apdrausti asmeninį automobilį, o Danguolė Martinkienė daugiau nei 3 tūkstančius eurų išleido ryšių paslaugoms.
Paprašius paaiškinti, kodėl politikai saujomis semia lėšas savo asmeniniams tikslams, visuomet būdavo vienas atsakymas – teisės aktai leidžia.
Elgėsi sąžiningai – miega ramiai
Į Šiaulių miesto tarybą renkamas 31 narys. Meras ir du vicemerai kanceliarinių išmokų neimdavo.
Iš 28 politikų daugiau nei po 10 tūkstančių eurų 2019–2023 metais (be paskutinio ketvirčio) susišlavė 17 Tarybos narių. Kitiems pakako šia galimybe pasinaudoti minimaliai.
2019–2022 metais miesto Taryboje dirbęs Eduardas Bivainis neprisimena, kad tapus Tarybos nariu kas nors būtų vedęs mokymus, kaip naudotis kanceliarinėmis išlaidomis ir už jas atsiskaityti. Čekius peržiūrėdavo buhalterijos darbuotojai, kaip juokauja E. Bivainis, kad už kokius rūkalus nebūtų.
„Kai pamačiau tas išklotines, mane labai nustebino, už ką tik tų čekių nenešė. Ir tie važinėjimai, ypač per pandemiją. Aš iš Vilniaus atvažinėdamas į posėdžius mažiau išleidau nei kiti po miestą.Kur čia tiek reikia važinėti? Važiuoji asmeniniais reikalais į parduotuvę, kartu gali užsukti ir miesto objektą apžiūrėti. Kaip susiję telekomunikacijos kilimėliai, padangos ir kiti dalykai su Tarybos nario veikla? Tai yra nusismulkinimas, aišku, kad asmeniniams reikalams naudojo. Būdavo mėnesių, kad aš išvis neišleisdavau kanceliarinių pinigų, kartais – 60 eurų per mėnesį kurui“, – pasakojo buvęs politikas ir Administracijos vadovas.
Jis mano, kad tai, jog ne visi ėmė kanceliarines išmokas „iki dugno“, rodo, kad politikai suprato, kokia tų lėšų paskirtis, tačiau naudojo, kaip norėjo.
„Netiesa, kad čia buvo atlygis už Tarybos nario darbą. Buvo dar mokama iki 40 valandų už darbą posėdžiuose. Šitų pinigų aš iš viso neėmiau. O čia jau išlaidos veiklai, kurias kompensuodavo. Dalis politikų elgėsi sąžiningai ir naudojo lėšas tik ten, kur buvo būtina. Dabar jie miega ramiai“, – komentavo E. Bivainis.
Jam keista, kad kanceliarinės išlaidos per pandemijos karantiną išaugo.
Jis pritaria, kad dabartinė atlyginimo sistema yra aiškesnė, tačiau abejoja dėl dydžio, mano, kad Tarybos narių atlyginimai yra per dideli, nes jie visi turi galimybę dirbti kitus darbus. Korupcijos pasireiškimo galimybėms riboti – tai per maži pinigai ir įtakos vargiai turės.
„Būtų laiku grąžinę tuos paimtus pinigus, atsiprašę, visuomenė būtų supratusi. Bent jau pripažintų savo klaidas“, – mano E. Bivainis.
Jie neatsiprašo, jie „kolioja“ teismą ir prokurorus
„Čekiukių“ istorijos jau skęstų užmarštin, juolab kad pasikeitė ir Tarybos narių apmokėjimo tvarka. Dabar Tarybos nario išlaikymas miesto gyventojams gerokai pabrango, nes iš biudžeto mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir mokesčiai – vidutinis Tarybos nario atlyginimas Šiauliuose 1 242 eurai.
Politinis pasipūtimas ir arogancija sprogo, prasidėjus teismams dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo.
Ėmė aiškėti, kad kai kurie Tarybos nariai pateikė čekius už degalus, kurie apmokėti daugiau nei 10-čia skirtingų banko kortelių.
Buvo neaišku, kokiais tikslais važinėta. Buvo įtarimų, kad kuras naudotas asmeninėms reikmėms, čekiai rinkti ne vieno asmens. Kai kur čekiai buvo labai panašūs tarp skirtingų Tarybos narių, kilo įtarimų dėl tų pačių kvitų naudojimo kelis kartus.
