Mėlynas karys „mojuos“ NATO naikintuvams

Mė­ly­nas ka­rys „mo­juos“ NA­TO nai­kin­tu­vams

Va­kar 22 va­lan­dą Šiau­liuo­se ant Sal­du­vės pi­lia­kal­nio į Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio skulp­tū­ros „De­guo­nis“ ati­da­ry­mą rin­ko­si „Šiau­lių nak­tų“ da­ly­viai.

G. Lu­ko­šai­tis pa­sta­tė 3 met­rų aukš­čio ka­rį, gal­vą pri­den­gu­sį la­kū­no šal­mu. Jis esą pui­kiai at­spin­di Šiau­lių, kaip mies­to, iden­ti­te­tą, o ir vie­ta pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai.

„Dar maž­daug prieš 40 me­tų čia bu­vo pa­sta­ty­tas di­džiau­sias Lie­tu­vo­je mo­nu­men­tas – trys de­šim­ties met­rų aukš­čio ka­riai, tar­pu­sa­vy­je su­si­rė­mę nu­ga­ro­mis. Mo­nu­men­tas bu­vo nu­ko­pi­juo­tas nuo Sau­lės mū­šį įpras­mi­nan­čio me­di­nio pa­mink­lo. Ta­čiau da­bar apie šiuos ka­rius li­ko tik pri­si­mi­ni­mas – li­ko tik pa­ma­tai“, – sa­ko G.Lu­ko­šai­tis.

Jis no­rė­jęs šiuo­lai­kiš­kai pa­žvelg­ti į is­to­ri­ją.

„Bu­vu­sio pa­mink­lo pa­ma­tai taip pat bus griau­na­mi, ta­čiau kol tai dar neį­vy­ko, su­gal­vo­jau pa­da­ry­ti per­for­man­są, pa­sta­ty­ti skulp­tū­rą. Pa­ma­niau, kad Leo­nar­do da Vin­ci vaiz­duo­ja­mas nuo­gas žmo­gus-ka­rys su la­kū­no šal­mu bus la­bai taik­lu. Ma­ne įkvė­pė ir tai, kad avia­ci­jai Šiau­liuo­se – jau 100 me­tų, pir­mas „ce­pe­li­nas“ čia pa­ki­lo dar 1916 me­tais. No­rė­jau šias dvi te­mas su­jung­ti“, – pa­sa­ko­ja skulp­tū­ros „De­guo­nis“ au­to­rius.

To­kį pa­va­di­ni­mą nau­jam kū­ri­niui jis taip pat da­vė neat­si­tik­ti­nai. De­guo­nis yra ne­ma­to­mas, ta­čiau – svar­biau­sias gy­vy­bei. „Ne­no­rė­jau rink­tis li­te­ra­tū­ri­nio pa­va­di­ni­mo, „De­guo­nis“ lei­džia skulp­tū­rą in­terp­re­tuo­ti dau­giap­la­niš­kai“, – ma­no G. Lu­ko­šai­tis.

Nau­jas dar­bas pri­sta­ty­tas rugp­jū­čio 23-ią­ją, Juo­do­jo kas­pi­no die­ną, ku­ri is­to­riš­kai svar­bi Lie­tu­vai. Ir nors spe­cia­liai šios die­nos ati­da­ry­mui me­ni­nin­kas sa­ko ne­pla­na­vęs, vė­liau pa­svars­tė, kad bū­tų gra­žu pa­gerb­ti svar­bią die­ną ka­rio skulp­tū­ra.

Mė­ly­nas ka­rys – lai­ki­nas, jis čia sto­vės tol, kol bus griau­na­mi pa­ma­tai. Jam su­kur­ti G. Lu­ko­šai­tis nau­do­jo pi­gias me­džia­gas.

„Dar­bas bu­vo ga­na grei­tas, nors idė­jos ieš­ko­jo­me la­bai il­gai. Skulp­tū­rai rei­ka­lin­ga ge­ra vie­ta – ar­ba ji tin­ka, arba ne. Ma­no ma­ny­mu, čia vis­kas pui­kiai de­ra“, – svars­tė au­to­rius.

Skulp­tū­ros mon­ta­vi­mo dar­bai pra­si­dė­jo tre­čia­die­nį, o va­kar vy­ko šven­ti­nis jos pri­sta­ty­mas su spe­cia­liai šiai pro­gai su­gal­vo­ta pro­gra­ma, ku­rią ren­gė mu­zi­kan­tas, dai­nų au­to­rius, būg­ni­nin­kas ir au­dio­per­for­man­sų kū­rė­jas Gin­tau­tas Gas­ce­vi­čius.

Pa­gal „Šiau­lių nak­tų“ inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Va­kar nau­ją­ją skulp­tū­rą, ka­rį su la­kū­no šal­mu, „pa­šven­ti­no“ NA­TO nai­kin­tu­vai.

Bu­vu­sio so­vie­ti­nio mo­nu­men­to vie­to­je – nuo­gas ka­rys. Skulp­tū­ra „De­guo­nis“ – vie­nas iš skulp­tū­ros ple­ne­ro „Ne/atrasti Šiau­liai“ kū­ri­nių.