Naujausios
Korupcijos varžtai sukasi toliau
Į šio ketvirtadienio Šiaulių miesto tarybos posėdžio darbotvarkę nepateko garsusis detaliojo plano Pavasario gatvėje klausimas. Verslininkas neabejoja — politikus paralyžiavo korupcijos skandalas. Būtent dėl sklypų minėtoje gatvėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšio reikalavimo ir liepos pradžioje dviem miesto Tarybos nariams buvo uždėti antrankiai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Žlugdo verslą
Šiaulietis verslininkas UAB „Elektropolis“ vienas iš savininkų Laimonas Jurgilas nutarė nebetylėti, nes žlugdomas jo verslas, o politikai jį, įsitikinęs verslininkas, mulkina ir žlugdo jo verslą.
Po to, kai liepos 1-osios rytą buvo uždėti antrankiai dviem Šiaulių miesto tarybos nariams Romanui Čokovui ir Igoriui Strupeikiui, vieša paslaptimi tapo tai, kad jie suimti būtent dėl detaliojo plano Pavasario gatvėje.
Verslininkas L. Jurgilas pasakojo, kaip daugiau nei metus bando teikti Tarybai detalųjį planą dėl keturių jo sklypų Pavasario gatvėje, Salduvės parko prieigose. Verslininkas prašo pakeisti žemės paskirtį iš komercinės į gyvenamąją. Tačiau politikai, verslininko teigimu, jam vis kiša pagalius į ratus.
Rugpjūtį, verslininko L. Jurgilo teigimu, UAB „Elektropolis“ eilinį kartą kreipėsi į Savivaldybę, kad artimiausiame — rugsėjo 25-osios — Tarybos posėdyje būtų iš naujo svarstomas klausimas dėl detaliojo plano tvirtinimo Pavasario gatvės 4a, 4b, 4c ir 4d sklypams. Tačiau gavo atsakymą, kad pagal naują Tarybos veiklos reglamentą, tą patį detalųjį planą galima teikti svarstyti Tarybai tik po keturių mėnesių pertraukos. Paskutinįkart detalusis planas buvo svarstytas birželio 26-osios dienos Tarybos posėdyje. Nebent įvyktų, pasak verslininko, esminių pasikeitimų.
„Direktoriaus pavaduotojui Gintautui Mikučiauskui pasakiau tiesiai šviesiai — ar jam korupcijos skandalas būtent dėl tų detaliųjų planų — nėra esminis pasikeitimas? Ar dar dviejų suimtų mažai?“ — pasakojo verslininkas L. Jurgilas.
Jis pateikęs dar vieną argumentą — detaliuosius planus galima svarstyti nesulaukus keturių mėnesių termino, jeigu tam pritaria du trečdaliai Tarybos narių. O tokių dokumentų, kur būtų frakcijų ar valdančiosios koalicijos parašai, kad tikrai nesutinka du trečdaliai tarybos narių, verslininkui neteko pamatyti.
Sumušė rankom
„Nieko nelaukdamas nuvažiavau tiesiai pas merą Genadijų Mikšį. Meras man labai gražiai paaiškino, kad nesusirinkę frakcijos nariai po atostogų, gal nespės apsvarstyti, be to, išvažiuoja į Kiniją stebėti olimpiados. O dėl detaliojo plano įtraukimo jokių problemų nėra. Grįš meras po olimpiados ir tada mes tą klausimą apsvarstysime ir viskas bus gerai“, — pasakojo apie pokalbį su meru G. Mikšiu verslininkas.
L. Jurgilas laukė rugsėjo Tarybos posėdžio, kuris turi įvykti šį ketvirtadienį.
„Rugsėjo pradžioje nuėjau per priėmimo valandas pas merą su prašymu. Pamatęs mane, meras paaiškino: “Žinau, jokių problemų, jūsų klausimą įtraukėm“. Iš karto savo ranka ant prašymo kampo uždėjo parašą. Paspaudėm rankas ir atsisveikinom“, — dėstė L. Jurgilas.
Praėjusią savaitę verslininkas sužinojo, kad jo klausimas vis tiek neįtrauktas į darbotvarkę.