Šiaulių politikams vieniems pirmųjų šalyje prasidėjo „čekiukų“ teismai.
Bene daugiausia triukšmo sukėlė Šiaulių mero Artūro Visocko bičiulio Gintauto Lukošaičio teismas.
Sprendimas civilinėje byloje jau įsigalėjo. Savivaldybei priteista per 11 tūkstančių eurų netinkamai panaudotų lėšų, o sprendimas baudžiamojoje byloje apskųstas aukštesnės kadencijos teismui.
Teismas konstatavo, kad Tarybos narys į išlaidų avanso apyskaitas įrašė melagingus duomenis apie 68 kartus piltą kurą ir 13 kartų remontuotą automobilį.
Užuot atgailavęs, jis feisbuke „kolioja“ teismą ir prokurorus, jaučiasi auka ir kaltina „sistemą“.
Baudžiamojoje bylojo kaltinamojo suolą trinantis G. Lukošaitis turėjo įžūlumo Sausio 13-ąją Prisikėlimo aikštėje sakyti kalbą.
Bene skaudžiausiai „čekiukai“ kainavo Aurimui Žvyniui. Jis ne tik neteko Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo kėdės, bet ir turėjo atsisakyti Tarybos nario mandato.
Grąžinta per 58 tūkstančius eurų
Teko girdėti, kad, prasidėjus čekiukų skandalui, Savivaldybės sekretoriato teisininkai patarė politikams negrąžinti ginčijamų sumų, nes prognozuota gera baigtis.
Savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis atsiuntė Šiaulių miesto tarybos ir mero sekretoriato paaiškinimą, kad teisininkai situaciją vertino pagal tuo metu galiojusią teisinę bazę. ]
Atsakyme kalbama apie galiojusį „ydingą“ politikų darbo apmokėjimą, nors „čekiukai“ buvo ne darbo apmokėjimas, o patirtų išlaidų, atliekant Tarybos nario darbą, kompensavimas.
„Sekretoriato teisininkai galėjo pateikti bendro pobūdžio teisinį išaiškinimą apie galiojančius teisės principus, įskaitant nekaltumo prezumpciją – kad galimas pažeidimas turi būti nustatytas kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka, o kol nėra priimtas atitinkamas sprendimas, asmens veiksmai nelaikomi neteisėti. Sprendimą dėl lėšų grąžinimo gali priimti tik pats Tarybos narys, nes tik jis žino faktines išlaidų panaudojimo aplinkybes ir ar jos buvo susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Jei Tarybos narys yra įsitikinęs, kad lėšas panaudojo teisėtai ir pagal paskirtį, jis gali pagrįstai laikytis pozicijos jų negrąžinti“, – rašoma atsakyme.
V. Lebedis informavo, kad iki vasario vidurio į Šiaulių miesto biudžetą netinkamai panaudotas kanceliarines išmokas grąžino 9 Tarybos nariai, iš viso 58 647 eurus. Mažiausia įmoka siekė 16,28 euro, didžiausia – 11 693 euro.
Vienas Tarybos narys grąžina lėšas pagal civilinėje byloje sudarytą susitarimą, visi kiti tai padarė savanoriškai.
A. Visockas „čekistą“ sulygino su disidentu!
Tarp politikų „čekistų“ – ir trys Šiaulių miesto garbės piliečiai: Antanas Sireika, Violeta Laugalienė ir Nijolė Prascevičienė.
Jie Šiaulių miesto biudžetui jau grąžino 26 tūkstančius eurų.
Nežiūrint to, A. Sireikai pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, o jo kolegės garbės pilietės yra teisėsaugos akiratyje.
Dar neseniai Šiaulių miesto savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo nuostatuose buvo punktas pažymintis, kad šis garbingas įvertinimas prarandamas, jei pilietis padaro nusikaltimą ir yra nuteisiamas.
Prieš kelerius metus šis punktas dingo. Liko nuostata, kad Garbės piliečio vado netenkama, kai Savivaldybės taryba 2/3 visų narių balsų dauguma priima sprendimą, jog tam tikras piliečio poelgis yra nesuderinamas su Garbės piliečio vardu arba jį žemina.
Kadangi šiuo metu Taryboje valdantieji 2/3 balsų turi minėti garbės piliečiai gali jaustis ramūs ir labai garbūs.
