
Naujausios
Mero ataskaita: kokia pirštų kombinacija?
Šiaulių miesto tarybai šiandien meras Artūras Visockas teikia savo darbo ataskaitą už praėjusius metus. Iš esmės tai – Savivaldybės veiklos apžvalga: nuo biudžeto skaičių – iki populiariausių naujagimių vardų.
Balandžio 9 dieną sueina dveji metai, kai dirba šios kadencijos Taryba ir tiesiogiai išrinktas meras. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kaip politikai vertina mero ir savo darbą, pasiekus kadencijos pusiaukelę.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Optimistinė įžanga
„2016 metų pabaiga tapo iššūkiu miesto Tarybai“, – rašo A. Visockas įžanginiame ataskaitos žodyje, neatskleisdamas, kas vis dėlto įvyko.
Nutyli apie iki šiol nebaigtą Administracijos reformą, patirtą valdymo krizę, subyrėjus valdančiajai koalicijai. Neprisimena, jog Taryba atstatydino ir Administracijos direktorių Eduardą Bivainį, ir vicemerą Domą Griškevičių.
A. Visockas tik pabrėžia, jog nepaisant „iššūkio“, per praeitus metus „buvo padaryta daug miestui itin reikšmingų darbų": „Sumažinta šilumos kaina, sumažintos Savivaldybės skolos. Sukurta nauja jaunimo verslumo skatinimo programa, atidarytas antrasis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“, prioritetas teiktas miesto viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbams – buvo tvarkomos gatvės, šaligatviai ir kitos viešosios erdvės, vyko pasiruošimas URBAN projektams.“
Akcentuoja sporto infrastruktūros gerinimą – pradėta Šiaulių sporto gimnazijos sporto komplekso statyba, naujos futbolo aikštės Gytarių mikrorajone statyba, atnaujintas Jovaro progimnazijos sporto aikštynas.
„Pastarieji pokyčiai – tai miesto Tarybos, savivaldybės darbuotojų ir mūsų socialinių partnerių atkaklaus darbo rezultatas“, – teigia meras.
Ataskaitos pagrindą sudaro Tarybos komitetų ir Savivaldybės skyrių veiklos ataskaitos, skaičių, duomenų suvestinės. Tarybos veikla ir sprendimai suvesti tik į skaičius: vyko 13 posėdžių, svarstyti 486 sprendimų projektai, priimti 448, nepriimti 38.
Galima rasti, kas gyventojams pagal atliktą apklausą kėlė didžiausią susirūpinimą: miesto tvarkymas (68 proc. respondentų), kultūra, švietimas (49 proc.), saugus miestas (45 proc.).
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių meras Artūras Visockas geras manipuliatorius – skaldo ir valdo. Sutirpdė vieną koalicinę daugumą, atsimušė ir nuo kitos.
Politikai – apie (ne)nuveiktus darbus
Skaldyti merui pavyko
Artūras KULIKAUSKAS, pernai vadovavęs Liberalų sąjūdžio frakcijai, kuri pasitraukė iš valdančiosios koalicijos:
– Tarybos veiklos organizavimą tenka vertinti prastai. Mes patys ir miestiečiai matė, jog nebuvo susitelkta darbams. Koalicijos programa buvo parašyta konservatorių, liberalų ir „valstiečių“ programų pagrindu, bet ji ėmė strigti.
Darbai nevyko nei tokiais tempais, nei tokia kokybe, kokios reikėjo. Buvo tiesiami viadukai į niekur.
Tarybos nariai, net koalicijos partneriai, nepritariantys mero nuomonei, išvadinti „komunistais“. Miestiečiams gal įdomu, kad valdžia santykius feisbuke aiškinasi. Bet tai rodė tik politinės kultūros stoką.
Konfliktas nėra blogas dalykas, svarbu, kaip jis sprendžiamas. Bet konfliktai ne išspręsti, o gilinti. Apie kokį Tarybos darbingumą ir veiklos efektyvumą galima kalbėti?
Taryboje yra ilgamečių politikų, savo srities profesionalų, Administracijos darbuotojai pakankamai kompetentingi, bet potencialas tinkamai nebuvo išnaudotas.
Tai parodė ir nepanaudoti praėjusiais metais net 7,4 milijono eurų. Labai blogai, kai mieste yra krūvos problemų, bet nesugebama darbų susidėlioti ir efektyviai išleisti pinigus.
Pusiau skusta, pusiau lupta išėjo Administracijos reforma, darbuotojai ilgą laiką laikyti įtampoje. Administracija pusmetį praktiškai buvo paralyžiuota.