Frakcijos svarstė ar nesvarstė?
„Vėl kreipiuosi į merą: kaip suprasti, kodėl mano klausimas neįtrauktas į darbotvarkę? Atsakė, kad frakcijos balsavo prieš tai, kad būtų įtraukta“, — pasakojo verslininkas.
Nieko nelaukęs L. Jurgilas kreipėsi į kelių frakcijų atstovus: „Paskambinau Stasiui Grigaliūnui ir Andriui Šedžiui. Jie sakė, kad pirmąkart girdi ir dėl Pavasario gatvės sklypų jokios kalbos frakcijose net nebuvę“.
„Šiaulių kraštas“ taip pat paklausė frakcijų atstovų, ar buvo svarstomas frakcijose klausimas dėl Pavasario gatvės plano įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Vidmantas Japertas, “Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys, paaiškino, kad jų frakcijoje trumpai buvo užsiminta. Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Edvardas Peleckas buvo kategoriškas: “Kam iš viso besvarstyti, jeigu Taryba kelis kartus aiškiai nutarė — ne. Kokie čia gali būti žaidimai. Pasakyta, kad ten gali būti tik komercinė statyba, tokia ir turi būti“. Jis patvirtino, kad jokių kalbų apie minėto detaliojo plano įtraukimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, nebuvę arba jis neprisimena.
Meras G. Mikšys „Šiaulių kraštui“ į detales, ar tikrai visose frakcijose svarstytas Pavasario gatvės detaliųjų planų įtraukimas, nesileido.
Po kyšių skandalo — baimė
L. Jurgilas kreipėsi į Seimo antikorupcinę komisiją dėl to, kad vilkinamas jo detaliojo plano svarstymas.
„Korupcijos skandalas į dienos šviesą ištraukė tik varžtelius, o didieji varžtai toliau sukasi ir eina į Seimo rinkimus“, — įsitikinęs L. Jurgilas.
Verslininkas neslepia, kad kilęs korupcijos skandalas dėl galimo kyšio reikalavimo ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl Romano Čokovo ir Igorio Strupeikio veiklos, gerokai išgąsdino politikus ir Savivaldybės administracijos darbuotojus.
„Ateinu į Savivaldybę, jau į mane žiūri kaip į priešą, galvoja, kad aš visiems pasiklausymo aparatus kaišiosiu. Pavyzdžiui, tarybos narys Kazimieras Šavinis tik po ilgo įkalbinėjimo priėmė mane, bet pasikvietė į savo kabinetą tik kai ten buvo dar penki žmonės. Be liudininkų su manim bijo kalbėtis“, — nelinksmai pasakojo L. Jurgilas.
Reikalai stringa seniai
„Šiaulių kraštas“ apie Pavasario gatvės sklypo istoriją rašė ne kartą. Netoli Lepšių vandenvietės Pavasario gatvėje, Salduvės parko vadinamojoje žaliojo karkaso teritorijoje, savo pastatus prieš kelerius metus pardavė “Šiaulių vandenys“. Pastatus įsigijo UAB “Elektropolis“.
Bendrovė siekė pakeisti žemės paskirtį iš komercinės į gyvenamųjų namų statybos ir iš Savivaldybės gavo atitinkamas gyvenamosios statybos planavimo sąlygas. Ketinta statyti kelis gyvenamosios paskirties pastatus — vieną — devynių butų namą ir kelis atskirus gyvenamuosius namus.
„Projektą rengė R. Kačinsko įmonė. Aš žinojau, kad Salduvės parko prieigos — labai jautri vieta. Vyko viešieji svarstymai, jokių priekaištų neišgirdome, visos sąlygos buvo sutvarkytos. Net ir žemę pagal papildomą reikalavimą išsipirkome. Iš pradžių toje vietoje nuosavos turėjome trisdešimt arų, o penkiasdešimt arų nuomojome. Mums buvo iškelta sąlyga, kad norint keisti žemės paskirtį, reikia išsipirkti visą žemę. Reikėjo sumokėti už 50 arų 800 tūkstančių litų. 500 tūkstančių pasiėmėme paskolą iš banko, o likusius — iš įmonės“, — pasakojo verslininkas.
