Naujausios
Kokią bambagyslę kerpa Vyriausybė?
Vyriausybė siūlo privaloma tvarka peržiūrėti, ar savivaldybėms reikalingos jų įmonės, ir teikia Seimui įstatymo pataisas. Šiaulių miesto savivaldybė, pavyzdžiui, valdo aštuonias įmones. Ne tik šilumos ar vandens tiekimo, bet ir prekybos – turi knygyną, turgų. Plius oro uostą. Ar tokios veiklos yra savivaldybės funkcija?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kiekvieną kadenciją – peržiūra
Vietos savivaldos įstatymo pataisą dėl savivaldybių įmonių inicijavo Ūkio ministerija. Vyriausybė pritarė siūlymui įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybių tarybos periodiškai peržiūrėtų savivaldybės kontroliuojamų įmonių reikalingumą, ir nustatyti maksimalų 4 metų periodiškumo laikotarpį. Tad kiekvienos kadencijos savivaldybės taryba bent kartą turės apsvarstyti šį klausimą.
Pabrėžiama, jog savivaldybės valdomos įmonės gali veikti tais atvejais, kai jų veikla būtina savivaldybės bendruomenės interesams patenkinti, o privačios įmonės nesiimtų tokios veiklos arba dėl savivaldybės valdomų įmonių nenukenčia ir nėra diskriminuojamos kitos bendrovės. Tais atvejais, kai savivaldybės įmonių veikla neatitinka joms keliamų reikalavimų, turės būti sprendžiama dėl jų atsisakymo.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius vienoje Lietuvos radijo laidoje teikė tokį pavyzdį: štai, Tauragėje vietoj savivaldybės knygyno atsirado restoranas. Ministras net pabrėžė: „Geriausias Tauragės restoranas“.
Užkliuvo ne tik knygynas
Ūkio ministerija garsina, jog Vietos savivaldos įstatymo projektas parengtas, siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją.
„Šiaulių kraštas“ atsivertė Valstybės kontrolės dar pernai balandį pateiktą audito, atlikto 8 savivaldybėse ir jų kontroliuojamose įmonėse, ataskaitą.
Auditas buvo atliktas ir dviejose mūsų apskrities savivaldybėse – Šiaulių miesto ir Akmenės rajono.
Iš ataskaitos santraukos matyti, jog abi užkliuvo dėl nebūdingų savivaldybės funkcijoms įmonių veiklos.
Šiauliai – dėl UAB „Žiburio knygynas“, Akmenės rajonas – dėl UAB „Akmenės profilaktinė dezinfekcija“. Abi teikia tas pačias paslaugas, kaip privačios bendrovės. Be to, savivaldybės knygynas net kelerius metus dirbąs nuostolingai.
Pabrėžiama, jog ir SĮ Šiaulių oro uosto veikla taip pat nėra tiesiogiai susijusi su savivaldybės funkcijomis. Vyriausybės nutarimu įmonei yra suteikta teisė organizuoti civilinį oro susisiekimą iš karinio oro uosto, bet įmonė ne vienerius metus dirba nuostolingai.
Tad auditoriai kelia klausimą, ar tikslinga savivaldybei turėti tokią įmonę ir rizikuoti į ją investuojant?
„Oro uostas atlieka tik vieną logistinės grandinės funkciją – užtikrina susisiekimą, – rašoma audito ataskaitoje. – Tad galima teigti, kad investicijos gali duoti grąžą tik išplėtus komercinę oro uosto veiklą, įvykdžius numatytą investicijų planą ir pradėjus funkcionuoti naujiems infrastruktūros objektams. Oro uosto plėtros planui įgyvendinti būtinos didelės išorinės finansinės investicijos, o jų atsipirkimo tikimybę mažina tai, kad iš esmės tokią pačią veiklą vykdo ir valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“.
Bet Šiaulių miesto savivaldybėje mąstoma kitaip – į oro uosto įmonės infrastruktūros plėtrą suplanuota investuoti 5 milijonus eurų. Iš jų du milijonus eurų – šiemet.
Politikai svarsto
Šiaulių miesto vicemeras socialdemokratas Justinas Sartauskas teigia, jog savivaldybės įmonių veikla yra įvertinama kasmet.
„Visada tai buvo daroma ir sprendžiama, privatizuoti ar ne. Tik 1990–1991 metais pagal Privatizavimo įstatymą buvo privaloma parduoti nebūdingas savivaldybei įmones, – prisimena politikas. – Bet gal dabar tokios priverstinės nuostatos nebus?“
Sutinkąs, jog Šiauliuose gali būti svarstytinas „Žiburio knygyno" ar Pabalių turgaus klausimas.
„Prekyba, aišku, ne Savivaldybės funkcija, – sako J. Sartauskas. – Bet kas pasikeis tų įmonių atsisakius? Kažkodėl nesikuria toks privatus turgus, koks yra Pabalių turgus. Be to, Savivaldybei šis turgus duoda pakankamai didelius dividendus. Kiek žinau, ir Klaipėda turi savo turgų. O dėl knygyno – žiūrėsime, manome, kad jis yra kultūros atsvara bulvare.“
Oro uosto klausimu nuomonė vienareikšmė. „Jeigu Savivaldybė nevystys oro uosto, tai joks privatininkas jo nevystys, nes kariniame aerodrome privatininkas negali priimti ir nuleisti lėktuvų, galėtume atiduoti tik valstybei, bet valstybė jį tik numarintų“, – mano J. Sartauskas.
