Naujausios
Koncertiniai rojaliai tampa dekoracijomis
Kad Šiauliuose nėra padoraus koncertinio fortepijono (rojalio) sutinka ir rimtosios muzikos festivalių rengėjai, ir kultūros darbuotojai, ir muzikos instrumentų meistrai. Garsūs muzikantai sukandę dantis Šiauliuose koncertuoja pasenusiais išsiderinusiais fortepijonais.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Muzikantai nutyli
„Atlikėjai būna korektiški ir nutyli, kad instrumentas prastos kokybės. Tačiau manau, kad miestui turėtų būti prestižas turėti gerą fortepijoną“, — sako Gitana Upnienė, Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalio organizatoriaus Šiaulių kamerinio orkestro administratorė.
Dar nė vienas garsus atlikėjas neatsisakė atvykti į Šiaulius tik todėl, kad nėra gero koncertinio fortepijono, tačiau pripažino, kad kartais būna gėda sodinti įžymybes prie prasto instrumento, kuris bet kurią akimirką gali išsiderinti.
Ch. Frenkelio vila fortepijono neturi. Nedidelį, mažoms patalpoms skirtą fortepijoną festivalio organizatoriai skolinasi iš Šiaulių kultūros centro.
Gadina instrumentus
Instrumentą prižiūrintis ir derinantis meistras Vytautas Narmontas sako, kad fortepijonui ypač kenkia kilnojimas iš vienos vietos į kitą, nes pasikeičia temperatūra, santykinė oro drėgmė. Netgi pervežimas į kitą kambarį nepageidaujamas, o transportavimas per lauką į kitą pastatą ypač žalingas.
V. Narmontas sako, kad Šiauliuose labai trūksta gerų fortepijonų. Didžiausias koncertinis fortepijonas — „Estonia“ — stovi Šiaulių kultūros centre, tačiau ir jis skaičiuoja ne pirmą dešimtmetį. Keletas mažesnių instrumentų, bet taip pat prastų, stovi galerijose, universitete, konservatorijoje, muzikos mokyklose. Beveik po kiekvieno pagrojimo tenka juos derinti.
Šiaulių kultūros centro garso režisierius Viačeslavas Grigorjevas dar griežtesnis: „Visi mūsų koncertiniai fortepijonai tinka tik dekoracijoms.“
Naujausi ir moderniausi fortepijonai „Bechstein“ stovi abiejose Šiaulių muzikos mokyklose. Akademinius muzikos instrumentus su kondicionieriumi, kuris palaiko instrumentui reikalingą drėgmę ir šilumą, mokyklos įsigijo už savo lėšas. 150 tūkstančių litų kainuojantis instrumentas — Lietuvoje naujovė.
Lėšų fortepijonui neužteks
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius prašė skirti lėšų iš 2009 metų biudžeto naujo fortepijono, kuris galbūt būtų skirtas Ch. Frenkelio vilai, įsigyti. Tačiau kol kas numatytų 1 milijono 300 tūkstančių litų pakaks tik svarbiausiems kitų metų renginiams.
PERVEŽIMAS: Ch. Frenkelio vila fortepijono neturi, todėl prieš koncertus jis atvežamas iš Šiaulių kultūros centro.
MEISTRAS: Fortepijonų derintojas Vytautas Narmontas sako, jog tampymas iš vienos vietos į kitą fortepijonui labai kenkia: jis išsiderina, lūžta, perdžiūsta arba išbrinksta medinės instrumento detalės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
citata: Kartais būna gėda sodinti įžymybes prie prasto instrumento, kuris bet kurią akimirką gali išsiderinti.
