Naujausios
Lenkų tragedija palietė visų širdis
Šv. Mišios, gėlės, žvakės, užuojauta — taip drauge su lenkais gedi ir lietuviai. Šiandien visose 27 Europos Sąjungos valstybėse skelbiama gedulo diena, kurios metu bus pagerbiamas per aviakatastrofą prie Smolensko tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, jo žmona Marija ir visa Lenkijos delegacija. Paskutiniais duomenimis, žuvo 96 žmonės.
Lietuvoje skelbiamas gedulas nuo šiandien 7 valandos iki trečiadienio 22 valandos. Lenkijoje gedulas truks septynias dienas.
Brolis atpažino brolį
Šeštadienio rytą dar sovietiniais laikais pagamintas lėktuvas Tu-154, kuriuo į minėjimą Katynėje skrido Lenkijos prezidentas su žmona ir aukštų Lenkijos pareigūnų delegacija, bandydamas nusileisti Smolensko oro uoste kliudė medžių viršūnes, sudužo ir užsidegė.
Tarp žuvusiųjų per aviakatastrofą — 16 Lenkijos Seimo ir Senato narių, tarp jų buvęs Lenkijos parlamento pirmininkas Macejus Plažynskis, apie 10 kunigų, 6 generolai.
Tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento ir jo žmonos Marijos palaikus atpažino prezidento brolis dvynys Jaroslavas Kačynskis.
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ skelbia, kad prezidento lėktuve turėjo būti ir brolis dvynys J. Kačynskis, tačiau neskrido. Lenkijos parlamento narys Pršemislavas Gosevskis į delegacijos sąrašą buvo įtrauktas tada, kai penktadienio vakarą dėl motinos sveikatos skristi į Katynę atsisakė prezidento brolis J. Kačynskis.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad aukų skaičius nuo 97 iki 96 buvo patikslintas paaiškėjus, kad viena moteris, turėjusi skristi, į lėktuvą neįlipo.
Tiriamos „juodosios dėžės“
Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistai pradėjo tirti lėktuvo Tu-154 „juodąsias dėžes“. Jos pristatytos į specialią tarpvalstybinio aviacijos komiteto laboratoriją. Pristatant “juodąsias dėžes“ dalyvavo specialistai iš Lenkijos, tyrimų komiteto prie Rusijos generalinės prokuratūros pareigūnai. Jie stebi ir “juodųjų dėžių“ tyrimo procesą.
„Juodųjų dėžių“ ritėse esanti informacijos įrašymo juosta nepažeista, tačiau nuo smūgio ji nuo juostos traukiklio nuslydo“, — teigiama Aviacijos komiteto pareiškime.
Pirminiais duomenimis, Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa prie Smolensko nėra susijusi su techninėmis problemomis, nes lėktuvas buvo techniškai tvarkingas, o lėktuvo pilotas buvo informuotas apie nepalankias oro sąlygas. Tačiau jis nusprendė leistis. Prezidento lėktuvas nukrito apie 300 metrų nuo Smolensko oro uosto nusileidimo tako.
Būta incidentų ir anksčiau
Lenkijoje nebuvo padarytos išvados po 2008 metų sausį įvykusios „Casa-295„“ lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo šalies karinė vadovybė. Tokią nuomonę išreiškė Lenkijos nacionalinės aviacijos tarybos sekretorius Tomašas Chipkis: “Tuomet imta kalbėti, kad negalima vienu lėktuvu skraidinti tiek daug aukšto rango Lenkijos pareigūnų. Skraidindamas tokio lygio asmenis pilotas, gavęs informacijos apie blogas oro sąlygas Smolenske, turėjo grįžti į Varšuvą arba leistis Minske“.
L. Kačynskio lėktuvo Tu-154 lakūnams 2008-asiais, keliaujant po Aziją, tik iš antro karto pavyko nutupdyti lainerį Seule. To priežastis — nepaprastai stiprus vėjas. Prieš tai Lenkijos prezidento Tu-154 negalėjo išskristi iš Ulan Batoro, kadangi dėl 20 laipsnių šalčio sugedo vairo trauklės davikliai sparnuose. Šiuos mazgus teko skubiai atgabenti iš Lenkijos, o L. Kačynskis ir jo žmona Marija buvo priversti skristi į Tokiją užsakomuoju reisu.
Tada L. Kačynskis sakė: „Kiekvienas skrydis lėktuvu susijęs su tam tikra rizika, bet ir prezidento pareigos susijusios su labai didele rizika, kadangi tenka nuolat skraidyti“.
Parengta pagal ELTA, RIA Novosti
Žuvusysis pernai lankėsi Šiauliuose
Vienas iš lėktuvo katastrofoje Smolenske žuvusiųjų, Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Aleksandras Ščygla (Aleksandras Szczyglo), praėjusių metų kovo 27-ąją lankėsi Šiauliuose, kur vyko tradicinis vis kitoje šalyje rengiamas Baltijos valstybių vadovų susitikimas.