Konfliktai prasidėjo, kai į valdžią per 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimus atėjo dabartinės miesto Tarybos dauguma. „Tik paskui supratome. Nauji visada — alkani,“— teigė L. Jurgilas.
„Iki šiol nesuprantu, kodėl politikai priešinasi, kad būtų pakeista žemės paskirtis. Mano nuomone, ten gali būti ir gyvenamoji, ir komercinė statyba — ir savo nuomonės nekeičiu. Klauskite politikų, kodėl jie taip elgiasi“, — “Šiaulių kraštui“ stebėjosi ir Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė.
„Taryba pareiškė — reikia viešbučio toje vietoje. Suprantu, kad po kelerių metų, kai Šiauliuose vyks neolimpinės žaidynės, gali pritrūkti viešbučių. Jie nori, kad dvi savaites ten kažkas gyventų, o paskui skęsk, verslininke, kredituose. Aš puikiai žinau, koks yra viešbučių verslas“, — atsakymą politikams turi ir verslininkas L. Jurgilas.
CITATA:
„Korupcijos skandalas Šiauliuose į dienos šviesą ištraukė tik varžtelius, o didieji varžtai toliau sukasi ir eina į Seimo rinkimus.“
GRIUVĖSIAI: Verslininkas Laimonas Jurgilas nesupranta, kodėl Salduvės parko prieigose neleidžiama statyti naujų namų.
BAIMĖ: Verslininkas Laimonas Jurgilas neslepia, kad korupcijos skandalas dėl galimai reikalauto kyšio Šiaulių politikams sukėlė baimę.
NUOSTABA: Šiaulių miesto savivaldybės vyriausioji architektė Rasa Budrytė nustebusi, kodėl politikai taip užsispyrė.
Jono TAMULIO nuotr.
ANONIMINIS INTERVIU
Kyšio anatomija
Tai, kad korupcijos skandalai nėra atsitiktiniai, „Šiaulių kraštas“ sužinojo iš verslininko, kuris pateikė kyšių dėl detaliųjų planų Šiauliuose anatomiją, su kuria susidūrė pats. Šio verslininko pavardė redakcijai žinoma, kaip tų politikų, su kuriais verslininkas “derėjosi“:
— Mane dėl mano reikalų su Tarybos nariais suvedė vienas pažįstamas. Užsiminė, kad gali padėti išspręsti mano problemą. Suvedė. Bendravome įvairiose vietose: ir miesto kavinėse, ir darbe, ir prie darbo, ir gatvėje. Buvo daug tokių pasimatymų, kur kalbėjomės apie detaliuosius planus. Pasakė, kad reikalingi pinigai, jeigu noriu greičiau susitvarkyti reikalus. Pasakė, kad yra ir oficialus kelias, bet tai užtruks ne vienerius metus, nes teks bylinėtis. Man pasiūlė paprastesnį būdą: reikia sumokėti atitinkamą sumą pinigų ir viskas bus išspręsta.
— Įvardijo sumą?
— Taip. Per šimtą tūkstančių litų. Su jais buvo galima net derėtis ir derybos dėl sumos vyko. Jie pasakė vieną sumą, aš — kitą, derėjomės, kaip turguje. Nusiderėjau, jie sutiko.
— O kas toliau?
— Tolimesni veiksmai — eiti į komitetus. Jie žadėjo, kad bus perkalbėta su komitetų nariais. Parodys jiems, kokie mano popieriai, įrodys, kad nėra jokių pažeidimų.
Nesakau, kad visi Taryboje kyšininkai. Kalbėjau ir su tokiais, kurie sakė, kad nebalsuoja už kai kuriuos klausimus, nes jaučia, jog priėmus teigiamą sprendimą, Seimo rinkimuose bus paremta kažkokia kita konkreti partija. Taip Šiauliuose yra žlugdomas verslas ir kaupiami pinigai rinkimams.
Vieni balsuoja, kad pasiūlė, kiti balsuoja, kad ne jiems pasiūlė, o ką daryti verslininkams?
Užrašė Rita ŽADEIKYTĖ