Meras Artūras Visockas Vasario 16-ąją Prisikėlimo aikštėje viešai pareiškė:
„Jau pereikime ir grįžkime prie Alfonso Svarinsko dienų. Tuomet jis buvo paskelbtas liaudies priešu, o Alfonsą Svarinską priėmė Amerikos prezidentas, priėmė popiežius. Jis liaudyje niekada nebuvo liaudies priešu. Ar nepanašu?
Ir dabar Antanas Sireika, visą gyvenimą atidavęs Šiauliams, gauna baudžiamąją bylą.
Gintautas Lukošaitis – parlamento gynėjas, – baudžiamoji byla.
Šokių mokytoja Violeta Laugalienė – baudžiamoji byla.
Nijolė Prascevičienė – baudžiamoji byla.
Laikas suklusti ir suprasti ir susidėlioti daiktus į lentynas.“
Įtariamųjų ar teisiamųjų politikų sulyginimas su monsinjoru A. Svarinsku papiktino didelę dalį miesto visuomenės. Kai kurie jų protestuodami išėjo iš aikštės.
Visockas buvo teisus – laikas sudėlioti daiktus į lentynas, nes veikla, už kurią suteikiamas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas, nėra indulgencija prieš įstatymą.
Ar jo politiniai bendražygiai gali melžti miesto biudžetą ir jaustis saugūs?
Prokurorai atlieka ir ikiteisminius tyrimus, ir teikia civilinius ieškinius
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė pateikė prokurorų apibendrintą komentarą apie Šiaulių politikų „čekiukų“ teismus.
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl įtariamo piktnaudžiavimo, skiriant išmokas Šiaulių miesto savivaldybės 2019–2023 metų kadencijos Tarybos nariams.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais šiuo metu yra pareikšti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams Antanui Sireikai ir Jonui Bartkui.
Šių metų sausio 9 dieną priimtas apkaltinamasis nuosprendis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Gintauto Lukošaičio atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo bei disponavimo jais.
Taip pat yra priimti du teismų sprendimai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: šių metų sausio 5 dieną Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Aurimas Žvinys, pripažinęs kaltę, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o vasario 12 dieną – buvusi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė Danguolė Martinkienė.
Prokurorai įvardija vieną atvejį, kai praėjusių metų vasarį Šiaulių apygardos teismas išteisino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narį Saulių Stasiūną dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje atliekamas tyrimas viešojo intereso gynimo aspektu. Tai atliekama siekiant įvertinti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu Tarybos narių gautos išmokos, skirtos su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudotos tikslingai, pagrįstai ir teisėtai.
Prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su 4 ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovams Sauliui Stasiūnui, Gintautui Lukošaičiui, Danguolei Martinkienei, Zakirui Medžidovui.
Dar 2024 metais civilinė byla D. Martinkienės atžvilgiu buvo nutraukta, patvirtinus taikos sutartį. Pernai ieškinys G. Lukošaičio atžvilgiu patenkintas visiškai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Praėjusių metų lapkritį civilinis ieškinys S. Stasiūno atžvilgiu patenkintas visiškai, tačiau sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacinei instancijai.
Ieškinys dėl Z. Medžidovo dar neišnagrinėtas.
Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas, nustačius LR Baudžiamajame kodekse nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Ikiteisminio tyrimo tikslas – patikrinti pradinius duomenis, kurių pagrindu jis buvo pradėtas, surinkti papildomus ir nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kokiomis aplinkybėmis, išaiškinti jos įvykdymu įtariamą asmenį ir, esant pagrindui, perduoti jį teismui.
Viešojo intereso gynimo proceso metu nėra sprendžiamas nei nusikalstamos veikos padarymo, nei kaltės klausimas. Šiuo atveju viešojo intereso gynimo procesu siekiama, kad nepagrįstai tarybų nariams išmokėtos lėšos kuo greičiau, ir nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to paties atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ne, būtų gražintos į savivaldybių biudžetus.
Taigi, aktualūs ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimo procesai vyksta nepriklausomai vienas nuo kito.
Nustatytas nepagrįstas savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų lėšų naudojimas susijęs ne tik su COVID-19 pandemijos laikotarpiais, tiriamų aplinkybių apimtis yra žymiai platesnė, tai yra neteisėti veiksmai, susiję su svetimų asmenų mokėjimo kortelių naudojimu, kuro naudojimu vykstant asmeniniais reikalais už savivaldybės ribų ir panašiai.
Remia Medijų rėmimo fondas
