
Naujausios
Mero gniūžtė rieda per trenerių galvas
Šiaulių miesto taryba vakar svarstė pervadinti sporto mokyklas į sporto centrus ar akademijas. Esą pavadinimą reikia suderinti su turiniu, nes sporto mokyklos dar pernai buvo įvardytos sportininkų rengimo centrais. Klausimas, sulaukęs sporto trenerių pasipriešinimo, sustabdytas. Konfliktai dėl sporto mokyklų Šiauliuose tęsiasi.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Klaidžioja tarp švietimo ir sporto
Sporto mokyklų trenerių iniciatyvinė grupė raštu kreipėsi į merą ir Tarybos narius. Atskirą kreipimąsi surašė sporto mokyklos „Atžalynas“ treneriai. Po šiuo kreipimusi – 12 parašų.
Treneriai nuogąstauja, kad netenka pedagogų statuso, pedagogams priklausančių prailgintų atostogų, ilgėja darbo laikas.
Sporto mokyklų statusą miesto Taryba pakeitė dar pernai balandį. Tada jos neteko neformalaus švietimo įstaigų statuso, ir buvo įvardytos sportininkų rengimo centrais. Nuo tada pasikeitė ir trenerių statusas – jų pareigybės nebėra pedagoginės pareigybės.
Bet iš trenerių kreipimosi aiškėja, kad tik užsimojus keisti įstaigų pavadinimus, jie sužinojo, ką valdžios galvos daro su sporto mokyklomis.
Jie pabrėžė, jog klausimas nebuvo svarstytas su mokyklų bendruomenėmis, su Sporto taryba. Net miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas nesvarstęs.
Trenerių iniciatyvinė grupė akcentavo: „Mes, pedagogai, giliai įsitikinę, kad pagrindinė savivaldos funkcija yra neformalus vaikų švietimas. Ar rengsime tik sportininkus, o kiti vaikai bus metami į gatvę?“
Tačiau ir patys politikai tik dabar atsitokėjo, kad kažkas ne taip padaryta ir kad „ne pavadinime esmė, o įstaigos statuse“.
Nepadėjo nė mero Artūro Visocko daugkartinis aiškinimas, jog pavadinimų klausimas „niekaip nesusijęs nei su darbo laiku, nei su atostogomis“, jog tai reglamentuoja kiti teisės aktai.
12 trenerių, pasak A. Visocko, tai – ne sporto bendruomenė, o jų kreipimąsi meras vadino tiesiog „lapu“.
Parengtą sprendimo projektą keisti pavadinimus palaikė tik 9 Tarybos nariai iš 21, ir pavadinimai liko nepakeisti.
Tarybos nariai, pasipriešinę pavadinimų keitimui, tikino, jog kitą posėdį teiks klausimą dėl sporto mokyklų statuso svarstymo iš naujo.
Danguolė Martinkienė stebėjosi, kodėl „Šiauliuose daroma ne kaip visoje valstybėje“. Ji pabrėžė, jog Kūno kultūros ir sporto departamentas dabar yra priskirtas Švietimo ministerijai, o miesto sporto mokyklos atskiriamos nuo švietimo.
Beje, ne meras, o D. Martinkienė pagarsino, jog yra gauti sporto bendruomenės atstovų raštai.
Po karo su Vyriausybės atstove
Klausimas dėl pavadinimų keitimo Tarybai buvo teikiamas Vyriausybės atstovės Astos Jasiūnienės reikalavimu.
Ji įžvelgė, jog išlikęs pavadinimas „sporto mokykla“ yra klaidinantis, nes įstaigos nebeturi švietimo įstaigos statuso. Ji ne pirmą kartą reikalavo, jog Taryba šį klausimą svarstytų. Tačiau pati buvo apskųsta Vyriausybei, kad kišasi į savivaldybės kompetencijos reikalus.
