
Naujausios
Kvotas medicinoje teko „papurtyti“
Po operacijos ar gydymo ligoninėje, jeigu jums reikalinga reabilitacija, negalite būti tikri, kad šią paslaugą gausite nemokamai. Ypač besibaigiant metams. Mat ligoninėje gali būti pasibaigusios kvotos sanatoriniam gydymui ar reabilitacijai stacionare. Į panašią situaciją neseniai pateko viena šiaulietė, kuriai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo operuotas stuburo slankstelis.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Siuntimų nėra?
Operacija moteriai ir dar keliems tuo pat metu su panašiomis problemomis ligoninėje gulėjusiems pacientams buvo atlikta planine tvarka. Po tokių operacijų pacientams priklauso reabilitacija stacionare (sanatorijoje arba ligoninėje). Tačiau pacientus operavęs gydytojas pranešė: siuntimų reabilitacijai nebėra, nes ligoninėje baigėsi kvotos, gali būti, kad už reabilitaciją teks mokėti patiems. Moters žiniomis, trijų savaičių sanatorinis gydymas kainuoja daugiau kaip du tūkstančius eurų.
Nei šiaulietė, nei kiti po operacijos ligoninėje gulėję pacientai tokios brangios reabilitacijos už savo lėšas nebūtų galėję įpirkti, todėl nusprendė visi kartu kreiptis į ligoninės laikinąją direktorę. Išeitis buvo rasta. Užpildyti prašymai ir kreiptasi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą. Siuntimus į sanatorijas pacientai gavo. Šiaulietė pasirinko reabilitacinį gydymą Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriaus stacionare, kiti išvyko į sanatorijas kituose miestuose.
Pasibaigus kvotoms – daugiau biurokratijos
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog ligoninėje šiuo metu jau pasibaigusios kvotos reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, tačiau pacientai, kuriems tai reikalinga, nepaliekami likimo valiai. Ligoninė rašo prašymą Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir lėšų beveik visada skiriama.
Pasak direktorės, suprantama, jog tai sukelia nepatogumų, padaugėja biurokratinių rūpesčių ir gydančiam gydytojui, ir pacientui.
„Nors lėšų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kasmet skiriama vis daugiau, tačiau šie ištekliai riboti, todėl gydymo įstaigose, nesvarbu, valstybinėse ar privačiose, ambulatorinėse ar stacionarinėse, yra kvotos“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys.
Kaip skaičiuoti šias kvotas, nurodo sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Kvotų skaičiavimas stacionarinėms ir ambulatorinėms gydymo įstaigoms skiriasi. Kvotos ambulatorinėms paslaugoms priklauso nuo prisirašiusių gyventojų skaičiaus, o kvotos stacionarinėms paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į metinį šių paslaugų vartojimą.
Medicininės reabilitacijos ir sanatorinis gydymas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, yra atskiros šio gydymo rūšys. Jeigu paciento gydymas sudėtingas ir ilgai užtrunka, tai ir lėšų tam išleidžiama daugiau.
„Pagrindinis medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tikslas – kuo greičiau pacientams po įvairių susirgimų grąžinti sveikatą ir darbingumą. Jeigu lėšos panaudojamos ūmiems susirgimams gydyti, sergantiems lėtinėmis ligomis yra menkesnė galimybė gauti sanatorinio gydymo paslaugas“, – atkreipia dėmesį P. Nainys.
Kai pacientui būtinas medicininės reabilitacijos ir sanatorinis gydymas, o gydymo įstaigoje jau būna panaudotos visos metams reabilitacijai skirtos lėšos, įstaiga gali raštu kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kuri įvertinusi susidariusią situaciją skiria įstaigai papildomų lėšų sanatoriniam gydymui iš rezervo.
„Ar pacientui reikia sanatorinio gydymo, sprendžia pacientą gydantis gydytojas, aptaręs tai su gydytoju reabilitologu. Kartais pacientai klausia ligonių kasos, ar jiems priklauso sanatorinis gydymas. Negalime pacientui atsakyti nežinodami, kokiomis ligomis žmogus serga. Todėl visais atvejais pacientas turi kreiptis į savo gydantį gydytoją.
Bet kuris gydytojas – šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar ligoninėje dirbantis gydytojas – gali savo pacientą siųsti į sanatoriją, žinoma, jeigu yra indikacija ir žmogus serga liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytų ligų sąrašą. Jeigu gydančio gydytojo atsakymas paciento netenkina, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir tik po to – į teritorinę ligonių kasą. Tuomet sudarome komisiją ir aiškinamės“, – sako P. Nainys.
Teritorinės ligonių kasos atstovas atkreipia dėmesį, kad tik vaikams medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos yra neribojamos.
„Tačiau gydytis į sanatoriją vaikai turėtų važiuoti ne tik vasarą, bet visus metus. Pavyzdžiui, mažajam pacientui persirgus kokia nors liga, reikėtų iš karto važiuoti į sanatoriją ir išgydyti susirgimą, bet pasitaiko atvejų, kai sanatorinis gydymas atidedamas vasarai, siekiant kitų tikslų“, – pastebi P. Nainys.
Pernai medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui Šiaulių teritorinė ligonių kasa planavo skirti 6 607 700 eurų, iš šių lėšų gydymo įstaigos panaudojo 6 484 842 eurus. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugomis pernai pasinaudojo 9 578 suaugę pacientai ir 2 543 vaikai, iš viso – 12 121 pacientas.
Šiemet šioms paslaugoms suplanuota skirti daugiau lėšų nei pernai – 6 883 000 eurų.
Nelikus siuntimų reabilitacijai, teko kreiptis į Šiaulių teritorinę ligonių kasą. Siuntimus į sanatorijas pacientai gavo.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos nuotr.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys: „Bet kuris gydytojas – šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar ligoninėje dirbantis gydytojas – gali savo pacientą siųsti į sanatoriją, žinoma, jeigu yra indikacija ir žmogus serga liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytų ligų sąrašą.“