Naujausios
„Kraštotyrininkų oskaras“ įteiktas bibliotekininkei
Vakar Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje bibliotekininkei kraštotyrininkei Audronei Kiršinaitei įteiktas Mikelio prizas. Šiaulių kraštotyros draugijos apdovanojimas teikiamas už aktyvų dalyvavimą kraštotyros veikloje, tautos istorinės atminties įprasminimą kraštotyros darbuose.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Mikelio prizą A. Kiršinaitė vadina „Kraštotyrininkų oskaru“.
„Labai malonus apdovanojimas – nei tikėjausi, nei maniau, bet taip atsitiko“, – džiaugėsi laureatė.
Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje A. Kiršinaitė pristatė kraštotyros darbus, knygas iš asmeninio senųjų leidinių rinkinio. Ekspozicijoje seniausia knyga – „Naujas istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu“, išleista 1816 metais.
A. Kiršinaitė – bibliotekininkė ir bibliografė. Nuo 2015 metų yra Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė. Anksčiau dirbo tuometinės Šiaulių rajono centrinės bibliotekos vyr. bibliotekininke, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyr. metodininke, Metodikos centro vedėja, Šiaulių valstybinės kolegijos asistente, lektore.
Kraštotyrininkė dalyvavo dvidešimtyje respublikinių kompleksinių kraštotyros ekspedicijų visoje Lietuvoje, sukaupė daug kraštotyrinės medžiagos apie Šiaulių rajono nykstančius kaimus, laidojimo tradicijas, iškilius Šiaulių krašto žmones, krikšto vardų suteikimo tradicijas.
Daugiausiai darbų A. Kiršinaitė skyrė laidojimo papročiams – juos tyrinėja dvidešimt metų.
„Labai nedaug kas tai daro. Buvo gyvenime liūdnas tarpsnis, maniau, kad nelabai norėčiau tyrinėti kitus papročius. Laidojimo papročiai yra labai įdomu“, – sakė laureatė.
Laidojimo papročius A. Kiršinaitė tyrinėjo ne tik Šiaulių rajone, bet visoje Lietuvoje – Kapčiamiestyje, Plungėje, Griškabūdyje. Tyrimą tęsia: turi nešifruotos medžiagos, daugybę nuotraukų. Dabar medžiagą apdoroja pagal „Versmės“ leidyklos leidžiamas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas.
„Reikia skubėti užrašinėti laidotuvių papročius. Jie ilgiausiai išliko, bet per pastarąjį dešimtmetį baigia visiškai numirti arba niveliuojasi, arba jų atsisakoma. Naujausiuose laidojimo papročiuose yra du žodžiai „patogu“ ir „pavargom“, – sakė A. Kiršinaitė.
Daug dėmesio kraštotyrininkė skiria dar trims temoms: Šiaulių rajono bibliotekos istorijai, išeivio Stasio Butkaus gyvenimo ir veiklos analizei (rengia jo bibliografiją) ir kurtuvėniškio Jono Spudulio darbams ir veiklai.
A. Kiršinaitė aktyviai dalyvauja ir dalyvavo projektuose „Personažų šėlsmas bibliotekose“, „Knygos „Knygos įstaigos ir spaustuvės Šiaulių krašte (XVI a. – XXI a. pr.)“ leidyba“, „Šiaulių rajono nykstančių ir išnykusių kaimų istorijos“, „Žvilgsnis į senelių žaislų dėžę“, „Nuo daraktorinės mokyklos iki elektroninės skaityklės“, „Tremties istorijos: naujos refleksijos ir bendrystės potyriai“, „Kur liūdi kryžiai pakelėm“.
Kasmet teikiamas Mikelio prizas – viena ryškiausių Šiaulių kraštotyros draugijos tradicijų.
Prizo pavadinimas kilo nuo prieškariu Mikeliais pavadintų kraštotyrininkų. Nuo 1989 metų kasmet su nedidelėmis pertraukomis prizas įteikiamas labiausiai nusipelniusiam kraštotyrininkui.
Praėjusiais metais Mikelio prizas buvo įteiktas kraštotyrininkui, buvusiam „Šiaulių krašto“ fotografui Jonui Tamuliui.
Šiemet Mikelio prizas įteiktas 27-ą kartą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Mikelio prizo 27-ąja laureate tapo bibliotekininkė kraštotyrininkė Audronė Kiršinaitė.
Audronė Kiršinaitė pristatė knygas iš asmeninio senųjų leidinių rinkinio.
Audronės Kiršinaitės parengti kraštotyros darbai apie Šiaulių regioną:
Valatkių kaimas (Šiaulių r.)
Žadvainių kaimas (Šiaulių r.)
Antano Pralgausko eilėraščių, dainų ir atminimų sąsiuvinis (1938–1951). Tryškiai–Jautmalkė.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos 1991 m. kronika.
Kurtuvėnai ir jų apylinkės senosiose nuotraukose.
Laidojimo papročiai
