Naujausios
Maži atlyginimai tik popieriuje?
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos laikinoji vadovė Zonė Lapienė pateikė duomenis apie vidutinį darbo užmokestį. Šiaulius pagal šį rodiklį lenkia Panevėžys, Telšiai, Alytus, Utena. Bene pagrindinė priežastis – čia dominuoja mažieji mokesčių mokėtojai. Tokiose įmonėse vidutinis atlyginimas – 1435 litai.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Mažiausi atlyginimai – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje
Lietuvos statistikos departamento pateikiamais 2013 metų ketvirto ketvirčio duomenimis, Šiaulių miesto vidutinis mėnesinis neto (į rankas) darbo užmokestis buvo 1616 litų, Šiaulių apskrities – 1564 litai, o Lietuvos – 1809 litai.
Šiaulių apskritį vidutiniu darbo užmokesčiu į rankas (be didžiųjų miestų) lenkia Utenos (1584 litai), Alytaus (1605 litai), Panevėžio (1609 litai), Telšių (1663 litai) apskritys. Nuo Šiaulių apskrities atsilieka Marijampolės (1543 litai) ir Tauragės (1463 litai) apskritys.
Apskrityje didžiausius atlyginimus į rankas gavo dirbantys Akmenės rajone (1728 litai), mažiausius – Šiaulių rajone (1392 litai).
Z. Lapienė palygino darbo užmokesčio vidurkį Šiauliuose dominuojančiose veiklos srityse. Apdirbamosios gamybos sektoriuje atlyginimai, lyginant su Lietuvos vidurkiu, mažesni 11 procentų: Šiauliuose – 1782 litai, Lietuvoje – 2019 litų.
Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje skirtumas dar didesnis – 21 procentas: Šiauliuose – 1334 litai, Lietuvoje – 1701 litas.
Ženklus nukrypimas yra ir transporto sektoriuje – 23 procentai: Šiauliuose – 1427 litai, Lietuvoje – 1861 litas.
Pasak Z. Lapienės, šalyje mažiausius atlyginimus gauna dirbantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje: vidutinis mėnesinis uždarbis – 1091 litas. Šiauliečių algos šioje srityje nesiekia net 1000 litų (980 litų).
Atlyginimai auga
Vidutinis darbo užmokestis pagal ekonomines veiklas 2010–2013 metais augo beveik visose ekonominėse veiklose. Lyginant su 2012-aisiais, darbo užmokestis padidėjo 109 litais, arba 7 procentais. Jis augo sparčiau negu bendrai šalyje.
Iš Šiauliuose vyraujančių ekonominės veiklos sektorių, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, daugiausiai vidutinis atlyginimas augo transporto ir saugojimo veikloje – 26 procentus, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose – 16 procentų. Statybos sektoriuje dirbančiųjų atlyginimas didėjo 4 procentais, o apdirbamosios gamybos sektoriuje – 8 procentais.
„Reikia pažymėti, kad, išskyrus statybos sektorių, Šiauliuose dirbančiųjų vidutinis atlyginimas augo sparčiau negu Lietuvoje“, – sako Z. Lapienė.
Vidurkiui įtakos turi darbuotojų skaičius
Vidutiniam mėnesiniam uždarbiui įtakos turi ir darbuotojų skaičius. Apdirbamojoje gamyboje dirba 21 procentas visų dirbančiųjų, 15 procentų dirba didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, švietimo įstaigose ir transporto srityje – po 11 procentų.
Šiauliuose, 2013 metų trečio ketvirčio duomenimis, buvo 50239 darbo vietos. Lyginant su 2012 metais, darbo vietų padaugėjo 636. Daugiausiai – apdirbamojoje gamyboje (per 500, arba 5 procentais).
Sumažėjo 515 (12 proc.) darbo vietų statybos sektoriuje (lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu), apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje sumažėjo 7 procentais (83 vietos).
576 darbuotojais (9 proc.) per metus Šiauliuose sumažėjo švietimo sektoriuje. Z. Lapienė atkreipė dėmesį, kad tai – ne tik pedagogai, bet ir kiti darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose: valytojai, budėtojai, darželių auklėtojų padėjėjai ir pan.
„Jei įmonėje yra didelis ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius, didelė darbuotojų kaita bei kitais atvejais, kai darbuotojas neišdirba viso mėnesio, tai turi įtakos vidutinio atlyginimo skaičiavimui“, – sako Šiaulių AVMI atstovė.
Didžiausi atlyginimai – biudžetinėse įstaigose
Valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose ir įmonėse vidutinis mėnesinis atlyginimas pernai buvo 2493 litai, 2012 metais – 2313 litų. Akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse – 1591 litas, personalinėse įmonėse vidutinis atlyginimas pernai tesiekė 936 litus.
