Naujausios
Kur gyvensime: už skurdo ribos ar už tvoros?
Statistikos departamentas šią savaitę žada skelbti pernykštę Lietuvos skurdo statistiką. Šiaulietė Inga Simanauskienė ir be oficialių skaičių žino: jos šeima ties skurdo riba balansuoja kiekvieną dieną. Specialistai skaičiuoja, kad absoliutus skurdo lygis vienam asmeniui šiemet yra 1092 litai. Ekonomistė Aušra Maldeikienė prognozuoja, kad net 90 procentų tautos gyvens skurde, o 10 — turtingai ir už aukštos tvoros.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Vargo statistika
Simanauskai augina tris vaikus — penkerių, aštuonerių ir vienuolikos metų.
Grįždama iš darbo I. Simanauskienė iš parduotuvės parsinešė kepalą duonos, du batonus, pigiausių dešrelių, pomidorų padažo ir indelį grietinės. Stovėdama prie kasos pamatė, kad dukra laiko spalvinimo knygutę. Nebarė, tik pagalvojo, kad neplanuotai išleistus tris litus kitą dieną teks sutaupyti.
Penkių asmenų Simanauskų šeimos mėnesio pajamos yra apie 2900 litų su abiejų tėvų atlyginimais, valstybės parama vaikams.
Jei dieną pasiseka prastumti su 20 litų, maistui per mėnesį reikia 600. Komunaliniai mokesčiai ne šildymo sezonu pajamas sumažina 100— 150 litų. Kompensuojamas šildymas kas mėnesį pareikalaus 100 litų.
Darželis penkiametei dukrai per mėnesį lengvatiniu tarifu kainuoja 73 litus. Mokyklinio amžiaus sūnums perkant tik priešpiečius, reikia 100 litų. Pietūs kainuotų antra tiek. Važinėjant tik į darbą, dvidešimties metų senumo „audinės“ kurui reikia 100— 120 litų.
Taip būtiniausios išlaidos išauga iki 1110 litų. Į jas neįskaičiuota vitaminai, vaistai, mobilusis ryšys, elementarios higienos prekės, apavas, drabužiai. Šį šeštadienį šeima turguje žvalgysis dviejų porų žieminių batų. Mamos ir tėčio poreikiai yra paskutinėje vietoje. Bent porą šimtų reikia atsidėti nenumatytiems atvejams — praėjusį mėnesį automobilio remontas kainavo 250 litų.
Valstybė taupo skurdžiausiųjų sąskaita
Jei iš kaimo negautų mėsos, ją, kaip ir žuvį, šeima valgytų ypatingomis progomis. Gelbsti ir Kelmės rajone anytos darže užsiaugintos daržovės.
„Klausantis, kaip dejuoja penkis tūkstančius vien atlyginimo gaunantys Seimo nariai, darosi pikta. Gal kuris galėtų atvažiuoti ir porą mėnesių pabūti mano vietoje? Išmoktų kepti kotletus iš kruopų ir spirgučių bei kitų gudrybių. Dar pamatytų, ką reiškia dalytis vienu automobiliu — vieną savaitę aš juo važiuoju į darbą ir išvežioju vaikus, kitą savaitę važinėja vyras. Mes naujam automobiliui kanceliarinių išlaidų negauname“, — sakė I. Simanauskienė.
Kalbėdama ant nelengvą kasdienybę, I. Simanauskienė nepravirko. Ji žino, kad ašaros nepadės. Kai vaikams reikėjo kompiuterio, pirma mintis buvo duoti skelbimą ir laukti geradario paramos. Tačiau moteris supyko: geriau „pavogs“ nuo kiekvienos dienos ir susitaupys. Per pusę metų susitaupė.
Moteris svarsto: gal atlyginimo dydis priklauso nuo išsilavinimo, tačiau visų vaikų poreikiai vienodi, visų vaikų akys parduotuvėje krypsta į žaislus, saldumynus.