Merui linkėčiau suformuoti tvirtą daugumą ir dirbti. Laikas eina, bet to padaryti nesugeba. Kai meras yra mažumoje, atsiranda daug įtampos šaltinių. Pagal kokią veiklos programą dabar dirbame, iš viso nebeaišku.
Pagal mūsų pirmąją koalicinę programą pajudėjo neformalaus švietimo finansavimas, parama privatiems darželiams, miesto judrumo plano kūrimas, URBAN projektai, kuriuos kuruoja mūsų deleguota direktoriaus pavaduotoja G. Mendoza Herrera, bet ji sulaukė tik nepagrįstų kaltinimų.
Kas užsiima investicijų pritraukimu, nė nežinome. Lyginamės su Panevėžiu, bet nuo jo pagal investicijas vienam žmogui atsiliekame net tris kartus. Panevėžyje jos sudaro 2 100 eurų, o pas mus – 700 eurų. Investicijos pačios neateis – reikia aktyviai veikti, pristatinėti miestą, investicinę aplinką.
Šaligatvius galime auksinėmis plytelėmis išgrįsti, bet, jeigu investicijos neateis, miestas toliau trauksis.
„Ar meras yra tas lyderis?“
Jonas BARTKUS, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos lyderis:
– Mero darbo ataskaita susideda tik iš trijų įžangos pastraipų. Tai ką ji reiškia? Konstatuojami faktai, bet nėra jokio vertinimo. Manau, jog turėjo būti skyrelis įžvalgoms, ką pasiekėme, ko nepasiekėme.
Meras gal galėjo pasakyti, gerai ar blogai, kad pernai buvo sutaupyti milijonai, o išlaidų planas liko neįvykdytas – panaudota tik 91 procentas lėšų.
Dabar tų nepanaudotų lėšų perskirstymas yra nevaldomas, eklektiškas ir šiurpą krečiantis. Daugiau nei tris milijonus eurų darželiams dalijame, bet galime pristigti projektams. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis skaičiuoja, kad prie projektų reikės prisidėti 5 milijonais eurų.
„Spiečių“ meras mini, tai gal reikėjo pasakyti, kad dėl jo Lėlių muziejų panaikinome, ir kur ta nauda?
Ar mero rinkimai pasiteisino? Taip – dabar stabilu kaip niekada, nes mero niekas negali nuversti.
Tik su veiklos kompasais blogai. Viena dauguma turėjo programą, kita dauguma savo teikė, o dabar neliko jokios programos.
Taryba turi turėti lyderį, vadovą. Klausimas, ar mes jį turime? Ar meras yra tas lyderis? Darnos nėra – užsiimame įvairiomis apkaltomis ir ieškome atpirkimo ožių.
Dėl išorės veiksnių biudžeto pajamos didėja. Galime pasidžiaugti, jog biudžeto deficito nėra, kad visos įstaigos finansuojamos pagal planą ir laiku. URBAN programa, nors vėluoja, bet įgyja pagreitį. Miestas tvarkomas geriau. Šilumos ūkis visada buvo pavyzdinis, „Busturas“ stojasi ant kojų – autobusų įsigijo.
Oro uostas išlieka sudėtingiausiu klausimu. Investuotojai susidomėjo, bet reikės Savivaldybės investicijų, nes į tuščią lauką niekas nenori ateiti. Ar galime sau leisti tokias investicijas?
Šiaulių universiteto išsaugojimo klausimas sprendžiamas per vėlai. Tik dabar konstruojama paramos programa. Universitetui reikia prioritetą teikti. Kol kas skyrėme tik 50 tūkstančių eurų bendradarbiavimo programoms, bet ne tik universitetui – plius kolegijoms.
Darbai įsivažiuoja, ir patirtis atsiranda
Simona POTELIENĖ, frakcijos „Dirbame Šiauliams“, kuri jungia nepartinio A.Visocko sąrašo ir „valstiečių žaliųjų“ atstovus, seniūnė:
– Meras – tik vienas iš Tarybos narių. Taryba priima sprendimus, ir tai, kas ataskaitoje išvardyta, viskas daryta miesto gyventojų labui. Požiūrio reikalas, kaip vertinti.
Galima aukštai lūkesčių kartelę kelti ir teigti, jog jie nepateisinti. Bet tik žingsnis po žingsnio pasiekiami rezultatai.
Neturėjome rinkimų programos, tačiau visi pagrindiniai darbai ir jiems reikalingos lėšos yra sudėlioti trejų metų strateginiame miesto plėtros plane. Darbų tęstinumas yra, projektai įsivažiuoja – tai svarbiausia.