Nors tąkart buvo planuota, kad susitikime dalyvaus Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis, jis laišku informavo Prezidentūrą, kad negali atvykti dėl pasikeitusios politinės darbotvarkės. L. Kačynskį pavadavo Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas A. Ščygla.
Aukšti svečiai susitiko Ch. Frenkelio viloje, vyko į Minaičius (Radviliškio rajonas), jiems Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje buvo pristatyta NATO Baltijos šalių oro policijos misija.
Nuo gegužės pradžios iš prancūzų misiją perims Lenkijos karinių oro pajėgų junginys.
PASAULIO ŽINIASKLAIDOJE
Katynė tapo dar vienos tragedijos sinonimu
Rašo sekmadienio numeryje Italijos katalikų dienraštis „Avvenire“.
„Miške prie Smolensko, kur Stalino budeliai nužudė 22 tūkstančius lenkų karininkų, vakar žuvo Lenkijos prezidentas L. Kačinskis ir didelė šalies politikų delegacija“, — rašo leidinio apžvalgininkas Luidžis Dženinadzis.
„Labiausiai antirusiškai nusiteikęs visos Rytų Europos lyderis rėžėsi į žemę senu sovietiniu lėktuvu, kurį — tuo sunku patikėti — vis dar naudojo kaip vyriausybinį orlaivį“, -- pažymi apžvalgininkas.
„Lenkai, atleiskite!“
„Nenorėjome, bet vėl suteikėme jums skausmo“ — tokiais žodžiais į tragedijos prie Smolensko aukų šeimas ir į lenkų tautą kreipėsi radijo stoties “Echo Moskvy“ laidų vedėjas Matvejus Ganapolskis.
„Atleiskite, kad dar vieną nelaimę jums atnešė Rusija!“
Antgamtiška lenkų tautos lemtis
„Atrodo, kad kažkas antgamtiško lemia lenkų tautos lemtį“, — rašė sekmadienį Italijos dienraštis “La Repubblica“. Laikraštis aviacijos katastrofai prie Smolensko skyrė septynis pirmuosius puslapius.
Primindamas, kad britų istorikas Normanas Deivisas pavadino Lenkijos istoriją „Dievų žaidimo aikštele“, Romos dienraščio apžvalgininkas rašo: “Tragedija, įvykusi rūko dengiamame miške netoli Smolensko oro uosto, pateikia tiek simbolių, kad gali sukrėsti net abejingiausią širdį“.
Komentaruose apžvalgininkas Lučijus Karačiolas atkreipia dėmesį į aplinkybes, verčiančias susimąstyti. Lenkijos delegacijos nariai skrido senu sovietų gamybos lėktuvu. Rusai nepripažino Katynės žudynių net iki 1990 metų. Katastrofa įvyko beveik tuo pat metu, kai buvo pradėtas tiesti dujotiekis Baltijos jūros dugnu, Varšuvoje pavadintas „Ribentropo— Molotovo dujotiekiu“.
Italijos dienraštis cituoja ir buvusio Lenkijos prezidento Lecho Valensos žodžius: „Tai antroji Katynė“.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
EPA-ELTA nuotr.
ŽŪTIS: Lenkija ir visas pasaulis gedi aviakatastrofos prie Smolensko aukų. Šeštadienį sudužus lėktuvui žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija ir aukštų šalies pareigūnų delegacija. Jie skrido į 70-ųjų Katynės žudynių metinių minėjimą.
Žuvusio Lenkijos prezidento kūną atpažino jo brolis dvynys Jaroslavas Kačynskis.
PREZIDENTAS: Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija.
PREZIDENTAI: Skydžiai, kai kartu keliauja daug aukštų pareigūnų, ne retenybė. 2008-05-23 diena. Iš kairės: Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Estijos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, Latvijos Prezidentas Valdis Zatleras ir Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis vienu lėktuvu skrido į Kijevą dalyvauti energetikos saugumo viršūnių susitikime.
GEDULAS: Lenkija gedi lėktuvo katastrofos prie Smolensko aukų.
LĖKTUVAS: Aviakompanijos „Rossija“ lėktuvas “u-154MTu-154 (NATO kodinė žymė Careless) — trijų variklių reaktyvinis keleivinis lėktuvas, naudojamas vidutinio nuotolio maršrutuose.
Pradėtas kurti 1963 metais Tupolevo konstruktorių biure (vadovas S. Jegeris). Serijiniu būdu buvo gaminami 1968— 1998 metais. Iki 2010 metų Samaros aviacijos gamykloje šie lėktuvai dar buvo statomi pagal atskirus užsakymus. Iš viso pastatyti 935 Tu-154 lėktuvai (į 15 šalių eksportuota 150).
Tu-154 buvo pats populiariausias tarybinis reaktyvinis keleivinis lėktuvas.
PAGARBA: Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio ir jį lydėjusių asmenų žūties sukrėsti lietuviai pareikšti solidarumo su lenkų tauta rinkosi prie šios šalies ambasados Vilniuje.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