„Netikiu, kad iš skurdo duobės išlipsime. Valstybė taupyti pradėjo nuo skurdžiausiųjų sluoksnio. Jei vargti, kodėl ne visiems?“ — klausia moteris.
Skurdo matematika
Kiek šeimų Lietuvoje gyvena taip ir dar blogiau, naujausių duomenų nėra. Birutė Stolytė, Statistikos departamento ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė, pateikė dvejų metų senumo skurdo duomenis.
Skurdo lygis buvo 19, 1 procento, skurdo riba vienam asmeniui (iki socialinių išmokų, išskyrus pensiją) buvo 566 litai. Skurdo rizikos riba namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų, buvo 1088 litai. B. Stolytė neabejoja, kad nauji skurdo skaičiai bus didesni.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto profesorius Algis Šileika pateikė tokius duomenis: 2008 metais absoliutus skurdo lygis vienam asmeniui buvo 975 litai, šiemet jis yra 1092 litai. Teoriškai skurdas siejamas su minimaliu asmeninių poreikių tenkinimu. Praktiškai tai yra gyvenimas nuo algos iki algos.
Nedarbas išaugo dvigubai
Genovaitė Kuprevičienė, Šiaulių darbo biržos direktorė, prasidėjus sunkmečiui prognozavo, jog nedarbo lygis šoktels iki 15 procentų.
„Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpių, nedarbas Šiaulių mieste ir rajone nuo 5,6 procento išaugo iki 9,7 procento. Lietuvoje nedarbo vidurkis yra 10,3 procento. Apskrityje jis didžiausias yra Kelmės rajone — 10,8 procento“, — direktorė pateikė skaičius.
Nors spalio 1-ai dienai Šiaulių darbo biržoje registruota 11300 bedarbių (iš jų — 8300 miesto gyventojai, apie 30 procentų į biržą kreipėsi pirmą kartą), G. Kuprevičienė pastebi, kad antras mėnuo situacija stabilizuojasi. Tai yra laikina — nuo gruodžio bedarbių daugės, nes prasidėjus šildymui, įmonės stengsis išlaikyti kuo mažiau darbuotojų.
KOMENTARAS
Ateitis: nugraužto kaulo dalybos
Ekonomistė, mokslų daktarė Aušra Maldeikienė prognozuoja, kad ant skurdo ribos tuoj atsidurs 90 procentų Lietuvos žmonių.
— Skursime visi ir dar baisiau. Jei žmogus gauna pusantro tūkstančio litų, situacija, atrodytų, gera. Tačiau tai yra skurdas, nes šildymo sezonas atims pusę algos.
Senukai nėra neturtingiausi, nes jie turi būstą ir pastovias pajamas. Blogiau yra bedarbiu tapusiam jaunam žmogui, neturinčiam būsto, nes jis negaus kompensacijų.
Skurdžiausias yra valstybinis sektorius, kuriame dirba auštąjį išsilavinimą turintys mokytojai, medikai. Mano, Vilniaus universiteto docentės, alga yra 1600 litų. Nesiskundžiu, tik sakau, kad darbas atlyginamas neadekvačiai.
O labiausiai Lietuvoje skursta vaikai — 48 procentai. Kitose šalyse bendras skurdo lygis yra aukštesnis negu vaikų, nes valstybės vaikus remia. Lietuvoje — atvirkščiai.
Skurstame, nes ekonominė sistema sutvarkyta taip, kad daug uždirbantys nemokėtų mokesčių ir gerai gyventų. Palyginkime: prieš porą metų politikas, ateidamas iš verslo, deklaravo uždirbtus 117 tūkstančių litų. Biudžetui jis sumokėjo tik 1052 litus už verslo liudijimą. Viskas. Mokytoja, mokėdama mokesčius, jo vaiką moko nemokamai ir dar padeda išlaikyti jo tėvus.
Dar mūsų šalis yra pralošta ir apvogta, o tauta išprievartauta. Ir daugelis net nesupranta, kas su jais daroma.