Merą tiesiogiai išrinkus, parodyta rinkėjų valia ir pasitikėjimas. Tą pasitikėjimą jaučiame ir iš gyventojų dalyvavimo Tarybos posėdžiuose. Manau, tik stabilumo atsiranda, kai meras nėra priklausomas nuo politinių jėgų. Su kiekvienu krustelėjimu nebegali būti keičiamas. Jam lengviau parodyti ir savo valią, ir daryti įtaką sprendimams.
Sunkiausia mums, Tarybos naujokams, buvo įsigilinti į darbų eigą, o dabar jau patirtis atsiranda.
Nežinau, ar įmanomas visų 31 Tarybos nario bendras darbas. Vienu metu lyg ir buvome visi kartu, bet ir vėl viskas sugriuvo.
Jau džiugu matyti ir statomą Sporto gimnazijos salę, ir tvarkomas gatves. Kad biudžeto perviršis pernai buvo, kad lėšos sutaupytos, tai gerai. Pažiūrėkite, kiek darbų šiemet galėsime padaryti. 1,5 milijono eurų darželiams sutvarkyti jau skirta ir dar, tikiuosi, Taryba skirs.
Mero veikloje daug šou
Denis MICHALENKO, frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas:
– Pernai metų pabaigoje pasiekėme piko tašką dėl netinkamų mero vadovavimo metodų. Kantrybė trūko valdančiosios koalicijos partneriams ir perversmai vyko.
Bet iki šiol mero veikloje yra daugiau šou elementų nei tinkamai organizuojamo darbo. Meras – žvaigždė, karalius, žaidžia emocijomis ir viešųjų ryšių žaidimus.
Kas per tuos dvejus metus nuveikta, sunku ir įvardyti.
Tarybos nariai gal susivienys bendram darbui. Kalbamės ir galime susikalbėti. Problema yra meras, kuris siekia skaldyti, manipuliuoti ir valdyti. Sudėtinga taip dirbti.
Populiaru sakyti, kad Administracijos darbas turi būti depolitizuotas, bet kas tada prisiima atsakomybę? Kas daro politinius sprendimus?
Kai politinio pasitikėjimo Administracijos direktoriaus pavaduotojai neįtinka, tai meras juos įvardija tik „spalvomis“. Nors pagal politinį svorį jie yra lygiai tokie pat, kaip direktorius.
Eita į autoritarinį valdymą
Justinas SARTAUSKAS, Socialdemokratų frakcijos seniūnas:
– Praeiti metai buvo „ramūs“ projektų atžvilgiu – nauji nepradėti įgyvendinti – yra tik pasirengimo eigoje. Sporto gimnazijos salės statyba meras giriasi, bet tai dar praėjusios kadencijos projektas.
Pernai buvo geri finansiniai metai. Investuota į pagrindinių gatvių asfaltavimą, šaligatvių tvarkymą. Darbai padaryti matomose vietose ir atrodo, kad mieste darbai vyksta.
Kai giriamasi sutaupytomis lėšomis, o kita vertus, verkiama, kokie apleisti darželiai, tai kodėl pernai jie netvarkyti?
Apie Tarybos darbą ir politinę situaciją mero ataskaitoje nėra nė žodžio. Lyg ji buvo stabili, lyg nebuvo atstatydintas nei Administracijos direktorius, nei vicemeras, nei keitėsi Tarybos dauguma.
Viso to priežastis – mero ėjimas prie autoritarinio valdymo ir Tarybos, kaip institucijos, sumenkinimas.
Pernai buvo lūžio metai, kai Tarybos nariai suprato, jog vienasmenis mero vadovavimas veda į niekur.
Su Zoknių viaduku jau buvome priėję iki absurdo. Meras pasitaręs su Seimo nariu sprendė neva reikia to tilto. Kur tas projektas šiandien – pusė metų praėjo ir niekam jo nebereikia, nors tada buvo kone svarbiausias įvykis ir problema.
Potencialus investuotojas į oro uostą Savivaldybėje pasirodė dar pernai spalį–lapkritį. O sklypo aukcionui tik dabar rengiamasi, reikės dar ir politinę valią parodyti, kad tos investicijos ateitų.
Bulvaro rekonstrukciją galima buvo dar pernai pradėti, šiemet tik Saulės Laikrodžio aikštės rekonstrukcija prasidės.
Didžiulė trintis įvyko ne tik tarp Tarybos ir mero, bet ir tarp mero bei laikinųjų Administracijos direktorių, su kuriais meras nė nebendravo.
Tik dabar meras pradeda ieškoti bendro darbo formato su frakcijomis.