Naujausios
Kultūros sostinės vizijoje – išliekamoji vertė
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaityklos koordinatorė, istorikė Roma Baristaitė sako, kad Lietuvos kultūros sostinės vardas Šiauliams leistų parodyti savo išskirtinumą. Svarbu ne tik skleisti žinią apie Šiaulius, bet galvoti ir apie išliekamąją vertę.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Naujosios erdvės
– Kodėl Šiauliams svarbu tapti Lietuvos kultūros sostine 2017?
– Šiauliai svyruoja ant abejonės ribos – išliks didmiestis ar ne. Kultūros sostinės metai būtų galimybė parodyti, kad esame ne prastesni už kitus tris didžiuosius Lietuvos miestus.
Siekiant tapti Kultūros sostine, reikia pasitempti. Ir valdininkams, ir miestiečiams būtina suvokti, kas yra Šiauliai, atskleisti miesto savastį.
Kultūros sostinės metai miestui leistų parodyti savo išskirtinumą: ką turi geriausio, gražiausio, įdomiausio, kitokio. Ieškokime, o nenueikime lengviausiu, pigiausiu keliu.
– Nuo pramonės iki menų industrijos – tokia planuojamos koncepcijos ašis. Kaip pramonės istorija veikia šiandienos kultūrą?
– Pramoninė kultūra glaudžiai susieta su savininkais. Greta pramonės jie kūrė socialinį kultūrinį gyvenimą, rūpinosi, kad darbininkai būtų apsišvietę. Pramonės neliko, bet palikimas, visuomeninio gyvenimo tradicijos liko, mes galime nuo jų atsispirti. Bet turime ir patys kurti bei saugoti – kad ateities kartos turėtų atspirties tašką.
– Kokių pasiūlymų turėtumėte?
– Šiauliuose yra daug neišnaudotų, neatskleistų erdvių. Kažkodėl įsivaizduojame, kad renginiai gali vykti vien Vilniaus gatvėje. Dabar puiki proga nuo kabinetinių svarstymų pereiti prie realių darbų. Kalbu apie Talkšos ežero komplekso, centrinio parko sutvarkymą.
Radus naujų traukos vietų, formuotųsi tradicija. Naujose erdvėse galėtų vykti teatrų festivaliai, koncertai, performansai. Manau, galima išnaudoti ir Menų inkubatoriaus griuvėsius: vieta – specifinė, tik reikia pasirūpinti saugumu.
Sakoma: dabar nieko nedarykime, nes projektas numatytas ateičiai. Bet juk gyvename dabar. Ko laukti? Daugybė objektų įstrigę tarpinėje padėtyje: kažkas padaryta, patvarkyta, bet nebaigta iki galo.
Reikia atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius. Nenurodinėti, o stebėti, ką renkasi jaunimas. Pavyzdžiui, prie Šiaulių dailės galerijos natūraliai įsikūrė riedlentininkai, atsirado batų medis. Nepamirškime apie subkultūras, hipsterius. Kermošiai, mugės Vilniaus gatvėje jau dusina.
Išliekamoji vertė
– Kaip Kultūros sostinė galėtų įprasminti Šiaulių istoriją?
– Formuojant koncepciją, labai svarbu fokusuotis į išliekamąją vertę, palikimą. Kad nebūtų „ėjo praėjo“. Svarbu, kad nuklijavus reklaminius plakatus, mieste išliktų Kultūros sostinės dvasia.
Viena iš idėjų – miesto istorijos populiarinimas. Galėtume būti patrauklūs praeities įamžinimu.
Norimus įamžinti objektus būtų galima suskirstyti į kategorijas: pavyzdžiui, architektūra, personalijos, istoriniai įvykiai. Nereikia suvokti ženklinimo tik kaip prikabintos emblemos, kad tai – paminklas. Įamžinimo būdas gali būti labai patrauklus, žaismingas, jo forma galėtų paaiškėti konkurse.
Pavyzdžiui, Liubeke (Vokietija) teko matyti ant šaligatvio plytelių įamžintas trumpas buvusių namų savininkų žydų istorijas: pavardės, profesijos, žūties vieta ir metai. Subtilus įprasminimas priverčia susimąstyti. Eini ir po kojomis skaitai miesto istoriją. Negali neskaityti.
