
Naujausios
Kur dreifuoja Šiaulių apskritis?
Vladas VERTELIS
Realybė – Šiauliai prarado regiono centro ir lyderio vaidmenį ir savybes, o Šiaulių apskritis – tik formaliai regionas. Lietuva perbraižoma iš naujo. Ant stalo baltas popieriaus lapas. Lietuvos centrinė valdžia iniciatyvą perleidžia savivaldai. Dreifuokite į visas keturias puses. Ką nusibraižysite – tą turėsite.
„Šiaulių kraštas“ įdėmiai seka regionų pertvarkymo procesą. Šįkart pokalbis su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu Vidmantu Japertu ir generaliniu direktoriumi Alfredu Jonuška. Ar Lietuvos valdžios žino, ką kuria ir ką nori sukurti? Teigta: veikiama aklai – gal pasiseks. Nepasiseks? Tapsime socialiniu objektu – numirti neleis.
Regioninė politika – saviveiklos žanras
Kuriame kažką, nežinome – ką. Šią paradoksalią frazę Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, žinomas verslininkas, pakartojo keletą kartų.
Tai – apie Lietuvos perbraižymą naujais regionais. Senieji apskričių pavidalais, dabartinės valdžios manymu, – atgyvenos, nes kasmet išsivaikšto į Vakarus ir į Vilnių.
Panaikinus apskričių viršininkų administracijas – jungiamąją grandį – regioninė politika tapo saviveiklos ir politikos populizmo žanru.
„Savivaldybės daro kaip išmano, o išmanymo – vis mažiau“, – apibendrina V.Japertas.
Jis siūlo paklausti šios ar buvusios kadencijų Šiaulių tarybos narių, kokius Šiaulius jie kuria, kokią viziją turi, kaip supranta Šiaulius šalies ir Šiaurės Lietuvos kontekstuose? Jo nuomone, rezultatai būtų liūdnoki. Vyrauja labai provincialus požiūris, kai konkreti gatvė svarbiau už platesnį vaizdą.
Todėl ir kuriame kažką, nežinodami ką.
V. Japertas neabejoja, kad Seimo naujieji neįsivaizduoja, kas yra regionai. Prasidėjo revizija, naujo modelio paieškos, rodos, iniciatyva perleidžiama savivaldybėms, kurios, pasak vidaus reikalų viceministro Giedriaus Surplio, gali dreifuoti – pasirinkti ten, kur daugiau galimybių. Kelmė pasukti Kauno link, Pakruojis – Panevėžio.
– Blogiausia, kad nei nacionalinė, nei vietinės valdžios nežino pagal kokius principus reikia braižyti regionų schemą. Veikiama aklai, gal pasiseks, – teigia V.Japertas.
Šiauliai – be lyderystės
Kur pasuks Šiauliai? O gal Šiauliai vis dar regiono centras, todėl miestui blaškytis ir ieškoti savo administracinės vietos nereikės, nes jis trauks kitas savivaldybes?
Abu pašnekovai vieningi: Šiauliai jau prarado regiono lyderio pozicijas.
Regionas, svarsto V.Japertas, pirmiausia – bendri siekiai: ko siekia susibūrusios ir bendrai veikti nutarusios savivaldybės.
„Kokia nauda regiono savivaldybėms, jeigu, pavyzdžiui, Šiauliuose atsiranda Laisvoji ekonominė zona?“ – retoriškai klausia. Ir primena Šiauliuose gimusią ir subrandintą įdėją ir veiklos kryptį „Investuok Šiauliuose“. Pasisekė atgaivinti LEZ'ą, įkurti Pramonės parką, Šiauliuose atsirado sporto ir pramogų arena, prekybos centrai. Tai – tūkstančiai darbo vietų.
„Bendras vietos politikos ir verslo siekis pagimdė sausumos krovinių uosto idėją – deja, ji Šiauliuose neįgyvendinta, bet Kaunas, plėtodamas logistinę industriją, „nuplagijavo“ idealiai,"– apgailestavo pašnekovas.
Stiprus regiono centras, sako V.Japertas, šiuo atveju turi būti ne tik Šiaulių, bet aplinkinių svaivaldybių siekiamybė ir nauda sėkmės atveju.
