Maestro siutina krepšeliai „grybams rinkti“

Maestro siutina krepšeliai „grybams rinkti“

Maestro siutina krepšeliai „grybams rinkti“

Virgilijus Noreika dabartinėje Lietuvoje jaučiasi bepročiu, visą gyvenimą dirbusiu „pro šalį“. Jam atrodo, kad Lietuvoje vyksta nuolatinė spalio revoliucija. Jam gaila talentingo vyro, kuris šiemet neįstojo į Muzikos ir meno akademiją, nes nesurinko “grybų“ į studijų krepšelio.

Pokalbis su maestro — prieš praėjusį ketvirtadienį „Saulės“ koncertų salėje įvykusį koncertą.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

— Iš šalies stebint atrodo, kad klasikinė muzika klesti, netgi populiarėja, štai jūs ką tik filmavotės populiariame „Triumfo arkos“ projekte, šiandien atvežėte parodyti savo studentus. O kokia reali situacija jūsų akimis?

— Mane skaudina ne situacija dabar, o situacija, kuri rengiama ateičiai. Juk kalbama apie muzikos mokyklų uždarymą, esą kam jos reikalingos.

Apie 40 procentų Čiurlionio meno mokyklos absolventų — gabiausių ir talentingiausių jaunuolių — jau paliko Lietuvą, tačiau juos atviromis durimis ir stipendijomis priėmė Šveicarijos ir Vokietijos aukštosios mokyklos. Reiškia, mes visi 12 metų mokėjome mokesčius dėl to, kad kažkas atėjęs paimtų viską ir sugriautų?

Nesuprantu, kai tik kokia valdžia ateina, būtinai turi kažką griauti, kaip „oktiabrskaja“ revoliucija: statyt nereikia, tik griauti.

Užtat aš džiaugiuosi Šiauliais, kad jie kino teatro nesugriovė, nesunaikino, nepadarė turgaus ar eilinės parduotuvės, o atidarė koncertų salę. Tai mano širdžiai labai malonu ir gera.

— Tai vadinama ne griovimu, o reforma.

— Pateiksiu tokios reformos pavyzdį. Grupė profesorių šiemet priiminėjo studentus į dainavimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, gavome dešimt nemokamų krepšelių, kaip aš vadinu, „grybams rinkti“. Bet geriausiai pasirodęs vyras, kuris iš visų mūsų surinko 99 balus — aukščiausią įvertinimą — nepateko visai į tą krepšelį. Iš tų, kuriuos atrinko profesūra, praėjo tik penki su krepšeliu.

O kiti eis šaltkalviauti. Nes tie gabiausi, talentingiausi, turi mokėt po 19 tūkstančių litų. Kas mokės?

Konkursas į mūsų akademiją yra labai subtilus dalykas. Nuspėti žmogaus ateitį mene yra labai sunku. Mes dainininkus ruošiame ne egzaminui, o gyvenimui. Ir mūsų, tokių profesionalų, nuomonė pasiunčiama į vieną vietą. Dailės institute ta pati situacija.

Man kartais net atrodo, kad čia specialiai daroma, kad padidėtų emigracija, kad Lietuvos neliktų. Meno mokyklų mat per daug, jas norima uždaryti, bet jos visos pilnos. Užtat pedofilų daugėja, nes nėra ką veikti.... O kai 8 valandas grajini fortepijonu, nėra niekam laiko.

— Matyti, kad esate labai įniršęs dėl tos situacijos? Kokią matote išeitį?

— Mūsų tėvai, sakydavo: pergyvenom badą ir marą, pergyvensim ir tas reformas. Tik kiek tai sveikatos Lietuvai ir lietuviams kainuos ir kam to reikia?

Kažkas čia negerai, kažkoks mūsų psichologijoje įskiepytas vergiškumas, kad turim klausyt, kad būtinai turim daryti, kaip dauguma, kažkas čia ne taip.

— Tai kokią siūlote meno žmonių, visuomenės poziciją? Išlaukti?

— Ne, kovoti. Mes, muzikai, išsiuntėme savo reikalavimus Seimo pirmininkui, švietimo ministrui. Supraskit, menas yra individo auklėjimo dalis. Kuo mes daugiau turėsime individų, tuo mūsų valstybė bus galingesnė. O kai tas individualumas yra specialiai naikinamas, virsim greitai „kolhoznikais“ ir visi darysim, kaip kokia ministerija užsinori.

Citata: „Aš džiaugiuosi Šiauliais, kad jie kino teatro nesugriovė, nesunaikino, nepadarė turgaus ar eilinės parduotuvės, o atidarė koncertų salę.“

„Nesuprantu, kai tik kokia valdžia ateina, būtinai turi kažką griauti, kaip “oktiabrskaja“ revoliucija: statyt nereikia, tik griauti“.

FAKTAS: „Faktas, kad 40 procentų talentų išvažiavo iš Lietuvos dėl to, kad negavo iš trigonometrijos aukšto pažymio. Bet jie ir nebuvo ruošiami aukštam pažymiui iš matematikos, jie buvo ruošiami aukštam pažymiui iš grojimo klarnetu“, — piktinosi maestro Virgilijus Noreika, praėjusią savaitę Šiauliuose koncertavęs su savo studentais.

Jono TAMULIO nuotr.