
Naujausios
Ataskaita su prieštaravimais
"Mūsų visų pastangomis 2018 metais Šiauliai judėjo tinkama krytimi. Šias pastangas pastebėjo ir ekspertai iš šalies", – pradėjo ataskaitą meras ir kaip pavyzdį nurodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) savivaldybių reitinguose Šiauliams skirtą trečią vietą.
Martynas Šiurkus paklausė mero, kaip sieks dar geresnių rodiklių, nors kai kurios valdančiosios koalicijos programos nuostatos prieštarauja LLRI taikomiems kriterijams, meras atsakė: "Nebus lengva aplenkti Vilnių ir Klaipėdą".
A. Visockas dažnai kritikuodavo LLRI tyrimo metodika, esą ji neatspindi realybės ir laikosi liberalių nuostatų.
"Iškreiptų veidrodžių karalystė, į tuos indeksus gal ir nereikėtų labai susifokusuoti, bet smagu, kad aplenkėme Kauną", – patvirtino savo nuostatas meras.
Pristatydamas ataskaitą meras, Tarybos pirmininkas, akcentavo, kad Šiauliai vis ryškiau "pereina į augimo fazę ir pasiekė teigiamą gyventojų skaičiaus augimą". Tai esą liudija, kad žmonės vis labiau patiki Šiaulių miesto potencialu ir nusprendžia savo ateitį sieti su Šiauliais.
Tarybos narys Edvardas Žakaris pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus Antano Bartulio parengtoje ataskaitoje įrašyta, jog gyventojų skaičius 2018 metais 0,5 procento sumažėjo. Politikas teiravosi mero, ar gyventojų augimas vyksta nuolatinių gyventojų sąskaita, ar laikinų gyventojų, užsieniečių, sąskaita?
A. Visockas sakė rėmęsis Savivaldybės registru. Jis pripažino, kad Lietuvos registre skaičiai yra kitokie. "Į miesto gyvenimą įsiliejo daug ukrainiečių, jeigu norėtumėte išgirsti tokį atsakymą", – pripažino meras.
Merui nepatinka statistika, turi savo skaičių
Tarp nuveiktų reikšmingų darbų A. Visockas pavardijo Saulės Laikrodžio aikštės užbaigtą kapitalinį remontą, centrinės miesto gatvės rekonstrukciją, vykdomus Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos darbus.
"Savivaldybei priklausanti AB "Šiaulių energija" laikoma pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip reikia tvarkytis su šilumos ūkiu. Visa tai skatina žmones kurtis Šiauliuose", – daro išvadą miesto galva.
Pabrėždamas, kad ne visi svarbūs darbai yra matomi, akcentavo, kad Šiauliai gali didžiuotis draugyste su užsienio partneriais. Pavardijęs mieste apsilankiusius užsienio šalių ambasadorius, Šiaulių miesto partnerių, su kuriais sieja ilametės bendradarbiavimo sutartys, nepaminėjo.
Kaip vieną ryškesnių savivaldybės nuopelnų įvardijo amerikiečių kampanijos "Intus Windows" sprendimą investuoti Šiauliuose.
Meras ne kartą priekaištavo Statistikos departamentui už oficialią statistiką, kuri neva neatsindi Šiaulių augimo. Pavyzdžiui, 2018 metų tiesioginių užsienio investicijų augimo Statisktikos departamentas nerodo.
A. Visocko nedžiugina faktas, kad mieste didėja nedarbo lygis, nors verslas teigia, kad darbo rankų trūksta. Paminėjęs, kad mieste kyla darbo užmokestis, meras čia savo nuopelnų neįžvelgė. Darbo užmokestis auga visoje šalyje.
Giedrė Mendoza Hererra priminė, kad meras ne kartą spaudoje minėjo, jog praėjusiais metais Šiauliuose buvo sukurta per 6 000 darbo vietų. Ataskaitoje yra lentelė, kuri rodo kad darbo vietų skaičius tarp 2017 ir 2018 metų skiriasi tik 63. "Ar čia aritmetinė klaida, ar tos darbo vietos neužimtos?"
Merą ir vėl stebino Statistikos departamento skaičiai.
"Ir aš uždaviau klausimą ataskaitos rengėjams. Yra sparčiai augančios darbo vietos, bet aš neturiu oficialaus šaltinio. Mano ataskaitoje turi būti nurodytas oficialus šaltinis. Darbo vietos kuriamos, tačiau apie tai statistikos lentelės pradės rodyti po kokio pusmečio", – žadėjo A. Visockas.
Ataskaitos pristatymo gyventojams nebus
Pareiškęs, kad jo ataskaitą sudaro 28 lapai, meras sudėliojo kai kuriuos akcentus. Miesto Tarybos ir komitetų veiklą pristatė per posėdžių lankomumą ir sprendimų skaičių. Apie darbo kokybę nekalbėjo.
Pristatęs buvusios Tarybos narių finansinius reikalus, jis išskyrė Gintarą Karalevičių, Alfredą Lankauską ir Vilių Aleliūną, kurie galėjo naudotis Tarybos nario išmokomis, bet nesinaudojo.
Nusprendęs, kad viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbus mato ir jaučia gyventojai, apie juos nekalbėjo. Merui pasirodė svarbesnis faktas, kad auga susidomėjimas savivaldybės "Facebook" puslapiu, internetiniu tinklalapiu bei Tarybos posėdžių transliacijomis.
