
Naujausios
Kūriniai, į kuriuos reikia žiūrėti iš arti
Šiaulių universiteto Dailės galerijoje veikia Baltarusijos dailininko Jurijaus Jakovenko akvarelės bei grafikos darbų paroda „Gėlėta asorti“.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ne pirmą kartą Lietuvoje ir Šiauliuose besilankančio ir čia parodas rengiančio J. Jakovenko kūriniai vos tilpo ant Dailės galerijos sienų. Paklaustas, kodėl tiek daug darbų, svečias juokavo: kad nepasidarytų sau gėdos.
Nedidelio formato piešiniai ir grafikos darbai išsiskiria smulkiomis, tiesiog juvelyriškomis detalėmis. J. Jakovenko labai malonu matyti, kai žmonės į jo kūrinius žiūri iš labai arti, tyrinėja.
„Man patinka teptukas, pieštukas, ofortas, mažos formos. Aš nesivaikau didelių formų, manau, kad mažame darbe galiu tiek daug pasakyti. Man patinka, kai žiūrovas žiūri beveik nosimi remdamasis į stiklą, ieško, ką dailininkas ten sudėjo, ką jis norėjo parodyti, pasakyti. Žmogus žiūri ir galvoja, ar tai rankomis padaryta. Taip, rankomis. Ačiū Dievui, galiu tai daryti rankomis, ir akys dar leidžia“, – šypsodamasis pasakojo dailininkas.
J. Jakovenko sakė, kad daugelis jį pažįsta kaip grafiką ir nustebo pamatę teptuku atliktus darbus: „Akvareles slėpdavau lentynoje. Gal nebuvau įsitikinęs, kad tai pakankamai gerai, kad kažkam įdomu. Pasiryžau parodyti pernai, per savo 50 metų jubiliejų. Čia atvežiau visas akvareles, kurias tik turiu. Trūksta tik dviejų darbų.“
Menininkas pasakojo, kad nuolat darydamas grafikos darbus pajunta, jog kartojasi, tada meta adatą ir ima į rankas teptuką. Tai visiškai kitokia technika, iš karto matai spalvas, rezultatą, ir tai džiugina.
Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas J. Jakovenko klausė, iš kur jo darbuose misticizmas.
„Aš labai mėgstu viduramžių meną: dailę, skulptūras, vitražus. Man tai visiška žmogaus galimybių, talento viršūnė. Tie darbai padaryti taip dvasingai, taip švariai, su tikru, nuoširdžiu religingumu, tikėjimu, kad egzistuoja rojus ir pragaras.
Viduramžių menas tarnavo žmogui, jis buvo skirtas mokyti, auklėti, įbauginti. Galbūt savo darbais bandau atkartoti tą jausmą, kurį jaučiu pats matydamas viduramžių darbus. Ir niekada neslepiu, kad man svarbios jūsų emocijos. Ir jeigu man pavyko jus „timptelėti“ – sužavėti ar išgąsdinti – tai jau pliusas man“, – sakė dailininkas.
Ne viename J. Jakovenko kūrinyje galima pamatyti nuogo moters kūno detalių. Dailininkas sakė, kad šias detales į kūrybą pasiūlė įvesti fotomenininkas Rimantas Dichavičius.
„Kai pieši, išeina jauna, grakšti, o kol adata iškali cinke, kol išėsdini, atspaudi, žiūrėk, jau ir su celiulitu. Žmona man ir sako: „Ko tu mane vis pieši?“, o aš jai teisinuosi, kad ne ją. Matyt, toks jau grafiko likimas“, – juokėsi autorius.
J. Jakovenko darbus bus galima pamatyti iki kovo 23 dienos.
Po svečio iš Baltarusijos parodos atidarymo savo knygos „Laisvės paženklinti“ naujausią trečiąjį tomą pristatė R. Dichavičius.
Šiame tome R. Dichavičius tęsia prieš daugiau kaip penkerius metus pradėtą darbą. Gausiai iliustruotuose knygos tomuose pasakojima apie šalies menininkus, kūrusius naujai atkurtos Lietuvos valstybės valstybingumo ženklus: heraldiką, pinigų banknotus ir monetas, pašto, kariuomenės, policijos, muitinės, pasienio ir kitų tarnybų ženklus, uniformas, valstybės apdovanojimus, paminklus, miestų merų regalijas, liturginius reikmenis, savarankiškus meno kūrinius ir kita.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RENGINYS: Šiaulių universiteto Dailės galerijoje gerų draugų susitikimas (iš kairės): galerijos vadovo Kornelijaus Užuoto, garsaus Baltarusijos dailininko Jurijaus Jakovenko, į Šiaulius atvežusio akvarelės ir grafikos darbų parodą, bei fotomenininko ir knygų autoriaus Rimanto Dichavičiaus, pristačiusio šiauliečiams knygos „Laisvės paženklinti“ trečiąjį tomą.
DARBAI: Jurijaus Jakovenko juvelyriškai atliktais darbais reikia grožėtis ne iš tolo, o iš labai arti, beveik įbedus nosį į stiklą.
KNYGA: Į Rimanto Dichavičiaus knygos „Laisvės paženklinti“ naująjį trečiąjį tomą pateko ir šiauliečio menotyrininko ir dailininko Vytenio Rimkaus darbai.