Po to, kai praeitą mėnesį meras nesiteikė Tarybai pateikti svarstyti jos reikalavimo, A. Jasiūnienė merą apskundė teismui.
Vakar ji Tarybai paaiškino, jog galimi du keliai: teismas, jeigu joks sprendimas ir toliau nebus priimtas, arba reikalavimo vykdymo atidėjimas, jeigu Taryba kitą mėnesį grįš klausimo svarstyti.
Reikalavusi, jog pavadinimai atitiktų veiklos nuostatų turinį, bet Tarybos reikalas yra mokyklų statusas – galima prie jo grįžti.
Kas ką mano?
Jonas Kemzura, „Atžalyno“ sporto mokyklos treneris, stebėjo Tarybos posėdį. „Šiaulių kraštui“ jis sakė, jog tik iš A. Jasiūnienės sužinojo, kad dar pernai mokyklų statusas buvo pakeistas. Mokykloje treneriai savaitės pradžioje buvo informuoti, jog mokykla bus sporto centras.
„Trenkė, kaip perkūnas iš giedro dangaus, eina buldozeriu, nes kažkam tai naudinga, o mes nieko nežinome ir netenkame socialinių garantijų kaip pedagogai,– piktinosi treneris. – Atostogos – bus tik 20 dienų vietoj 40 ar 48 dienų. Ir ką vasarą darysime tuščiose salėse, kai vaikai atostogauja?“
„Mes ne tik sportininkus rengiame, mes, kaip visi pedagogai, atliekame auklėjamąjį darbą – esame sporto mokyklos, nes mokome vaikus“, – pabrėžė treneris.
Politikai per posėdžio pertrauką tarpusavyje ironizavo, ar ne nuo vieno žmogaus problema prasidėjo? Sporto mokykloms netekus švietimo įstaigos statuso, jų vadovus skiria ir atleidžia nebe miesto Taryba, o meras.
Miesto Tarybos narys Artūras Kulikauskas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog sporto mokyklų statuso pakeitimas kvestionuojamas teisme. Jo žiniomis, šis klausimas keliamas „Delfino“ plaukimo mokyklos buvusio direktoriaus atleidimo byloje.
„Tai kodėl taip skubama, kodėl nelaukiama teismo sprendimo? – klausė jis. – Savivaldybės funkcija – neformalus švietimas, o sportininkus rengia Sporto gimnazija, Kūno kultūros departamentas. Olimpinis komitetas, sporto federacijos.“
Jo žodžiais, visiškai neaišku, ar sporto mokyklos, kai yra ne švietimo įstaigos, gaus mokinio krepšelį neformaliajam ugdymui?
„Kita vertus, kodėl iš muzikos ar dailės mokyklų nedarome muzikos ar dailės centrų?“ – palygino politikas.
Vicemeras Justinas Sartauskas dar prieš klausimo svarstymą „Šiaulių kraštą“ patikino, jog socialdemokratai balsuos prieš.
„Yra Švietimo įstatymas, pagal kurį dirba švietimo įstaigos, o Sporto įstatymas dar tik gimsta, kol jo nėra, nėra ir mums ko skubėti, reikia dar daug niuansų išsiaiškinti“, – sakė socialdemokratas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Meras Artūras Visockas pareiškė, jog 12 trenerių – „tai nėra sporto bendruomenė“, o jų kreipimasis į Tarybos narius – tik „lapas“.
Jonas Kemzura, sporto mokyklos „Atžalynas“ imtynių treneris, atėjo į Tarybą su 12 trenerių pasirašytu kreipimusi: „Mes esame pedagogai, mes vaikus mokome, o ne tik sportininkus rengiame.“
Asta Jasiūnienė, Vyriausybės atstovė apskrityje, Tarybai teikė reikalavimą neklaidinti visuomenės sporto mokyklų pavadinimu: „Iš esmės paprašiau, tik kad forma atitiktų turinį, bet, aišku, turite teisę svarstyti jų statusą – prie jo grįžti.“