Priminęs, kad garbės piliečiu pernai patvirtinas pramonininkas Stanislovas Grušas, meras pakartojo jo nuopelnus miestui: "Žinome jo Frenkelio rožyną, mecenavimą. Žmogus nuo 1990 metų (jo dirbančiųjų vidutinis skaičius 2 000 arba daugiau) yra išmokėjęs visas algas."
E. Žakaris pripažino, kad sudėtinga vertinti mero ataskaitą, kai daug ką žinai tik iš bendrų viešų žinių. Jis neneigė, kad mieste padaryta daug gerų darbų, tačiau priekaištavo, jog nepakankamai padirbėta, kad Šiauliai neprarastų savarankiško universiteto.
Paprastai tą pačią dieną po darbo valandų mero ataskaita būdavo pristatoma ir visuomenei, tačiau į tokį pristatymą atvykdavo vos keli miestiečiai. A. Visockui toks pristatymas atrodo fiktyvus, todėl šįmet atskiro susitikimo su gyventojais nebus. Tačiau jei gyventojų bendruomenės pageidautų, meras į susitikimą atvyktų.
Administracijos direktorius akcentavo problemas
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis savo ataskaitoje kalbėjo apie problemas, neleidusias iki galo pernai sėkmingai suvaldyti miesto finansų.
Miestas turėjo 134 milijonų eurų biudžetą, prieš metus – 114 milijonų. A. Bartulis akcentavo, kad 20 milijonų eurų augimą reikėjo suvaldyti. Jis išskyrė septynias sritis, kuriose nepavyko pasiekti tikslų.
Viena iš priežasčių – projektuotojai pažeidė 2018 metų terminus arba atliko darbus nekokybiškai, o klaidų taisymas atėmė mėnesius.
Panašių bėdų kėlė ir kai kurios rangovų organizacijos.
"Neturi išteklių, paima projektus, o kai reikia atlikti darbus, paaiškėja, kad "kelnės per trumpos". Pinigai skirti, mūsų įsipareigojimas prieš miestą ir Tarybą yra", – sakė direktorius.
Techniniai ekspertai turi pretenzijų dėl darbų kokybės, rangovai nespėjo sutvarkyti visų dokumentų.
Bėdų administracijai kelia ir nesąžiningi viešųjų pirkimų konkursų dalyviai, įveldami savivaldybę į ilgai trunkančias teisines procedūras, teismus, prarandant projektų įgyvendinimui skirtą laiką.
A. Bartulis pripažino, kad buvo trūkumų ir administracijos darbe, tai lėmė projektų vėlavimus.
"Nepavykio pilnai sukomplektuoti Savivaldybės administracijos dėl mažų nekonkurencingų atlyginimų. Ir šiandien turime nepilną komandą. Kiek maksimaliai gali padaryti, tiek padaro. O ir esama komanda daro klaidų, jas analizuojame, keliami kompetencijos klausimai. Iš užsakovo pusės nėra suvaldyta tai, kaip turi būti suvaldyti", – savikritiškai vertino Administracijos vadovas.
Jis akcentavo, kad rangos konkursus tenka skelbti po kelis kartus, nes neateina dalyvių.
Savivaldybė pernai skyrė "Busturui" per 2 milijonus eurų naujiems 12 autobusų įsigyti, tačiau juos pavyko nupirkti tik šių metų pradžioje. Pernai nepanaudoti 2 milijonai eurų perkelti į šiuos metus.
Priekaištavo dėl dvigubų standartų
Politikai klausė direktoriaus, kaip jam sekasi mažinti gyventojams administracinę naštą, kodėl mažėja neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjų, ar direktorius pats tobulina savo vadybinius įgūdžius ir kitų klausimų.
Buvęs A. Bartulio pavaduotojas, dabar Tarybos narys Marijus Velička paklausė, kodėl taiko dvigubus standartus švietimo įstaigų vadovams. Jis paminėjo, jog skandalingoje korupcijos byloje figūruoja trijų miesto mokyklų vadovės: Sporto gimnazijos direktorė Irma Abromavičienė, Medelyno progimnazijos Ingrida Mazrimienė ir buvusi "Rasos" progimnazijos direktorė Audronė Ispiryan. Pareigas prarado tik pastaroji, o kitos dvi dirba toliau.
Politikas pažymėjo, kad Medelyno progimnazijos direktorė pripažino ėmusi kyšį iš paslaugų teikėjo, sumokėjo baudą ir nuo bausmės atleista pagal laidavimą, tačiau Savivaldybės sprendimų nesulaukė.
"Mes nesame proceso šalis ir nevedame ikiteisminio tyrimo. Gaudavome minimalią informaciją. Turima informacija neleido mums priimti sprendimų. Galiu tik nustebti, iš kur jūs taip gerai informuotas", – pareiškė A. Bartulis.
M. Veličkai priminus, kad apie šios bylos eigą informavo beveik visa šalies žiniasklaida, Administracijos direktorius pareiškė, kad ši informacija gal ir teisinga, tačiau straipsniai jam nėra priimtinas šaltinis.
Valdančiosios koalicijos politikams tai pasirodė kaip direktoriaus ir buvusio pavaduotojo santykių aiškinimasis.