Naujausios
Medžių „euroremontas“ – plikas miestas
Šiaulių miesto centre augantys medžiai gyvena paskutiniuosius metus. Su europiniais viešųjų erdvių sutvarkymo projektais artėja masinis jų kirtimas. Rekonstruotoje Dvaro gatvėje atsodinti menki medeliai nebegožia plikos erdvės. Panašus likimas laukia ir kitų centro erdvių.
Rūta JANKUVIENĖ
Miesto centras „apsinuogins“
Savivaldybėje vienas po kito pristatomi miesto erdvių sutvarkymo projektai, ir aiškėja, kad medžių kirtimai apims visą miesto centrą. Žalias miestas taps pilkas?
Medžiai bus kertami Prisikėlimo aikštėje, Tilžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto iki Aušros alėjos, Aušros alėjoje, Kaštonų alėjoje, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro dalyje nuo Tilžės iki Draugystės prospekto, Draugystės prospekte, Povilo Višinskio gatvėje.
Tik vienas kitas medis būtų išsaugotas. Prisikėlimo aikštėje – keturi istoriniai ąžuolai ir du klevai, ąžuolas Tilžės gatvėje – ties „Rūtos“ fabriku, Draugystės prospekte – dalis kaštonų, bulvare – kelios liepos ties amfiteatru.
Žodžio „kirtimas“ vengia ir projektuotojai, ir savivaldybininkai. Aiškinama, jog „medžiai bus keičiami“. Argumentuojama, jog medžių neverta išsaugoti: ir lajos negražios, ir kone visi sergantys, ir tinklus kloti trukdo.
Projektų pristatymuose keliami klausimai dėl siaurinamų gatvių, dviračių takų, automobilių statymo aikštelių, o medžių gynėjų negirdėti.
Susitaikyta su europine mada, diktuojančia miestuose sodinti mažų lajų medelius, ar neaprėpiamas bendras vaizdas, kaip atrodys miestas po visų šių rekonstrukcijų?
Savivaldybės pozicija – kirsti
Eglė Bružienė, Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja, „Šiaulių kraštui“ grindė Savivaldybės poziciją.
„Medžiai mums rūpi, – patikino E. Bružienė. – Bet šiuo metu augantys medžiai ir Prisikėlimo aikštėje, ir kitoje miesto teritorijoje yra brandūs, pasiekę 50–60 metų, jų gyvavimas nebeilgas. Jeigu dabar nekirsime, po 10 metų vis tiek turės būti keičiami.“
Esą, jeigu būtų palikti, nebus nei estetinio vaizdo, nei kokybės.
„Geriau tuos medžius dabar paaukoti ir atsodinti gražiais sveikais medeliais, kurie augs dar 40–50 metų, erdvės tikrai nebus išplikintos, – tvirtino E. Bružienė. – Prašome išsaugoti tik vertingiausius medžius.“
Rekonstruojamose gatvėse ir bulvare būtų sodinamos mažalapės glaustašakės liepos, kokios pasodintos atnaujintoje prieš aštuonerius metus bulvaro dalyje ir Dvaro gatvėje. Kaštonų alėją iškirtus bus sodinami rausvažiedžiai kaštonai.
Savivaldybininkės žodžiais, bus sodinami „dideli medžiai“. Kokio dydžio? Ar Vilniaus gatvės bulvare, pavyzdžiui, sodintos didelės liepos?
„Be abejo, – atsakė E. Bružienė. – Ir Dvaro gatvėje pasodinti dideli medžiai. Aišku, nereikia norėti, kad iš karto tokie būtų. Projektuotojų prašome, kad būtų numatyta sodinti didesnių parametrų medžius.“
Savivaldybėje želdinių reikalus kuruojanti specialistė Laura Rimkuvienė „Šiaulių kraštui“ tikslino, jog sodinamiems mieste medeliams yra nustatyti minimalūs reikalavimai.
Sodinukų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrų 20 centimetrų, kamieno apimtis metro aukštyje – 10–12 centimetrų.
Panašaus dydžio mažalapės glaustašakės liepos ir pasodintos Dvaro gatvėje. Jos auga iki 5 metrų aukščio, bet didelių lajų nereikia tikėtis – pavėsio nesuteiks.
Laikoma, kad ši liepų veislė yra atspariausia taršai ir labiausiai tinka miestui. Per metus mieste tokių liepų pasodinama apie 150. Iki šiol sodintos „minimalios“, nes tokie sodinukai kainuoja pigiau.