Šiauliai iškraustomi
Kiekvienam mąstančiam ir neabejingam savo kraštui žmogui smogia žinia – iš Šiaulių iškeliamos valstybinės institucijos.
Šiauliuose gali nebelikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus. Įstaigas planuojama iškelti į gyventojų skaičiumi mažesnį Panevėžį.
Sąrašas nėra baigtinis. Iškraustymo procesas pajudėjo. Laikas skaičiuojamas ne Šiaulių naudai.
Kaip dabar pozicionuojami Šiauliai?
Alfredui Jonuškai aišku, kokie Šiauliai buvo netolimoje praeityje. Tai – inžinerinis pramoninis miestas. Ir pastatas, kuriame dabar įsikūrė Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, buvo Inžinierių namai – liudijimas, kokių profesijų žmonėmis miestas garsėjo.
Direktorius iš miesto vadovų pasigenda didesnio dėmesio tradicinėms Šiaulių pramonės šakoms. „Kas jau sunaikinta, neprikelsi, o išsaugoti esančias galima“, – sakė A. Jonuška.
Labiausiai A.Jonušką stebina Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio pozicija į mieste veikiančių valstybės įstaigų iškėlimą. Mintys, kad Šiaulių arčiau Vilniaus neperkelsi, o ir valstybės institucijoms mieste nėra vietos, atrodo ne tik nesuprantamos, bet ir skatinančios kapituliacijai.
„Valstybės institucijų naikinimas Šiauliuose – absurdas, su tuo negalima taikstytis, miestui būtina kovoti dėl jų išsaugojimo. Tai ne tik statuso, darbo vietų klausimai, bet ir verslo sąlygos. Verslininkams, jau veikiančioms ar besikuriančioms įmonėms valstybinių institucijų labai dažnai prireikia. Kuo greičiau sutvarkomi būtini reikalai, tuo geriau verslo aplinkai“, – akcentavo direktorius.
A.Jonuška primena, kaip reagavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kai buvo užsiminta apie Žemės ūkio ministerijos ir kitų valstybės įstaigų iškėlimą į Laikinąją sostinę – užtikrino: miestas turi pakankamai laisvų patalpų, tik greičiau kelkite. O ką sako šiaulietis A.Bartulis: patalpų nėra. Jų atsiranda Panevėžyje.
Prieš ką kapituliuojam? Prieš Panevėžį?
V.Japertas prisimena, kad Šiaulių decentralizacijos procesas prasidėjo prieš kelerius metus, kai iš miesto į Panevėžį buvo perkeltos kai kurios kariuomenės struktūros, o bankai savo regionines struktūras iškėlė į Klaipėdą.
Susimąstyti, įvertinti situaciją ir veikti reikėjo jau tada.
Prie balto popieriaus lapo
Vidaus reikalų viceministras G. Surplys sako, jog regionai nebus dirbtinai išskaidyti, tačiau žada duoti meškerę ambicijoms ir raumenims auginti.
Viceministras kalba apie regionų specializaciją, apie vidinę savivaldybių kokurenciją ir galimybes pasirinkti regioną. Ir apie tai, kad regionų ekonominės lygiavos nebus, „nes nereikia tikėtis, kad Skuode bus toks pat atlyginimas kaip Vilniuje.“
Valstybė iniciatyvą perleidžia vietos valdžiai. V.Japertas vaizdžiai apibūdina – prieš akis tuščias popieriaus lapas: „reikės save nupiešti, kas būsime.“
Koks regionas esame dabar? .
„Aikščių regionas,“ – ironizuodamas V. Japertas randa netikėtą apibendrinimą. Paaiškina, kad didžioji dalis Europos Sąjungos milijonų kišama į miestų, miestelių granitą.
Kuo būsime? Ar galima tikėti ministerijos propaguojama regionų specializacija?
A.Jonuška pateikia pavyzdį. Kartą viename verslo forume nustebino valdžios žmogaus pozicija, kad Šiaulių regione – tikrai negali būti turizmo specializacijos. Argi ne prie Šiaulių – Kryžių kalnas – labiausiai pasaulyje žinomas lietuviškas turizmo objektas ir bene Lietuvoje labiausiai lankomas.
