Kur veda takeliai ir kodėl posūkis siauras?

– Šiau­lie­čius ste­bi­na ša­lia Auš­ros ta­ko nu­ties­tas ta­ke­lių vo­ra­tink­lis, ku­ria­me ta­ke­liai daž­nai at­si­re­mia į ak­me­ni­nę sie­nu­tę, ei­nan­čią pa­gal laip­tus. Ne­gi nau­jo­mis trin­ke­lė­mis iš­grįs­ti ta­kai ve­da į nie­kur?

– Dar­bai dar nė­ra baig­ti, jie tę­sis iki lapk­ri­čio 15 die­nos ir tar­pai ak­me­ni­nė­je sie­nu­tė­je bus iš­pjau­ti. Ne­rei­kė­tų ver­tin­ti ne­baig­tų dar­bų. Tas ta­kų zig­za­gas yra pa­da­ry­tas tam, kad bū­tų pa­leng­vin­tas ėji­mas neį­ga­lie­siems, žmo­nėms su dvi­ra­čiais ar stu­mian­tiems vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį. Tuos laip­tus anks­čiau pra­ktiš­kai įveik­ti ga­lė­jo tik svei­ki žmo­nės. Man pa­čiam pa­kan­ka­mai sun­ku bū­da­vo įstum­ti ten vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį. O jei dar žie­mą, sli­du. Pan­du­so to­kio ne­pa­da­ry­si. Toks ar­chi­tek­to su­ma­ny­mas, su­kur­ti ta­ke­lių sis­te­mą, įver­ti­nant nuo­ly­dį.

– Sa­vi­val­dy­bės pa­šo­nė­je įren­gi­nė­ja­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, grįs­ta klin­ke­rio trin­ke­lė­mis, ak­me­ni­mis. Jo­mis va­ži­nės ir sun­kio­ji ug­nia­ge­sių tech­ni­ka. Ar tas gro­žis bus pa­tva­rus, ar tik­rai rei­kė­jo to­kių spren­di­mų?

– Da­bar ga­li­me sa­ky­ti – to rei­kė­jo, to ne­rei­kė­jo. Bu­vo bend­ras Pri­si­kė­li­mo aikš­tės ir jos priei­gų su­tvar­ky­mo pro­jek­tas, lai­mė­jo ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas, ta­me pro­jek­te bu­vo to­kie spren­di­niai. Tai yra is­to­ri­nis mies­to pa­sta­tas, šian­dien ja­me Sa­vi­val­dy­bė, ar­chi­tek­tas ban­dė at­kur­ti se­no­jo mies­to tam tik­rus ak­cen­tus. Sa­vi­val­dy­bė­je ne tik biu­rok­ra­tai dir­ba, tai yra vie­šas pa­sta­tas, sve­čiai ja­me lan­ko­si. Bu­vo dis­ku­si­jų jau dar­bo ei­go­je. Taip pat ir dėl Var­po gat­vės. Sup­ran­ta­ma, as­fal­tas yra pi­ges­nis. Ta­čiau ar­chi­tek­tas ar­gu­men­tuo­tai pa­grin­dė sa­vo spren­di­nius, tad nu­spręs­ta pa­lik­ti tuos spren­di­nius, ku­rie ir bu­vo pro­jek­te.

– Ar po­sū­kis prie Sa­vi­val­dy­bės su­siau­rin­tas ir­gi dėl gra­žu­mo?

– Ma­nau, kad į šo­ną pa­trauk­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė (tarp Sa­vi­val­dy­bės ir Ka­ted­ros) kaip tik leis iš­veng­ti ne­tei­sin­gai pa­sta­ty­tų au­to­mo­bi­lių, ku­rie kar­tais truk­dy­da­vo iš­va­žiuo­ti prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos ma­ši­noms. Kaip ten be­bū­tų, yra Sta­ty­bos reg­la­men­tas, po­sū­kio spin­du­lių dy­džiai nu­ma­ty­ti ir ne­ga­li pa­da­ry­ti ma­žes­nių, nei rei­ka­lau­ja­ma. Įma­no­ma vis­ką pa­da­ry­ti, taip pat ir įsi­suk­ti, dėl to bai­min­tis ne­rei­kė­tų.

– Sa­vi­val­dy­bė daž­nai skel­bė apie sa­vo ke­ti­ni­mus ma­žin­ti au­to­mo­bi­lių srau­tą cent­re, ta­čiau da­bar įsi­ren­gė nau­jas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas pa­gal Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą ir pa­gal Auš­ros alė­jos pa­kraš­tį ša­lia Ka­ted­ros ir taip­su­kū­rė dar vieną au­to­mo­bi­lių trau­kos vie­tą cent­re. Pa­si­kei­tė Sa­vi­val­dy­bės tiks­lai?

– Čia pa­pil­do­mai at­si­ra­do apie 16 vie­tų. Gal su­ma­žė­jo vie­tų aikš­te­lė­je Sa­vi­val­dy­bės šo­ne. Bend­ro­je su­mo­je ne ka­žin kiek pa­dau­gė­jo, tik spren­di­nys pa­si­kei­tė. Gat­vė ne­su­siau­rė­jo, jos pa­ra­met­rai ne­si­kei­tė, tik vi­zua­liai pa­si­kei­tė vaiz­das. Toks ar­chi­tek­to ma­ty­mas. Be to, pa­si­bai­gus re­mon­tui, tos sto­vė­ji­mo vie­tos bus mo­ka­mos, kiek­vie­nas nu­mes­ti au­to­mo­bi­lio ne­ga­lės.