
Naujausios
Mediniai elingai taps istorija
Šiaulių sporto centro „Atžalynas“ irklavimo bazėje prie Talkšos kyla naujas elingas. Gali būti, kad jau kitais metais pakrypusių medinių elingų, skaičiuojančių daugiau kaip pusę šimtmečio, neliks. „Norėtųsi, kad liktų kažkoks prisiminimas apie juos“, – pakviesdamas į ekskursiją po irklavimo bazę sakė Jonas Karbočius, irklavimo treneriu čia dirbęs 20 metų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Elingai
Prieš porą savaičių J. Karbočius pakvietė šiaulietį fotografą Saulių Jankauską įamžinti senuosius elingus. Fotografijas planuojama eksponuoti Sporto muziejuje, kuris įsikūręs Šiaulių arenoje.
J. Karbočius – akademinio irklavimo atstovas. Tad ir susitinkame prie elingų, kuriuose laikomos akademinio irklavimo valtys.
„Kai atvykau čia dirbti 1972 metais, šie du elingai buvo neseniai pastatyti. Vienas priklausė „Dinamo“ sporto draugijai, kitas – Šiaulių pedagoginiam institutui ir sporto draugijai „Žalgiris“, – prisimena J. Karbočius.
Tolėliau esantis baidarių ir kanojų elingas priklausė „Lokomotyvo“ sporto draugijai. Dabar visa irklavimo bazė – sporto centrui „Atžalynas“.
Užsukame į „Dinamo“ draugijai priklausiusį elingą. Jis bene labiausiai pakrypęs. Elingo gale įrengti nedidukai persirengimo kambariai. Dabar jie nenaudojami. Grindys išsiklaipiusios, šviesos nėra.
Kitame elinge, kuriame kažkada treniravosi perspektyvūs Šiaulių pedagoginio instituto studentai irkluotojai, persirengimo kambariai kiek geriau atrodo, bet ir jie beveik nenaudojami. Sportininkai persirenginėja, prausiasi ir sportuoja prieš kelerius metus pastatytuose dviejuose šildomuose nameliuose.
„Dabar jau nėra taip blogai, – sako irklavimo treneris Regimantas Rimas. – Anksčiau būdavo ateina vaikai, parodai, kad čia (elinge) – persirengti, o ten (ežere) – nusiprausti. Tualetas – būdelė už elingų.“
Ne vieną dešimtmetį treneriais irklavimo bazėje dirbantys Alis Striška ir Robertas Barzinskis neprisimena, kad elingai būtų buvę kada remontuoti, tik seniau juos kartais nupurkšdavo antipirenais, kad apsaugotų nuo ugnies. Kada paskutinį kartą elingai buvo impregnuojami, nepamena.
Labiausiai keičiasi valtys
Abiejuose elinguose laikoma nemažai valčių. Tik štai gerų, modernių trūksta. Pasak R. Rimo, daugelis jų moraliai pasenusios, tinkamos tik treniruotėms, o varžybose – nekonkurencingos. Po išvykos į varžybas kaskart tenka remontuoti, nes nuolat lūžta.
A. Striška rodo supakuotą valtį – naujausią pirkinį, atsiėjusį apie 23 tūkstančius eurų. Tai – keturvietė porinė italų gamintojo „Filippi“ valtis, priklausanti Šiaulių sporto gimnazijai. Su tokiomis valtimis varžomasi pasaulio čempionatuose.
J. Karbočius prisimena, kad tuomet, kai dar dirbo treneriu, prestižiškiausiomis laikytos vokiečių gamybos „Empacher“ valtys. „Tokią turėti buvo super“, – šypsosi pašnekovas.
Treneriai sako, kad bėgant metams labiausiai keitėsi būtent valtys – nuo medinių, plastikinių, iki anglies pluošto. R. Rimas pasiūlo pakiloti seno ir naujesnio modelio valtis. Svoriai akivaizdžiai skiriasi. Seno tipo valtys sverdavo beveik 100 kilogramų, naujoviškos sveria apie 60 kg.
Ar nuo svorio priklauso valties greitis?
„Ne, – šypsosi R. Rimas. – Tik iki vandens nusinešti lengviau, o greitis priklauso nuo irkluotojo stiprumo.“
Laukia naujo elingo
Ar negaila bus atsisveikinti su senaisiais elingais, kuriuose praleista tiek metų?
„Ko čia gailėtis. Jau kiek metų laukiame“, – sako A. Striška.
Pakrantėje numatyta pastatyti keturių tūrių statinį. Trijų tūrių stogai bus vienšlaičiai, vieno stogas – plokščias, užkopus ant jo bus galima stebėti varžybas. A. Striška viliasi, kad veiks ir bufetas. Bus užkandžių, gėrimų – bus ir žiūrovų.