Pakeisti situaciją keičiant – galima. V.Japertas primena, kad ilgą laiką Tauragės apskrities ekonominiai rodikliai buvo prasčiausi Lietuvoje, o dabar – lenkia Šiaulių apskritį pagal vidutines pajamas šeimos nariui. Reikšmingas rodiklis. Todėl jis kviečia prie to tuščio popieriaus lapo sėsti pasiruošus ir atsakingai brėžti linijas.
Kas, jei nenubraižysime?
– Tapsime socialiniu objektu – numirti neleis, palaikys gyvybę.
Gerovę lems išsilavinę žmonės
– Kauno merui V. Matijošaičiui ir jo komandai visiškai nesvarbu, ką kalba ar veikia Vilniuje. Jie dirba pagal savo planą, jie turi viziją ir žino, kas ką turi padaryti, – sakė V.Japertas. – O aukštojo mokslo politika: universitetai koncentruojasi būtent Vilniuje ir Kaune.
O,tai, pasak pašnekovo, ateities pagrindinis sėkmės garantas. Regionų, atskirų miestų progresą ir gerovę lems išsilavinę žmonės, specialistai.
– Kas turės tokių žmonių, tas ir laimės. O Šiauliai – tik donoras, be aiškios perspektyvos.
A.Jonuška primena, kad ir Šiauliuose būta gerų įdėjų. Prie universiteto įkurtas Mokslų ir technologijų parkas – argi negalėjo tapti šiaulietišku Silicio slėniu – intelekto ir inovacijų buveine? Nuspręsta jo atsisakyti, nors, abu pašnekovai prisimena, kaip įtikinėjo buvusį universiteto rektorių Vidą Laurušką to nedaryti.
Nereikėjo Silicio slėnio. Dabar mažai kam bereikia ir paties universiteto.
Šiauliai – į Vakarus
Šiauliai ir apskritis dreifuoja į Vakarus? Kalbama apie Vakarų regioną, kuris apimtų Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir Šiaulių apskritis. Neseniai Šiaulių rajono savivaldybėje susirinkę regionų plėtros tarybų pirmininkai, rajonų merai pasirašė rezoliuciją – pirmas žingsnis žengtas.
Penktadienį renkasi Šiaulių regiono plėtros taryba. Darbotvarkėje vienas pagrindinių klausimų – regiono specializacija.
– Aš abiem rankom už, kad Šiauliai įeitų į Klaipėdos ar Vakarų regioną, nes manau, kad daug perspektyviau kalbėtis su Klaipėda nei su Vilniumi. Tačiau su kokia intencija mes, tarkime, norime žaisti naujoje komandoje, kas mes tokie esame? Jeigu intencija – dalyvauti būsimų ES pinigų dalybose, tai – ne toks tikslas turėtų būti. Svarbiausia – principai, pagal kuriuos formuotųsi naujas regionas, – kalbėjo V.Japertas.
Jo nuomone, svarbiausia, koks regiono vaizdelis bus nupieštas. Vyrauja nuostata, kad Šiaulių regionas – žemės ūkio kraštas.
–Toks požiūris, o apie aukštas technologijas, inovacijas nekalbama, o žinant, kad nėra kas Šiauliuose braižytų naują regiono vystymosi schemą, bijau, kad galime vėl pralaimėti.
V.Japertas ir A.Jonuška akcentavo, kad vietos verslas nori aktyviai dalyvauti naujo regiono kūrimo procese, nori tapti aktyviais socialiniais partneriais. Sukaupta žinių, patirties ir žinojimo, kaip efektyviai veikti.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai akcentuoja: senasis regionas prarastas, kuriasi nauja struktūra. Naujas lūžio taškas, popieriaus lapas dar neužpildytas.
Giedriaus Baranausko nuotr.
Vidmantas Japertas perspėja: nesukūrus plano, vizijos Šiauliai ir aplinkiniai rajonai gali tapti socialiniais objektais – išlaikytiniais.
Alfredas Jonuška: "Stabdykime Šiaulių iškraustymą, valstybinės įstaigos neturi palikti Šiaulių."