Langų rėmai – į krosnį, stiklai – prie tvoros

Lan­gų rė­mai – į kros­nį, stik­lai – prie tvo­ros

Į re­dak­ci­ją už­su­ku­si Zok­niuo­se esančios Ter­mi­na­lo gat­vės gy­ven­to­ja skun­dė­si, kad jos kai­my­nė pa­tvo­ry­je tiek pri­kro­vė se­nų lan­gų stik­lų, jog tie ko­ne virs­ta į jos skly­pą su vi­sa tvo­ra. Vie­na tvo­ros at­kar­pa jau įlin­ku­si. Mo­te­ris bai­mi­na­si, kad vie­ną die­ną stik­lai pa­žirs į jos kie­mą ir su­žeis ten žai­džian­čius anū­kus.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Stik­lų kal­nai – per dau­ge­lį me­tų

Zok­niš­kė sa­ko jau ne kar­tą kal­bė­ju­si su kai­my­ne, klau­su­si, ka­da ji iš­veš stik­lus. Ši ža­dė­ju­si ru­de­nį, bet ru­duo praė­jo, atė­jo žie­ma, Nau­jie­ji me­tai, o stik­lai to­liau sto­vi ir lanks­to skar­di­nę tvo­rą. Mo­te­ris ne­be­ži­no, kur ieš­ko­ti pa­gal­bos, krei­pė­si ir į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę.

Nu­vy­kę prie nu­ro­dy­to na­mo, kie­me tik­rai ra­do­me pa­tvo­ry­je be­veik su­lig tvo­ros aukš­čiu su­ri­kiuo­tą ne vie­ną stir­tą stik­lų. Pa­ma­čiu­si po kie­mą vaikš­ti­nė­jan­čius žur­na­lis­tus iš na­mo išė­jo šei­mi­nin­kė. Iš kie­mo ne­vi­jo, no­riai pa­sa­ko­jo, kad dar ne­se­niai kie­me bu­vę dar dau­giau se­nų lan­gų ir stik­lų, bet jau da­lį iš­ve­žę.

Mo­te­ris jau ir neat­me­na, per kiek lai­ko jos skly­pe pri­si­kau­pė tiek lan­gų stik­lų. Šei­mai at­vež­da­vo se­nų lan­gų, ji juos išar­dy­da­vo, me­die­ną nau­do­da­vo ku­rui, o stik­lus krau­da­vo pa­tvo­ry­je ir skly­po pa­kraš­čiuo­se.

Mo­te­ris gir­dė­ju­si, kad kū­ren­ti da­žy­tais lan­gų rė­mais esą ne­ga­li­ma, ta­čiau ma­no, kad kai­my­nai, kū­ren­da­mi bri­ke­tais, dar la­biau ter­šia orą, va­ka­rais lau­ke neį­ma­no­ma kvė­puo­ti.

At­sik­ra­ty­ti stik­lų ne taip leng­va. Mo­te­ris sa­ko žiū­rin­ti skel­bi­mus in­ter­ne­te ir per pa­žįs­ta­mus ieš­kan­ti, kam rei­kia stik­lų ir iš kar­to siū­lan­ti. Ti­ki­si, kad pa­ma­žu pa­vyks at­si­kra­ty­ti ir li­ku­sių, ži­no­ma, tai ga­li už­truk­ti.

Mo­te­ris ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ka, kad jos stik­lai ga­di­na kai­my­nės tvo­rą. Ji ma­no, kad tik­ro­ji ne­su­ta­ri­mo prie­žas­tis vi­sai ne dėl stik­lų, o dėl ta­ke­lio – kar­tą pa­prie­kaiš­ta­vu­si kai­my­nei, kad ši vaikš­to per jos skly­pą.

Įpa­rei­go­jo iš­vež­ti iki ba­lan­džio

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės sau­gos, vie­šo­sios tvar­kos ir sa­ni­ta­ri­jos sky­rius pa­tvir­ti­no ga­vęs Ter­mi­na­lo gat­vės gy­ven­to­jos skun­dą dėl san­dė­liuo­ja­mo stik­lo prie tvo­ros.

Būs­tas, ku­ria­me gy­ve­na šiau­lie­tė, yra so­cia­li­nis. So­cia­li­nio būs­to po­sky­rio spe­cia­lis­tų ži­nio­mis, dėl ne­pri­žiū­ri­mo že­mės skly­po gy­ven­to­jai yra krei­pę­si ir anks­čiau.

Ci­vi­li­nės sau­gos, vie­šo­sios tvar­kos ir sa­ni­ta­ri­jos sky­riaus lai­ki­na­sis ve­dė­jas Li­nas Gad­liaus­kas in­for­ma­vo, kad mo­te­ris bu­vo at­vy­ku­si į Sa­vi­val­dy­bę, čia jai su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo pro­to­ko­las ir pa­skir­ta 15 eu­rų ad­mi­nist­ra­ci­nė nuo­bau­da. So­cia­li­nio bu­to nuo­mi­nin­kė raš­tu pa­si­ža­dė­jo iki šių me­tų ba­lan­džio 1 die­nos iš­vež­ti stik­lą į su­rin­ki­mo punk­tą ir pa­teik­ti Ci­vi­li­nės sau­gos, vie­šo­sios tvar­kos ir sa­ni­ta­ri­jos sky­riui stik­lo pri­da­vi­mo kvi­tą.

Tik iš­vež­ti stik­lus ga­li bū­ti ne taip pa­pras­ta. Jau ne­pai­sant to, kad ne­pa­si­tu­rin­čiai mo­te­riai teks sam­dy­ti kro­vi­ni­nį au­to­mo­bi­lį, bet ir į di­de­lio ga­ba­ri­to at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­les Šiau­liuo­se per me­tus vie­nas gy­ven­to­jas ne­mo­ka­mai ga­li at­vež­ti ne dau­giau kaip 200 ki­log­ra­mų di­džių­jų at­lie­kų (tarp jų – lan­gų bei lan­gų stik­lų). O mo­ters skly­pe stik­lų – ne vie­na to­na.

Pas­kam­bi­nę į vie­ną iš aikš­te­lių su­ži­no­jo­me, kad no­rint pri­sta­ty­ti di­des­nį kie­kį stik­lo at­lie­kų, už to­ną rei­kė­tų mo­kė­ti 56,5 eu­ro.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Stir­tos stik­lų pa­tvo­ry­je su­si­kau­pė ne per vie­ne­rius me­tus.

Krū­vos se­nų lan­gų stik­lų re­mia­si į tvo­rą, ir kai­my­nai bai­mi­na­si, kad vie­ną die­ną stik­lai iš­vers tvo­rą ir pa­žirs jų kie­me.

Se­nų lan­gų rė­mai nau­do­ja­mi ku­rui.

Va­sa­rą prie skly­po riog­so­jo ne­ma­ža krū­va dar nei­šar­dy­tų lan­gų. Da­bar jų ten ne­li­kę.