Šiuo metu vyksta elingo statyba. Pastate bus laikomos irklavimo valtys, kanojos ir baidarės. Darbus planuojama baigti kitąmet.
Kitų etapų metu turėtų iškilti dar dviejų tūrių pastatas, kuriame bus treniruočių salė, rūbinės, dušai, konferencijų salė, trenerių kabinetai ir kitos patalpos.
Taip pat planuojama prieš elingus įrengti valčių džiovinimo aikštelę, numatyti vietą vėliavoms ir apdovanojimų pakylai.
Treneriai sako, kad kai bus geros sąlygos, tuomet ir norinčiųjų treniruotis gal bus daugiau. Iki šiol ne vieną atbaidydavo prastos buitinės sąlygos.
A. Striška pasidžiaugia, kad Trakai Šiauliams atiduoda naudotą pasaulio čempionatų lygio starto tiltelį, kurio vertė apie 200 tūkstančių eurų. Tiltelis sudarytas iš dalių. Bėda ta, kad vienos dalies ilgis apie 20 metrų, tad pervežti nebus taip paprasta.
Šiauliečių iki šiol naudotas tiltelis visiškai senas, menantis sovietmetį, nereguliuojamas pagal valčių ilgį.
Talkšos ežere prieš daugiau kaip penkerius metus įrengta tarptautinius standartus atitinkanti 2000 metrų irklavimo trasa, sujungiant Talkšos ir Ginkūnų ežerus.
A. Striška prisimena, kad ežerus norėta sujungti dar apie 1980-uosius, jau ir žemsiurbė iš Klaipėdos buvo atvažiavusi, bet tada pasipriešino gamtosaugininkai, mat tose apylinkėse perėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta pievinė lingė. Ežerai sujungti prabėgus daugiau kaip 30 metų, o lingė, pasak A. Striškos, kaip perėjo, taip ir peri.
Išaugo trys olimpiečiai
J. Karbočius sako, kad nepaisant prastų sąlygų, Šiauliuose užaugo trys irkluotojai olimpiečiai: Jonas Pinskus (Maskvos olimpinių žaidynių dalyvis), Sandra Brazauskaitė (Seulo) ir Violeta Bernotaitė (Barselonos), taip pat daugkartinis tarptautinių čempionatų prizininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas, treneris Stasys Valauskas, visas būrys jaunimo – pasaulio čempionatų prizininkų.
Šiuo metu Šiaulių vardą Europos ir pasaulio čempionatuose garsina Raminta Morkūnaitė, Martynas Vaitkevičius ir kiti.
R. Rimas sako, kad irklavimas – labai gera sporto šaka, irkluojant dirba net 80 procentų raumenų.
Į irklavimą vaikai kviečiami maždaug nuo dvylikos metų, kad jau būtų pakankamai tvirti pakelti valtį. Nors irklavimas – vasaros sezono sportas, tačiau darbas nenutrūksta ir žiemą. Kiek ilgesnes atostogas sportininkai turi tik rudenį, kai baigiasi sezonas, o žiemą, pasak R. Rimo, prasideda „baterijų krovimas“ artėjančiam sezonui. Tuomet sportininkai dirba sporto salėse, su treniruokliais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Kai atvažiavau čia dirbti 1972 metais, šis „Dinamo“ sporto draugijos elingas buvo neseniai pastatytas. Greitai jo neliks, norisi, kad liktų prisiminimas, kaip čia viskas atrodė“, – sako Jonas Karbočius, irklavimo treneriu dirbęs 20 metų.
Irkluoti galima pradėti, kai jau esi pakankamai tvirtas pakelti valtį ir nusinešti ją ant vandens.
Apie 1969 metus statytas elingas kažkada priklausė Šiaulių pedagoginio instituto irkluotojams ir „Žalgirio“ sporto draugijai.
Elingų galuose įrengtų persirengimo kambarių sienas sportininkai buvo išklijavę plakatais ir iškarpomis iš žurnalų.
Mažutis trenerių kambariukas atlieka dar ir detalių sandėlio funkciją.
Statomas naujas elingas, kuriame bus saugomos valtys, kanojos ir baidarės. Darbai turėtų būti baigti kitais metais.
Treneris Regimantas Rimas sako, kad valčių yra, tačiau gerų, tinkamų varžyboms trūksta. Daugelis jų po kiekvieno transportavimo lūžta, tenka nuolat remontuoti.
Regimantas Rimas, vienas iš trijų irklavimo trenerių ir pats jauniausias, sako, kad retą jaunuolį vilioja mažai apmokamas ir nelengvas trenerio darbas.
Treneris Alis Striška džiaugiasi, kad Trakai Šiauliams atiduoda nors ir naudotą, bet dar gerą starto tiltelį.
Būdelė už elingų dar visai neseniai buvo vienintelis tualetas irklavimo bazėje.
Irklavimas – sunkus, bet ir daug malonumo teikiantis sportas.