Oro uoste privatininkai gali plėtoti antrinę veiklą – lėktuvų remonto, kargo sandėlių ar kitą. „Kad sąlygos būtų sukurtos tokiai antrinei veiklai, ir bus daromos investicijos į infrastruktūrą“, – aiškina politikas.
Neįsivaizduojąs, kad galima būtų privatizuoti „Šiaulių energiją“, „Šiaulių vandenis“ ar vežėjų bendrovę „Busturą“.
„Matome, kas Vilniuje darosi, kai šilumos įmonė buvo išnuomota, – pabrėžia. – O pas mus ir šilumos kaina mažiausia, ir šilumos ūkis sutvarkytas. „Busturą“ paskutinį privatizuočiau. Keleivių vežimas yra Savivaldybės funkcija, Savivaldybė yra priversta tokią paslaugą organizuoti.“
„Šiaulių krašto“ kalbinti kiti miesto Tarybos nariai panašaus požiūrio laikosi dėl šilumos ir vandens įmonių, taip pat oro uosto įmonės. Vadina jas strateginėmis. Tačiau nuomonės dėl kitų įmonių nėra vienareikšmės.
Denis Michalenko, opozicinės frakcijos „ Už Šiaulius“ seniūnas, pabrėžia, jog šilumos ir vandens tiekėjų įmonių paslaugos yra monopolinės. Jas privatizavus, gyventojai vis tiek neturės pasirinkimo: „Į turgų nenueisi ir nenusipirksi.“
Jo žodžiais, „geriau tegu Savivaldybė monopolį kontroliuoja“.
„Bet dėl kitų įmonių reikia galvoti, – mano politikas. – Ar Savivaldybės funkcija užtikrinti mieste turgaus ar knygyno veiklą? Knygyną laikome lyg tradiciją, turėjome net gelbėti nuo skolų. Dėl „Busturo“ visaip gali būti – dabar net nelabai aišku, už ką jam mokame iš biudžeto lėšų. Manau, sprendžiant apie įmonių reikalingumą svarbiausias kriterijus – ar tikrai jos neša naudą miestiečiams?“
Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė Rima Juškienė tikina, jog savivaldybės įmonių veikla užtikrina viešąjį interesą. Net knygynas, kuris „bulvare reikalingas dėl kultūros dalykų“.
„Nenorėčiau, kad vietoj jo atsirastų dar vienas prekybos centras ar restoranas, – teigia ji. – Aš manau, jog nereikia savivaldybės įmonių drastiškai atsisakyti, viską liberaliai paleisti. Europoje savivaldai taip pat įmonės priklauso – ir šilumos, ir vežėjų. Manau, jog tai protinga ir teisinga, tik reikia parinkti gerus įmonių administratorius.“
R. Juškienės nuomone, savivaldai keliami pertekliniai reikalavimai. Nurodinėjama, ką ir kaip savivaldybės turinčios spręsti, o reikėtų joms daugiau laisvės ir galių suteikti.
Konkurencija būtina
Liberalas Artūras Kulikauskas akcentuoja, jog paslaugos kokybę ir kainą geriausiai sureguliuoja konkurencija.
„Kai nėra konkurencijos, pavyzdžiui, keleivių vežimo rinkoje, tai klausimas, ar „Busturas“ valdomas efektyviai? – svarsto politikas. – Kita vertus, ar knygynų mieste trūksta, kad turėtume knygų prekybą dotuoti ir patirti nuostolius?“
Palygina, jog „Žiburio“ knygynui iš biudžeto buvo atseikėti tūkstančiai eurų, o privatus knygynas „Sielai“, užsiėmęs ir kultūrine, švietėjiška veikla, buvo priverstas užsidaryti vien dėl to, kad miesto Taryba nesutiko atleisti nuo kelių šimtų litų mokesčių.
„Savivaldybė turėtų palaikyti privačias iniciatyvas ir atsisakyti jai nebūdingų veiklų“, – įsitikinęs politikas.
Jo nuomone, diskutuoti galima būtų tik dėl šilumos ar vandens įmonių.
„Bet iš esmės paslaugos turėtų būti perkamos rinkoje ir miestietis turi turėti teisę rinktis. Štai, turiu mobilųjį telefoną, bet tai tik aparatas, o paslaugą renkuosi man priimtiniausio operatoriaus,“ – teikia pavyzdį A. Kulikauskas
Ką darys Savivaldybė?
Antanas Bartulis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, „Šiaulių kraštą“ patikino, jog diskusija dėl „Žiburio knygyno" jau prasidėjusi, tačiau ne dėl privatizavimo, o dėl knygyno veiklos nuomos.
