Laila iš Afganistano – paskutinė viltis atstumtiesiems

Lai­la iš Af­ga­nis­ta­no – pa­sku­ti­nė vil­tis at­stum­tie­siems

Mo­ni­ka Au­gus­tai­ty­tė

Spa­lio 17 d. Šiau­liuo­se pra­si­dė­ju­sio di­džiau­sio Bal­ti­jos ša­ly­se do­ku­men­ti­nių fil­mų fes­ti­va­lio „Ne­pa­to­gus ki­nas“ pro­gra­mo­je „Ak­ty­viz­mas“ bus pa­ro­dy­tas fil­mas „Lai­la prie til­to“. Gy­ven­da­mi Ka­bu­le fil­mo „Lai­la prie til­to“ re­ži­sie­riai Eli­za­beth ir Gu­lis­tan Mir­zaei iš­gir­do is­to­ri­ją apie vie­ti­nę mo­te­rį Lai­lą Hai­da­ri ir jos neįp­ras­tą res­to­ra­ną, ku­ria­me dir­ba as­me­nys, sveiks­tan­tys nuo pri­klau­so­my­bės he­roi­nui. Res­to­ra­ną mo­te­ris ati­da­rė tam, kad fi­nan­siš­kai iš­lai­ky­tų du pa­čios įsteig­tus nar­ko­ma­nų rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rus. Lai­la, ne­pai­sy­da­ma skep­tiš­kų ap­lin­ki­nių reak­ci­jų ir rim­tų sun­ku­mų, vi­są sa­vo ener­gi­ją ski­ria pa­dė­ti žmo­nėms iš­si­va­duo­ti iš pri­klau­so­my­bių bei iš­veng­ti anks­ty­vos mir­ties. Fil­mo he­ro­jė ryž­tin­gai ei­na į pa­grin­di­nę nar­ko­ma­nų su­si­bū­ri­mo vie­tą po til­tu ir kvie­čia juos gy­dy­tis.

„Mus tai iš­kart su­do­mi­no, – pa­sa­ko­ja vie­na iš fil­mo „Lai­la prie til­to“ re­ži­sie­rių Eli­za­beth Mir­zaei, – uni­ka­lus Lai­los po­žū­ris, jos san­ty­kiai su nuo pri­klau­so­my­bės ken­čian­čiais žmo­nė­mis, ko­va už gy­vy­bę, as­me­ni­niai sun­ku­mai – tai pa­ties Af­ga­nis­ta­no at­spin­dys. Jos as­me­ny­bė pa­dė­jo su­vok­ti kri­tiš­ką šių die­nų Af­ga­nis­ta­no si­tua­ci­ją.“

Kur­ti fil­mą Af­ga­nis­ta­ne – ne­sau­gu

Pa­sak re­ži­sie­rių, po til­tu, kur Lai­la ieš­ko­da­vo nar­ko­ma­nų, bu­vo su­si­kū­ręs vi­sas mies­tas su sa­vo eko­no­mi­ja – mais­to pre­ky­ba, par­duo­tu­vė­mis. Kū­rė­jams te­ko nuo­lat de­rė­tis dėl ga­li­my­bės fil­muo­ti, o kar­tais į juos at­skrie­da­vo ir ne­pa­ten­kin­tų žmo­nių mes­ti ak­me­nys. Kur­ti fil­mą Af­ga­nis­ta­ne, kaip sa­ko fil­mo kū­rė­jai, ri­zi­kin­ga. Po til­tu ko­rum­puo­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas iš pre­kiau­to­jų nar­ko­ti­kais im­da­vo ky­šius mai­nais už jų lais­vę. Pa­ma­tęs, kad ga­na daž­nai fil­muo­ja­ma, jis pa­ma­nė, jog yra vyk­do­mas ty­ri­mas apie ko­rup­ci­ją po­li­ci­jos ins­ti­tu­ci­jo­je. Eli­za­beth ir Gu­lis­tan pra­dė­jo jaus­ti, kad yra se­ka­mi. Ši si­tua­ci­ja juos pri­ver­tė blai­viai įver­tin­ti sa­vo sau­gu­mą, nes pa­sku­ti­niais me­tais jų drau­gas žur­na­lis­tas ir fo­tog­ra­fas Shah Ma­rai kar­tu su de­vy­niais ko­le­go­mis bu­vo nu­žu­dy­ti.

