Naujausios
Medicina per stiklą
MEDIKŲ MAŽĖJA — EILĖS PAS JUOS ILGĖJA
Pas Šiaulių onkologus konsultantus įmanoma patekti tik po dviejų trijų mėnesių, pas ligoninėje konsultuojančius reumatologus ar onkologus bus registruojama tik spalio mėnesį. Medikai sako, kad jų mažėja, o pacientų tik daugėja. Medicinos reforma nepadidino pacientų galimybių pakliūti pas medikus, atvirkščiai, medicina vis labiau tolsta nuo paciento.
Natalija KONDROTIENĖ
Keli mėnesiai laukimo
Onkologijos klinikos Konsultacinėje poliklinikoje patekti pas gydytoją specialistą įmanoma tik per du-tris mėnesius, jei tik gydytojo siuntime nėra įrašo, kad pacientas siunčiamas su įtariamu onkologiniu susirgimu. Tada priimamas per savaitę. Kitas būdas greičiau patekti — mokamas, apie 40 litų. Tokį pacientą gydytojas priims tada, kai bus apžiūrėti visi pacientai su talonais.
Šios poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė pasakojo, kad pas chirurgus šiuo metu vizito reikia laukti apie 78 dienas, pas chemoterapeutus apie 10 dienų, radioterapeutas ar Skausmo klinikos specialistas priimtų po dviejų savaičių, urologas konsultuotų po dviejų mėnesių.
„Nedaug specialistų, todėl tokios eilės. Visi gydytojai du-tris kartus daugiau priima pacientų, negu priklauso pagal nustatytą normą. Jei etato krūvių dirbančiam priklauso priimti 18 žmonių, tai chemoterapeutas per dieną priima apie 30 pacientų. Pacientų pas mus kasmet tik daugėja“, — pabrėžė gydytoja.
Vedėja pasakoja, kad pas onkologą patekti tampa vis sudėtingiau — „mūsų mažėja, o pacientų daugėja“. Jaunų specialistų nesulaukia jau keli metai.
Registracijai — trys galimybės
Tik spalio mėnesį ligoniai pateks pas Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos onkologus, urologus, echoskopuotojus, radiologus, radioterapeutus, reumatologus.
Nuo šio mėnesio vidurio jau galima registruotis pas alergologę, endokrinologus, neurologus, akių ligų specialistus. Kad ir rytojaus dieną galima registruotis vizitui pas infektologus, kardiologus, nefrologus, neurochirurgus, ortopedus, LOR, plaučių ligų specialistus.
Norintys užsiregistruoti pas gydytoją konsultantą Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje tai padaryti gali trimis būdais: nuėjus į registratūrą, paskambinus telefonu registratorėms arba internetu. Internetu matomas ne tik talonų skaičius pas tam tikrą gydytoją, bet ir galima išsirinkti patogų laiką ir dieną.
Paskambinus telefonu į registratūrą paaiškėja, kad talonų pas daugelį gydytojų yra tuo pačiu metu, kaip ir paskelbta internetu.
Tokios galimybės kol kas nėra Onkologijos klinikos poliklinikoje.
Ilgiausia eilė — mėnuo
Konsultacinės poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis „Šiaulių kraštą“ patikino, kad dėl patekti pas specialistus vis lengviau: priimta daugiau specialistų, prašoma pacientų atsakingumo, derinti savo apsilankymo laiką ir registruotis internetu.
„Internetu per dieną užsiregistruoja apie 50— 80 žmonių, nors dar nemažai manančių, kad atėjus prie langelio registratūroje, taloną gaus greičiau. Taip nėra. Vizitų laikas ir registratūroje, ir internete — tas pats“, — aiškino vedėjas.
A. Lukošaitis pasakojo, kad šiuo metu didesnės eilės yra pas akių ligų gydytojus, urologus, reumatologus. Taip yra dėl šių specialybių gydytojų trūkumo. Konsultacinėje poliklinikoje ilgiausia eilė — mėnuo.
Vedėjas teigia, kad eilės sutrumpėtų, jei atvykti nebeketinantys pacientai praneštų apie savo pasikeitusius planus: „Ir gydytojas sėdi be darbo, ir pacientas laukia.“
Be to, su siuntimu galima važiuoti konsultuotis į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, priminė A. Lukošaitis.
Laukimo našta sunki
„15 metų esu įskaitoje. Sirgau onkologine liga. Jei kas nors negerai, turiu eiti pas savo gydytoją, po savaitės išduos siuntimą pas specialistą, pas onkologą reikia laukti apie tris mėnesius. Liga per tiek laiko gali pridaryti nepataisomų bėdų. Nelaukiau, važiavau į Kauną. Priėmė tą pačią dieną“, — sakė Šiaulių moterų krūties patologijos asociacijos “Salvia“ narė Virginija Tamulienė.