Patrauklios ir naujosios technologijos, kai gali informaciją nuskaityti išmaniaisiais telefonais. Modernus ir tradicinis būdas vienas kitam netrukdo.
Žmonės pamatytų, koks įdomus, turtingas miestas, kad juo reikia didžiuotis.
Cariniu laikotarpiu Šiauliai buvo žinomas šiaurės vakarų gubernijos miestas – ne tik pramonės, bet lygiagrečiai – ir kultūros židinys, į miestą suvažiavo inteligentija. Juk Piliečių klubo pradžia siekia carinį laikotarpį, jis pradėjo veikti Zubovų rūmuose. Šiauliuose gyveno ne tik proletarai.
Tarpukariu Šiauliuose veikė dvi diplomatinės atstovybės – Latvijos ir Danijos.
Išskirtinis etapas – XX amžiaus modernizmo architektūra. Prabėgame centrine miesto dalimi nepakeldami akių. Taip, yra problemų – pristatyti, užstatyti pastatai. Bet pati užstatymo linija, dalis fasadų yra išlikę. Manau, Šiaulių miesto pastatus verta įamžinti leidiniu.
Šiemet Knygų mugėje pristatyta knyga „Kaunas 1918–2015 m. Architektūros gidas“. Leidinys sulaukė didelio dėmesio, tiražas kartojamas. Kaunas pasiekė, kad tarpukario modernizmo architektūrai būtų suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai – miesto garbės ir prestižo reikalas.
Modernizmo architektūra turi būti saugoma ir Šiauliuose. Ne kas kitas, o patys turime rūpintis savo miestu. Būtų labai gražus žingsnis, jei Šiauliams tapus Kultūros sostine, Šiaulių centrinė dalis įgautų urbanistinį statusą.
Iki šiol nesutvarkytas skaudulys – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas. Čia galėtų būti kamerinė erdvė, tinkama vieta modernistams, popartininkams.
Šiaulių ambasadoriai
– Kaip žinią apie Šiaulius ir šiauliečius paskleisti plačiau?
– Šiauliams priskirtas tranzitinio miesto įvaizdis blogąja prasme. O gal šį įvaizdį apverskime aukštyn kojomis ir pažiūrėkime kaip į pliusą – kiek Šiauliai davė Lietuvai ir pasauliui.
Neapsiribokime vien Šiauliais. Pavyzdžiui, G. Bagdonavičiaus projektuoti baldai puošia Karininkų ramovę Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejų. Pati muziejaus salės darbuotoja nežinojo šio fakto. Būtina skleisti žinią apie Šiaulius ir šiauliečius kuo plačiau.
Svarbu prisiminti tarpukario leidybines tradicijas. Už leidyklų, spaustuvių, knygynų stovi įdomios asmenybės su įdomiomis istorijomis – Jonas Šliūpas, Liudvikas Jakavičius.
Gražus tęstinumas – L. Jakavičiaus proproanūkis Liudvikas Jakavičius-Grimalauskas, gimęs Meksikoje, gyvenęs Ispanijoje, grįžo į Šiaulius, renka ir populiarina proprosenelio istoriją, užsirašė savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Puikus patriotizmo pavyzdys. Tokių sąsajų su praeitimi galėtume rasti ir daugiau. Šie žmonės galėtų tapti savotiškais miesto ambasadoriais.
Aktyvia veikla pasižymi Šiauliečių klubas Vilniuje. Iškilių šiauliečių yra visur – reikia juos sutelkti. Šiauliuose veikė Piliečių klubas – galbūt renesansas galėtų būti platesniu kontekstu?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: „Kultūros sostinės vardas Šiauliams būtų puiki galimybė parodyti, kad esame kuriantis miestas. Svarbu, kad pakiltų miesto ir miestiečių savivertė, kad šiauliečiai jaustųsi Kultūros sostinės piliečiais“, – sako Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Amerikos skaityklos koordinatorė, istorikė Roma Baristaitė.
PRASMĖ: „Svarbu, kad nuklijavus reklaminius plakatus, mieste išliktų Kultūros sostinės dvasia“, – sako Roma Baristaitė.