Lai­la stip­ry­bės se­mia­si iš praei­ties sun­ku­mų

Vyk­dy­da­ma sa­vo mi­si­ją rea­bi­li­tuo­ti nuo nar­ko­ti­kų pri­klau­so­mus as­me­nis, pa­grin­di­nė fil­mo he­ro­jė Lai­la su­si­du­ria su sun­kiais iš­šū­kiais: sko­lo­mis, fi­zi­nio su­si­do­ro­ji­mo grės­me, po­li­ti­niu pa­si­prie­ši­ni­mu. Ta­čiau Lai­lą la­biau­siai mo­ty­vuo­ja ti­kė­ji­mas tuo, kad kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mas yra ver­ty­bė. Bū­ti stip­ria Lai­lą iš­mo­kė gy­ve­ni­me pa­tir­ti sun­ku­mai. Lai­los bro­lis dau­gy­bę me­tų bu­vo pri­klau­so­mas nuo nar­ko­ti­kų, ji ži­no, ką reiš­kia, kai nar­ko­ti­kai griau­na šei­mą. Bū­da­ma dvy­li­kos me­tų, Lai­la bu­vo pri­vers­ti­nai iš­te­kin­ta, la­bai jau­na ta­po ma­ma. Tik iš­si­va­da­vu­si iš pri­vers­ti­nės san­tuo­kos, mo­te­ris ga­vo ant­rą gy­ve­ni­mo šan­są. Da­bar ji no­ri to­kį šan­są su­teik­ti ki­tiems. Net ir vie­nas iš šim­to iš nar­ko­ti­kų liū­no iš­va­duo­tas žmo­gus jai yra lai­mė­ji­mas. Lai­la – vien­gun­gė mo­te­ris vy­rų pa­sau­ly­je. Nors pri­klau­so­mų nuo nar­ko­ti­kų mo­te­rų yra, ta­čiau jos ma­žiau ma­to­mos. Su pri­klau­so­my­be su­si­du­rian­tys žmo­nės jai jau­čia di­de­lę pa­gar­bą. Fil­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kaip pa­grū­mo­ju­si laz­da ji su­ge­ba iš­vai­ky­ti vy­rų mi­nią – jos bi­jo la­biau ne­gu po­li­ci­jos. Bet Lai­lai ten­ka pa­tir­ti ne­ma­žai prie­šiš­ku­mo ir pyk­čio iš vi­suo­me­nės. Yra sa­kan­čių, kad toks dar­bas be­ver­tis, kad ge­riau leis­ti nar­ko­ma­nams mir­ti nei steng­tis jiems pa­dė­ti. Af­ga­nis­ta­no mo­te­rims drą­sa bū­din­ga, čia mo­te­rys la­bai stip­rios, gal net stip­riau­sios pa­sau­ly­je, ypač mo­ti­nos. Joms te­ko daug ką iš­gy­ven­ti ir už­si­grū­din­ti.

Nar­ko­ti­kai iš Af­ga­nis­ta­no vei­kia ir Va­ka­rų pa­sau­lį

Af­ga­nis­ta­nas – di­džiau­sias opi­jaus ga­min­to­jas pa­sau­ly­je. Skai­čiuo­ja­ma, kad ša­ly­je yra apie trys mi­li­jo­nai pri­klau­so­mų nuo nar­ko­ti­kų as­me­nų. Žmo­nės ne­ži­no, ko­kios pa­sek­mės lau­kia pra­dė­jus var­to­ti opiu­mą ar he­roi­ną. Opiu­mą ga­mi­na ne­tur­tin­gi ūki­nin­kai, gy­ve­nan­tys ša­lies da­ly­se, ku­rio­se nė­ra dar­bo. Tai yra jų bū­das iš­gy­ven­ti, jų fi­nan­si­nis šal­ti­nis. Af­ga­nis­ta­nas ken­čia nuo silp­nos eko­no­mi­kos, ne­sau­gu­mo, po­li­ti­kų ko­rup­ci­jos, be­dar­bys­tės. Žmo­nės ne­tu­ri daug ga­li­my­bių, to­dėl pa­lie­ka ša­lį. Daug kas nar­ko­ti­kus var­to­ti pra­de­da ta­pę pa­bė­gė­liais Ira­ne, ar­ba po to, kai juos de­por­tuo­ja at­gal į Af­ga­nis­ta­ną. Vi­sur sun­ku bū­ti pri­klau­so­mu nuo he­roi­no, bet Af­ga­nis­ta­ne ypač. Af­ga­nis­ta­ne pa­ga­mi­na­ma de­vy­nias­de­šimt pro­cen­tų vi­so pa­sau­lio opiu­mo. Di­džio­ji jo da­lis eks­por­tuo­ja­ma į Pa­kis­ta­ną, pa­sie­kia Eu­ro­pą, Ka­na­dą. Tad ši si­tua­ci­ja vei­kia ir vi­są li­ku­sį pa­sau­lį.

Fes­ti­va­lis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ Šiau­liuo­se vyks­ta spa­lio 17-21 d. Fil­mas „Lai­la prie til­to“ bus ro­do­mas spa­lio 19 d., 19.15 val. Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Bi­lie­tai ren­gi­nio vie­to­je į vi­sus fes­ti­va­lio sean­sus – nuo 1 cen­to, išanks­ti­nius bi­lie­tus ga­li­ma įsi­gy­ti in­ter­ne­tu. Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.ne­pa­to­gus­ki­nas.lt.

Užs. Nr. 398971