Nenoriu būti blogu pranašu, bet 10 procentų žmonių gyvens apsitvėrę tvora ir viską turės, o 90 procentų stovės už tvoros. Jiems numes apgraužtą kaulą ir lieps dalintis. Kas būna su išalkusiais ir dėl kaulo besidraskančiais?
Kritinė riba peržengta. Reikia keisti sistemą. Tai yra ilgas kelias, bet kitos išeities nėra. Ką daryti dabar? Nelyginti savęs su daugiau uždirbančiais, o žiūrėti į biednesnius. Tada automatiškai pasijunti turtingesniu. Mano patarimas yra ciniškas, bet filosofiškai — labai įdomus.
citata komentaro: Ką daryti dabar? Nelyginti savęs su daugiau uždirbančiais, o žiūrėti į biednesnius.
citat: „Netikiu, kad iš skurdo duobės išlipsime. Valstybė taupyti pradėjo nuo skurdžiausiųjų sluoksnio. Jei vargti, kodėl ne visiems?“
PASIŪLYMAS: Inga Simanauskienė turi pasiūlymą Seimo nariams, kurie sukilo prieš siūlymą dar kartą susimažinti kanceliarines išlaidas: „Pagyvenkite mano vietoje porą mėnesių. Gal tada nustosite kilpą veržti skurstantiems?“.
BUHALTERIJA: Daugiavaikė mama kaupia visus mokesčių kvitus, kad galėtų planuoti ateinančio mėnesio būtiniausias išlaidas.
DAVINYS: Ladaros pietūs neturintiems talonų — mieliniai blynai ir košė.
LAUKNEŠĖLIS: Gaunantys talonus visko vienu prisėdimu nesuvalgo — išsineša.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RYŽTAS: „Kai pradedi aiškinti, kodėl mes taip gyvename, atrodai kvailiu. Man kolegos sako: “Ko draskaisi, vis tiek nieko nepakeisi“. Atsakau, kad nors negėdingai mirsiu“, — sako ekonimistė Aušra Maldeikienė.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Skurdo statistika (punktais)
Šiaulių labdaros valgykla kasdien maitina daugiau kaip aštuoniasdešimt skurstančiųjų, atėjusių iš gatvės, dienos davinys nesiekia dviejų litų.
Socialinės paramos skyrius sunkiai besiverčiančiems skiria 49 talonus, dienos davinys — 4 litai.
Šiaulių vyskupijos „Caritas“ kiekvieną dieną pamaitina mažiausiai 18 žmonių.
Iš Maisto banko nemokamų kruopų šiuo metu nori 12050 šiauliečių, pernai paramą gavo 2706 šiauliečiai.
Šiaulių rajone maisto daviniu remiami 10100 gyventojų, pernai jų buvo 5480.
Nemokamus pietus Šiauliuose valgo 3152 moksleiviai, šių metų sausį jų buvo 2767.
Šiaulių rajono mokyklose nemokamais pietumis matinami 3045 mokiniai, praėjusiais mokslo metais jų buvo 2248.
Nemokamus pusryčius Šiauliuose šį rugsėjį gavo 2027 vaikai, šių metų sausį — 1591.
Šiaulių rajone nemokamus pusryčius gauna 2526 moksleiviai, pernai — 1968 vaikai.
Paramą mokinio reikmenims gauna 3029 miesto mokinių, pernai jų skaičius buvo 1628.
Šiaulių rajone mokinio reikmenimis remiami 3021 mokinys, pernai 2269.
Socialinę pašalpą gauna 1374 šiauliečių šeimos, joms kas mėnesį išmokama apie pusę milijono litų. Pernai remta 400 šeimų.
Šiaulių rajone remiamos 658 šeimos, joms išmokama 320,5 tūkstančiai litų. Pernai remtinų šeimų buvo 230.
Pernai mieste šildymo išlaidos kompensuotos 5721 šeimai.
Šiaulių rajone šildymas kompensuotas Rajone centralinis šildymas kompensuotas 996 šeimos.