Moteris prisipažino, kad dažnas pacientas po trijų mėnesių sulaukia iš medikų priekaištų: „Kur tiek laiko buvai, ko ankščiau neatėjai?“. Mano, kad tokia sistema — pasityčiojimas iš onkologinių ligonių.
Apie 600 žmonių vienijančio Šiaulių krašto žmonių, sergančių cukriniu diabetu klubo „Lemtis“ pirmininkė Laima Mikaliūnienė sakė, kad sergantieji I tipo cukriniu diabetu privalo lankytis pas endorinologus kas tris mėnesius, o sergantieji II tipo — pas šeimos gydytojus.
„Pas kai kuriuos endokrinologus eilės po tris mėnesius. Išsirašei vaistukų, ir po mėnesio jau registruojiesi kitam vizitui. Juosteles ar vaistus išrašyti gali ir šeimos gydytojai, bet visiems sergantiesiems privalu bent kartą per metus apsilankyti pas šį specialistą“, — sakė moteris pabrėžusi, kad kita problema — ne visi šeimos gydytojai nori rašyti siuntimus pas specialistus.
Šiaulių širdininkų klubo pirmininkė Genutė Čekatauskienė dažnai iš klubo narių išgirsta, kad patekti net ir pas kardiologus, kurių esą nemažai, galima tik po mėnesio ar poros. Klubo nariai vizito pas gydytoją dieną atsisako susitikimų, repeticijų ar paskaitų, nes laukę apie porą mėnesių, bijo praleisti savo laiką, ateina ir ankščiau.
KOMENTARAS
Ministerijai per sunku
Apie tolstančią nuo žmonių mediciną, medikų emigraciją „Šiaulių kraštas“ klausė ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Iš pradžių buvo siuntinėjama nuo vieno, prie kito — esą nežinia, kas čia gali atsakyti. Vėliau pasiūlyta klausimus atsiųsti elektroniniu paštu — valdininkai pasitarsią, kas galėtų pakomentuoti tokią situaciją. Kai atsakymai po dienos jau buvo ministerijoje paruošti, ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė paaiškino, kad ministerijoje dabar tarsis, kuris iš specialistų prisiimtų atsakomybę už paruoštus atsakymus.
Atsakomybę „prisiiėmė“ ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Mazurkienė. Į klausimus: Ar mėnesio eilės pas specialistus yra normalu? Ar tokiu būdu medicinos paslaugos tolinamos nuo žmonių? Ar ketinama konsultantų paslaugas artinti prie pacientų? Kaip? Kokia situacija užsienyje? — sulaukėme ilgo vientiso komentaro. Spausdiname sutrumpintą.
— Eilių pas gydytojus specialistus problemos iškyla dėl daugelio veiksnių: specialistų trūkumo, nepakankamo pacientų informuotumo, jų įsitikinimo, kad padėti gali ne šeimos gydytojas, o tik atitinkamos srities specialistas, taip pat, ir visų šeimos gydytojui priskirtų funkcijų neatlikimo, nekokybiškos įstaigų veiklos vadybos.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2008 metų ataskaitoje pabrėžiama, kad geriausiai funkcionuoja tos sveikatos priežiūros sistemos, kurios prioritetu yra pasirinkusios pirminę sveikatos priežiūrą.
Ministerija, vadovaudamasi PSO rekomendacijomis prioritetu yra iškėlusi Pirminės sveikatos priežiūros sistemos stiprinimą. Šeimos gydytojas turėtų būti savotiškas „filtras“ jo kompetencijai priskirtų sveikatos problemų sprendimui bei atrinkti pacientus, kuriems būtina gydytojo specialisto konsultacija.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje dirba darbo grupė, kurios tikslas parengti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos veiksmų planą. Vienas iš prioritetinių pertvarkos krypčių yra mažinti stacionarinių paslaugų apimtis, o atsilaisvinusias lėšas nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
GALIMYBĖS: Moderiniausiai įrengtos gydymo įstaigos neretai tėra saldainio laižymas per stilką — tolima galimybė pasinaudoti medicinos paslaugomis. Nes pas specialistus tenka laukti ne mėnesį, o mėnesiais. Per tą laiką sveikatos pokyčiai gali būti nepataisomi.
GALIMYBĖ: „Apie 50— 80 pacientų kasdien registruojasi internetu, ten matomos ir vizitų dienos, ir laikas. Pas daugelį specialistų eilės nedidelės“, — tvirtino Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis.
PACIENTAI: Onkologijos klinikos Konsultacinės poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė sakė, kad gydytojai specialistai priima du— tris kartus daugiau pacientų negu priklauso.
Jono TAMULIO nuotr.