„Pagal apyvartą, darbuotojų skaičių ir kitus kriterijus įmonės ir įstaigos yra skirstomos į didžiuosius, vidutinius ir mažuosius mokesčių mokėtojus, – sakė Z. Lapienė. – Nedidelį Šiaulių vidutinį atlyginimą lemia ir tai, kad nėra daug didžiųjų mokesčių mokėtojų. Iš 7007 Šiaulių įmonių per 6750 yra mažieji mokesčių mokėtojai“.
Šiauliuose yra 23 vadinamieji didieji mokesčių mokėtojai. Šiose įmonėse vidutinis atlyginimas yra 2202 litai. Vidutinių mokesčių mokėtojų (jų Šiauliuose yra 214) – 1850 litų, mažųjų – 1439 litai.
Šiaulių didžiosiose įmonėse, lyginant su 2012 metais, vidutinis atlyginimas augo 5, vidutinėse – 8, mažosiose – 6 procentais.
Kova su šešėliu
„Jei įmonėje visi darbuotojai – nuo direktoriaus iki valytojos – gauna tik minimalų atlyginimą, kyla įtarimas, kad dalis atlyginimo yra mokama vokeliuose“, – sako Z. Lapienė.
Pernai rugsėjo–lapkričio mėnesiais į Šiaulių AVMI pasikalbėti buvo pakviesti 173 apskrities įmonių vadovai ar savininkai.
Prevenciniai pokalbiai vyko su 79 Šiaulių įmonėmis. Jose bendrai dirbo 2443 darbuotojai, penktadalis (496) dirbo ne visą darbo dieną ir negavo net minimumo.
Po pokalbių, pasak Z. Lapienės, sumažėjo 62 darbuotojais, kurie dirbo ne visą darbo dieną ir gaudavo mažiau nei 1000 litų, o darbo užmokestis padidintas 247 darbuotojams.
„Galima pateikti ir konkretų pavyzdį iš statybų sektoriaus. Šiaulių AVMI pernai pagal šį modelį bendravo su 20 mokesčių mokėtojų. Su dvylika iš jų dar 2012-aisiais vyko prevenciniai pokalbiai. Po pakartotinių pokalbių iš to dvyliktuko keturi mokėtojai visu etatu pervedė dirbti 11 darbuotojų, iki tol dirbusių ne visą darbo dieną. Atitinkamai jiems padidintas ir darbo užmokestis, – tvirtino specialistė. – Vienas mokėtojas dviem darbuotojams, dirbantiems visu etatu, padidino darbo užmokestį tūkstančiu litų. Dėl vieno mokesčių mokėtojo, neįtikinusio mokesčių administratoriaus įmonės veiklos skaidrumu, kai dauguma darbuotojų dirba dalimi etato, inicijuoti kontrolės veiksmai“.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
DYDIS: Pernai paskutinį metų ketvirtį Vilniaus apskrities darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 2602,1 lito.
Jono TAMULIO nuotr.
SITUACIJA: Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos laikinoji vadovė Zonė Lapienė: „Jei įmonėje visi darbuotojai – nuo direktoriaus iki valytojos – gauna tik minimalų atlyginimą, kyla įtarimas, kad dalis atlyginimo yra mokama vokeliuose.“
2013-ųjų pabaigoje daugiausiai uždirbo vilniečiai
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, išaugo visų apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, praneša Statistikos departamentas.
Skelbiama, kad labiausiai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Vilniaus (1,7 proc.), Kauno ir Marijampolės (po 1,6 proc.) apskrityse, kitose – nuo 0,1 iki 1,5 proc.
Minėtu laikotarpiu Vilniaus apskrities darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2602,1 lito) buvo didžiausias iš visų apskričių. Tauragės apskrityje darbuotojai uždirbo mažiausiai – jų vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 1865,4 lito.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis apskrityse kito panašiai kaip ir bruto. 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, neto darbo užmokestis labiausiai išaugo Vilniaus (32 Lt), Kauno (26 Lt), Marijampolės (23 Lt) apskrityse.
Per 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo daugelyje savivaldybių. Labiausiai jis išaugo Neringos (215 Lt), Kazlų Rūdos (115 Lt), Druskininkų (91 Lt), Palangos (82 Lt) savivaldybėse. Dvylikoje savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis sumažėjo.
Daugiausiai uždirbo Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbę darbuotojai (2684,1 Lt), mažiausiai (1 685,8 Lt) – Zarasų rajono.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Jonavos rajono savivaldybę, kurioje – sumažėjo 0,7 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, sumažėjo 6,9 tūkst. Labiausiai darbuotojų skaičius sumažėjo Alytaus (2,1 proc.), Utenos (1,7 proc.), Telšių (1,6 proc.) apskrityse. Darbuotojų skaičiaus mažėjimą lėmė sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius išaugo visose apskrityse (nuo 0,3 proc. Utenos iki 3,8 proc. Klaipėdos apskrityje), išskyrus Marijampolės apskritį, kurioje jis sumažėjo 0,1 procento.
ELTA
