Laikraštis – iš rankų į rankas

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vladas Vertelis.

Kodėl mes skaitome laikraščius?

Kiekvienais metais prieš didžiąsias metų šventes, įsibėgėjus „Šiaulių krašto“ prenumeratai, bandau rasti atsakymą į šį, dabar jau labai asmeninį, klausimą.

Gal dėl to, kad mūsų seneliai ir tėvai juos skaitė, nes dažnai girdžiu gražius savo bendraamžių prisiminimus, kaip jų tėčiai užsnūsdavo su vietos laikraščiu rankose?

Laikraščių skaitymo tradicija, kultūros palikimas.

Laikraščio motyvas – kaip žinių, progreso arba laikmečio ženklas/metafora dažnai naudojamas dailininkų darbuose, o spaudos įtakos fenomeną ir šamanizmą nagrinėja rašytojai ir filosofai. Slėpiningas, įtraukiantis pasaulis:)

Dar laikraščiai yra rišami į komplektus, kad po daugelio dešimtmečių galėtų į mus prabilti praėjusio laiko faktais, oficialaus ir kasdienio gyvenimo detalėmis, kurias rankiodami, grupuodami ir analizuodami istorikai, kultūrologai, rašytojai rašo ir ateityje rašys protingas knygas.

Šimtus metų laikraščiai buvo pagrindiniai žinių nešėjai, idėjų šaukliai, tačiau ir šiais laikais, atsilaikę prieš žiniasklaidos skaitmenizaciją, jie nenustoja tarnauti visuomenei.

Į redakcijos prenumeratos skyrių vis dažniau užeina žmonės, vėl norintys užsiprenumeruoti „ Šiaulių kraštą“ arba kitų laikraščių, nes pasiklysta interneto džiunglėse ir dažnas jų yra pasipiktinę komentarų skiltyse, socialiniuose tinkluose laisvai plintančia netolerancija, kitokios nuomonės reiškėjų žeminimu ir patyčiomis. Taip skaldydami visuomenę ir kenkdami valstybei reiškiasi, užsakymus vykdo ir Kremliaus troliai, ir ilgametės propagandos paveikti „teisuoliai“, „skaidruoliai“.

Nuo pirmos laikraščio leidybos dienos, atsiribodami nuo provokatorių, radikalų ir nepraustaburnių, stengiamės pagal savo išgales pateikti kuo įvairesnių nuomonių. Šventai laikydamiesi komentarų nuo faktų atskyrimo principo pateikiame tik argumentuotus vertinimus visuomenei aktualiomis temomis. Vyraujant lazdos perlenkimo politikai idėja diskutuoti „be pykčio“ žlugo, bet „Šiaulių kraštas“ nepasiduoda propagandos karštligei ir išlieka nepriklausomas leidinys. Skaitytojai laukia laisvo, turinčio tvirtą stuburą laikraščio.

Nevengiame ir aštresnių temų, didesnių antraščių, ypač tada, kai reikia pasakyti, kad „karalius vaikšto nuogas“. Prisimename genialiojo Hanso Kristijano Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai“: apsišaukėlių siuvėjų apgautas karalius vaikščiojo nuogas, o dvariškiai aikčiojo iš susižavėjimo naujaisiais jo drabužiais. „Šiaulių kraštas“, nepamiršdamas valdžios kritikos funkcijos, dažnai perspėja, kad karaliai be drabužių gali ir sušalti.

Laikraštis eina iš rankų į rankas. Taip palaikoma spaudos skaitymo tradicija. Žinios suteikia ne tik daugiau galimybių galvoti savo galva, bet ir saugo! Todėl ir informuojame apie tamsiojo pasaulio grėsmes, kad žinotumėme, kur ir kokie pavojai mūsų gali tykoti.

Prieškalėdiniuose komentaruose visada rašydavau, kad „Šiaulių kraštas“ nepataikavo, nepataikauja ir kol gyvas bus nepataikaus savo skaitytojams, nes norime jums – ne įtikti, o patikti.

Ateinančiais metais antradieniais leisime įdomiųjų istorijų priedą „Skaitiniai“, du kartus per mėnesį pasirodys ir „Atolankos“, o penktadieniais – „TV publika“. Norėtųsi daugiau, įvairiau? Mums – taip pat, tačiau žadame tai, ką tikrai ištesėsime. O jeigu skaitytojų dėka atsiras galimybių leisti dar didesnį, margesnį laikraštį – taip ir padarysime.

Kodėl skaitome laikraščius? Viename prancūzų autoriaus romane yra tokios eilutės: „Pusrytiniame laikraštyje nieko neatsitinka, dėl to prie jo taip ir puoli. Jis padeda ilgiau mėgautis karšta kava, duonos skrebučiais. Jame perskaitai, kad žmonės panašėja, o diena neskuba prasidėti.“ Šią mintį citavau praeitais metais, kartoju ir šiemet. Laikraštyje nieko neatsitinka. Atsitiko vakar ar kažkada. Ir dar galvoju, kad mes, laikraščių skaitytojai, esame panašūs bent tuo, kad mūsų – vis mažiau ir jau išmokome neskubėti.

O dėl prenumeratos reiktų ir paskubėti: liko kelios dienos, nes ir ateinančiais metais, tikiu, reikės „Šiaulių krašto“, lankančio jus nuo 1990-ųjų vėlyvo rudens. Dėkojame, kad buvome kartu!

Ramios Kūčių vakarienės, gražių šventų Kalėdų!