„Pernai kainavo 50–60 eurų“, – sakė specialistė.
„Ką sodinti – šiauliečių reikalas“
„Miške normalu, kai medis pats išvirsta, o mieste negalima to laukti, – teigia Šiaulių universiteto Botanikos sodo vadovas Martynas Kazlauskas. – Medžius mieste reikia pjauti, nelaukiant, kol jie perbręs ir išpus.“
Nors daug kam širdį skauda, bet tokius medžius nebesaugu laikyti. Kita vertus, jeigu miškas „pats medžius atnaujina, tai mieste jie patys neatsinaujins.“
Mokslininkas siūlytų sodinti didelius medžius – ne mažesnius kaip 3–4 metrų aukščio, o kamieno apimtis – kaip rankos. „Piršto“ storio nerekomenduotų sodinti.
Didelius medžius pasodinus ir vaizdas būtų kitoks, ir mažesnė rizika, kad juos kas nulauš. Technologijos leidžia net 6 metrų aukščio medžius sodinti ir jie prigyja.
„Ką sodinti, kaip sodinti – tai mūsų, šiauliečių, reikalas, – pabrėžia M. Kazlauskas. – Ne tik biologo ir kraštovaizdžio specialisto, bet ir visuomenę įtraukti reikia – daug žmonių tas klausimas liečia. Miesto aplinka – ne miškas, patys ją turime tvarkyti ir reikia bendro sutarimo. Tik kas geriausia, nėra pigiausia. Nuo biudžeto daug kas priklauso.“
Dideli medžiai gali kainuoti po kelis šimtus eurų, ir iki tūkstančio eurų. Kaina ir nuo medžio veislės priklauso.
Projekte medžius teko „nudrožti“
Architektas Vytenis Rudokas rengė Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų sutvarkymo projektą.
Jo žodžiais, kad medžiai projektuojami kirsti – ne architektų, o medžių priežiūros problema.
„Tiek metų jie buvo neteisingai prižiūrėti, genėti, kad nebėra ko saugoti. Todėl dabar reikia padaryti chirurginę operaciją, – palygino architektas. – Žinau, kad, pavyzdžiui, net atnaujintoje bulvaro dalyje, kurioje yra įrengta laistymo sistema, vieną karštą vasarą liepos nė nebuvo laistomos ir ėmė gelsti.“
Kita vertus, jam pačiam projekte teko medžius „nudrožti“.
Buvo suprojektavęs sodinti didesnius, storesnių kamienų medžius, kurių vienas kainuotų iki 300 eurų. Bet projekto sąmatą buvo priverstas mažinti net 2 milijonais eurų. Mažino ir medžių sąskaita.
„Viską nudrožėme, projekto kainos yra juodai „nučiulptos“, ir nėra ko tikėtis, kad sodinsime storus ir brangius medžius. Liksiu kaltas aš – architektas, o ne Savivaldybė. Nebent skirs medžiams papildomai pinigų. Neskirs pinigų – bus baisu, ką padarysime.“
Prisikėlimo aikštės prieigose, gatvių atkarpose (Tilžės g., Aušros alėjos, Varpo g.) iš viso bus pasodinti 166 nauji medžiai. Jeigu kiekvienam įsigyti būtų atseikėta po 300 eurų, iš viso reikėtų beveik pusės milijono euro.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Rekonstruota Dvaro gatvės erdvė – pavyzdys, kaip gali atrodyti visas miesto centras.
Vilniaus gatvės bulvaro liepos žaliuoja galbūt paskutinę vasarą – esą ir lajos negražios, ir prie anksčiau atnaujintos bulvaro dalies medelių nesiderina.
Eglė Bružienė, Savivaldybės Miesto ūkio ir ir aplinkos skyriaus vedėja, tvirtina, jog medžius ir be projektų tektų po 10 metų iškirsti, tad geriau dabar „paaukoti“ ir keisti naujais.
Martynas Kazlauskas, ŠU Botanikos sodo vadovas, siūlo medžius sodinti ne mažesnius kaip 3–4 metrų aukščio ir bent rankos storio kamieno: ir vaizdas būtų kitoks, ir mažiau rizikos, kad kas nulauš.
Architektas Vytenis Rudokas sako, jog Tilžės gatvėje projektavo sodinti didesnius, brangesnius medžius, bet buvo priverstas projekto sąmatą mažinti: „Ir medžius „nudrožėme“.
