Naujausios
Mažėja pinigų, mažėja ir medikų
Savaitgalį Šiauliuose vykusiame XIV Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavime medikai piktinosi per mažu medicinos finansavimu, sumažėjusiais atlyginimais. Jeigu situacija nesikeis, gydytojai gali streikuoti. Gydytojų sąjungos Šiaulių filialo pirmininkas Rolandas Burkauskas sako, kad jaučiamas nuolatinis lėšų trūkumas.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Mažėja medikų
– Kokia padėtis regione?
– Padėtis Šiaulių regione nesiskiria nuo padėties visoje šalyje. Apmokėjimo už paslaugas balas sumažintas – jaučiamas nuolatinis lėšų trūkumas. Respublikinė Šiaulių ligoninė nuolat balansuoja ant ribos: ar užteks pinigų kitam mėnesiui, ar ne.
– Jeigu pinigų sveikatos apsaugai nepadaugės ar už visą gydymą teks mokėti patiems ligoniams?
– Jeigu sveikatos priežiūros reforma strigs, ir balas liks sumažintas, o pacientas norės gauti paslaugas, nelaukdamas eilėje pusmetį, metus ar dvejus, turės mokėti. Anksčiau ar vėliau viskas atsigręš prieš pacientą.
– Ligoniai kentės ir dėl gydytojų stygiaus ligoninėse?
– Jauni gydytojai, baigę medicinos mokslus, masiškai išvažiuoja iš Lietuvos. Šalies gydytojų amžiaus vidurkis yra 52–54 metai. Nebeaišku, kas gydys dabartinius vidutinio amžiaus žmones.
Į didžiulę Respublikinę Šiaulių ligoninę dirbti ateina labai mažai jaunų gydytojų. Jie išvyksta į Angliją, Prancūziją, Vokietiją, Skandinavijos šalis, kur sąlygos žymiai geresnės, aukštesnės kokybės pati rezidentūros sistema, geriau parengiami specialistai.
Baigę rezidentūrą Vakaruose gydytojai dirba vienu etatu ir nelaksto į antrą trečią darbovietę prisidurti prie atlyginimo, kaip yra pas mus. Jeigu chirurgas budi keliose įstaigose, kažkada jėgos baigiasi – gali ko nors nepastebėti ir ranka prasprūsti.
Gydytojas turėtų dirbti normaliai – vienu etatu, o už atsakomybę turėtų būti atitinkamai atlyginama.
Lėšos naudojamos ir neracionaliai
– Lietuvos medikai nevengia kalbėti apie gydytojų streiką Estijoje...
– Mes solidarizuojamės – bendraujame su kolegomis ir iš Estijos, ir iš Latvijos. Estai streikavo spalio mėnesį ir pasiekė rezultatų. Estijoje gydytojų darbo užmokesčio vidurkis iki streiko buvo 1700 eurų, po streiko padidėjo 11 procentų. Slaugytojų darbo užmokestis padidėjo 32 procentais, atitinkamai ir kito personalo.
Juk žmogų gydo ne tik gydytojas ir slaugytojas, prisideda ir kitas personalas. Aišku, didžiausia atsakomybė tenka gydytojams, todėl jie yra reformos varomoji jėga.
– Ar gydytojams atkurtos krizės metu sumažintos algos?
– 2008 – 2009 metais per patį krizės piką daugeliui sričių buvo karpomos lėšos, bet sveikatos apsaugai finansavimas nebuvo sumažintas. Privalomojo sveikatos priežiūros draudimo fondas (PSDF) buvo didesnis negu 4 milijardai litų – toks ir liko. Bet kažkodėl algos gydytojams sumažėjo ir toliau gąsdinama, kad dar bus mažinamos.
Mes kovojame, esame supriešinti su ligoninės administracija, nors to nereikėtų, bet ką mums daryti? Reforma vyksta, lėšų yra, bet jos neracionaliai panaudojamos.
– Kaip prarandamos sveikatos priežiūros lėšos?
– Pinigai išmėtomi aukštoms technologijoms. Nesakau, kad jų nereikia, bet kiekviename bažnytkaimyje kompiuterinis tomografas ir magnetinis rezonansas tikrai nebūtini. Bet tam, kad būtų suteikta paprasčiausia pagalba, pacientas priverstas pats pirkti skalpelį. Arba jeigu operuojamas apendicitas – ligoniui liepiama pačiam nusipirkti vaistų. Elementari medicininė pagalba turėtų būti suteikiama rajonuose, o sudėtingesnė – didžiuosiuose centruose.
Dabar yra atvirkščiai: kas ką nori, tas tą perka.
Ne paslaptis, kad kiekvienas vyriausiasis gydytojas nori savo ligoninei padaryti kuo daugiau – išgarsėti, pasirodyti prieš personalą, rajono gyventojus, todėl ir perka brangią įrangą. O vėliau su tuo aparatu arba nėra kam dirbti, arba darbo kokybė yra prasta. Kokia chirurgo kvalifikacija, jeigu per metus jis atlieka 2–3 operacijas? Pacientas važiuoja operuotis pas tokį chirurgą, kuris kasdien padaro po dvi – tris operacijas.
Valdžia žarsto garsius lozungus, bet daryti nieko nenori. Tik išgirdusi, kad pacientai turi mokėti arba gydytojai nori streikuoti, sukrunta.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOMONĖ: „Pinigų yra, tik jie turi būti panaudojami racionaliai“, – mano Lietuvos gydytojų sąjungos Šiaulių filialo pirmininkas, chirurgas Rolandas Burkauskas.