„Tai, kad turime knygyną – nėra vienetinis Šiaulių atvejis, buvome surinkę informaciją apie kitas savivaldybes, apie dvidešimt dar turi knygynus – tai lyg socialinio projekto garantas, – teigia direktorius. – Bet kadangi knygų prekybos verslas labai specifinis ir sunkiai mums sekasi, nes turime nedidelį knygyną, tai išnuomotume patį verslą.“
Du didieji knygynai mieste veikia, juos ir tikimasi sudominti nuoma bei veiklos galimybėmis pačiame miesto centre.
Nuomos konkursui rengiamas toks knygyno veiklos modelis: apie 80 procentų ploto turi būti skirta knygoms parduoti, o 20 procentų – kitokiai veiklai. Pavyzdžiui, kavinukei.
A. Bartulio teigimu, knygyno dar negalima privatizuoti, nes nėra grąžinta paimta paskola. „Šiaulių energija“ knygynui yra suteikusi 100 tūkstančių eurų paskolą.
„Iš jos išleidome 80 tūkstančių eurų, didžią dalį jau atidavėme, nes pavyko už 63 tūkstančius eurų parduoti knygynui priklausiusias patalpas Žemaitės gatvėje, – pasidžiaugė direktorius. – Tad liko apie 17 tūkstančių iš veiklos atiduoti.“
Savivaldybės valdomo Pabalių turgaus privatizavimas – galimas. Iš turgaus, pasak direktoriaus, esą didesnės naudos nėra, ir jis negali būti laikomas „socialine įmone“.
Savivaldybė turi dar ir namų administravimo bendrovę „Saulės dominija“, anksčiau vadintą „Bendrabučiu“.
„Aišku, tokia veikla ir privačios bendrovės užsiima, bet „Saulės dominijos“ kainodara yra palankesnė, – sako A. Bartulis. – Laimi konkursus ir dėl namų administravimo, ir dėl biudžetinėms įstaigoms reikalingo remonto. Todėl ekonominę naudą gauna ir Savivaldybė.“
Direktoriaus nuomonė dėl oro uosto vienareikšmė: „Oro uostas turi tarptautinį statusą ir yra neliečiamas.“
Galimybių atiduoti oro uostą valstybei neįžvelgia: „Valstybė turi LEZ-ą – tegul jį vysto, o miestui oro uostas naudingas dėl to, kad tai yra instrumentas pritraukti investuotojus į Šiaulius. Ir pirmą žingsnį jau padarėme – turime investuotoją, kuris išsinuomoja du sklypus oro uoste. Patys investuojame į infrastruktūrą – nes tai mūsų turtas ir turime sudaryti sąlygas investuotojui ateiti.“
A. Bartulio žodžiais, iki šiol vyko „tik kalbos, o dabar jau skirti ir realūs pinigai, ir prasidės realūs darbai.“
„Busturo“ laukia varžybos su konkurentais. Direktorius informavo, jog rengiamas tarptautinis konkursas dėl keleivių vežimo mieste. Ar „Busturas“ nebus išstumtas iš rinkos, niekas negali atsakyti.
Pasak A. Bartulio, „Busturas“ iki šiol buvęs „didžiulis socialinis projektas“, nes tik 80 procentų išlaidų dengę keleiviai, o likusius 20 procentų – Savivaldybė, todėl gyventojai turėjo galimybę važiuoti pigiau.
„Tik iki šilumos ir vandens tiekimo įmonių privatizavimo gal neprieisime, – svarsto A. Bartulis. – Nebent įstatymai pasikeistų, o yra norinčių pasiimti sutvarkytas, pelningas įmones. Bet mes nematome nei būtinybės, nei motyvo jas privatizuoti.“
Jo nuomone, diskusijoje dėl savivaldybių įmonių reikalingumo yra suabsoliutinamos privataus verslo galimybės.
„Esą tik iš privataus verslo galima gauti maksimalią naudą, o savivaldybės nieko nemoka. Bet taip nėra, – sako A. Bartulis. – Efektyviai dirba ir mūsų „Šiaulių energija“, ir „Šiaulių vandenys.“ Veiklos balansai viešinami, visi mato, kokie pelnai su kokiomis kainomis gaunami. Ar ne dėl to Savivaldybei ir primetamos tokios diskusijos?“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Valstybės kontrolė yra perspėjusi, jog Šiaulių oro uosto įmonės veikla nėra tiesiogiai susijusi su Savivaldybės funkcijomis, bet miesto politikai ją laiko „neliečiama“.
Savivaldybės valdomo Pabalių turgaus vaizdelis.
Antanas Bartulis, Savivaldybės administracijos direktorius, teigia, jog diskusijoje dėl savivaldybių įmonių reikalingumo yra suabsoliutinamos privataus verslo galimybės.
Artūras Kulikauskas, miesto Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, įsitikinęs, jog Savivaldybei reikia atsisakyti nebūdingų veiklų: „Ar knygynų mieste trūksta, kad knygyną dotuotume ir turėtume nuostolių?“
„Žiburio“ knygyną ketinama išnuomoti su sąlyga, kad čia ir toliau bus parduodamos knygos.
