
Naujausios

Oro uostas lieka be komercinės veiklos
Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas nebevykdys komercinės veiklos. Įmonėje naikinami komercinio padalinio etatai, atleisti 9 darbuotojai. Savivaldybė pripažįsta, kad pastaruosius kelerius metus įmonės pajamos iš vykdomos komercinės veiklos nėra garantuotos dėl esamos situacijos rinkoje – jų nepakanka visoms įmonės išlaidoms padengti.
Siekiant optimizuoti įmonės išlaidas, kol potencialus investuotojas, o gal ir kiti galimi investuotojai, pradės veiklą Šiaulių oro uoste, buvo priimtas sprendimas atsisakyti komercinių veiklų, paliekant tik aviacijos saugumo užtikrinimo funkcijos vykdymą.
Atlikus įmonės struktūrinius pakeitimus, atleidžiami darbuotojai, vykdantys ne aviacijos saugumo užtikrinimo funkciją. Lieka dirbti 13 žmonių kartu su direktorė ir buhaltere.
Oro uosto saugumo funkcijos užtikrinimą jau kelerius metus iš miesto biudžeto finansuoja Savivaldybė, tačiau įmonės vadovės ir finansininkės atlyginimuose biudžetiniai pinigai sudarė tik dalį. Kadangi dabar įmonė kitokių lėšų beveik nebeturi, tad ir administracija bus išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis. Šiam reikalui miesto Taryba keturiems likusiems metų mėnesiams prie jau skirtų šiems metams 150 tūkstančių pridėjo dar 20 tūkstančių.
Iš komercijos – į direktores
Priminsime, kad prieš kelerius metus iš Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigų besitraukiant tuometiniam direktoriui Andriui Daujotui, jis sakė susilaukęs Savivaldybės vadovų priekaištų dėl nepakankamai efektyvios įmonės komercinės veiklos.
Buvęs vadovas tuomet skundėsi, kad Savivaldybė Komercijos padalinyje įsteigė etatą ir norėjo įdarbinti savą žmogų.
"Priimsime dar vieną žmogų, bus dar vienas projektas ir kas iš to? Mums reikia žmogaus, kuris dirbtų su rinkomis – Azijos, Rytų", – sakė tada A. Daujotas, šiuo metu dirbantis Palangos oro uosto direktoriumi.
Jam palikus Šiaulių oro uostą į Komercijos padalinį buvo priimta Aurelija Kuezada, kuri vėliau tapo įmonės direktore.
Visos viltys – į investuotoją
"Šiaulių kraštui" direktorė Aurelija Kuezada pripažino, kad įmonė nuo sausio mėnesio skrydžių neturi.
"Mūsų vieninteliai krovinių tiekėjai įklimpo į reikalus su muitine. Kadangi jie buvo vieninteliai, veiklos nebeliko. Rinkoje taip greitai surasti kitą tiekėją, kuris tokiais kiekiais skraidintų krovinius, yra be šansų. Nepatempiame apimčių prieš Rygą, Kauną, Vilnių", – aiškino vadovė.
Ji pasakojo, kad pasitarusi su akcininku (tai yra Savivaldybe) susitarė susimažinti darbuotojų skaičių ir išgyventi, kol ateis investuotojas. A. Kuezada neigė, kad įmonė visiškai atsisakė komercinės veiklos – tik susimažino darbuotojų skaičių. Anot direktorės, viskas yra daroma, tik apimtys labai sumažėjusios.
"Aš atėjau su ta vėliava, kad oro uostas turi užsidirbti. Kiekvienas atėjimas į Tarybą ir prašymas pinigų labai pjauna. Oro uostas turėtų išgyventi iš komercinių skrydžių. Mums to nepavyksta ir tai yra skaudu", – apgailestavo vadovė.
Ji patvirtino, kad įmonė gauna pajamas už žemės sklypų, kuriuose planuoja kurtis investuotojas, nuomą – apie 24 tūkstančius eurų.
A. Kuezada informavo, kad rugsėjo pabaigoje planuojama paskelbti dar dviejų sklypų nuomos aukcioną. Jei jis pasisektų, įmonės pajamos iš nuomos padvigubėtų.
"Ar ateis investuotojas, sunku spėti, nes kalbintiems reikia paruoštos infrastruktūros su dujomis, elektra, vandentiekiu ir padidinta elektros galia. To dar reikės palaukti, nes Savivaldybė dabar numačiusi 10 milijonų eurų didelę investiciją į oro uosto infrastruktūrą", – komentavo direktorė.
Priminsime, kad žemės sklypus iš oro uosto išsinuomavo UAB "Termicom", kuri pakeitė pavadinimą į "Aviatic Mro". Investuotojas planuoja statyti orlaivių aptarnavimo ir remonto gamyklą. Savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo beveik už 10 milijonų eurų įrengti orlaivių stovėjimo aikštelę, privažiavimo takus, sutvarkyti kitą investuotojui reikalingą infrastruktūrą.
A. Kuezada tikino, kad abu projektai yra projektavimo pabaigos stadijoje. Savivaldybė jau ruošiasi rangos darbų pirkimo konkursui. Teritorija išvalyta nuo teršalų, nugriauti nereikalingi statiniai.
"Pagrindinės mūsų pajamos iš orlaivių tūpimo, antžeminio jų aptarnavimo. Kuo daugiau orlaivių investuotojai leis ir suks per savo gamyklą, tuo daugiau mes užsidirbsim", – tikisi direktorė.
Gamykla turėtų pradėti veiklą 2021 metų kovo mėnesį, tad oro uosto laukia dar apie pusantrų metų sunkus išgyvenimo laikotarpis.
Mero vidinės dramos
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako neleidžiantis sau prarasti optimizmo dėl oro uosto ateities. Jis prisiminė, kad dar 2015 metais, kai tapo meru, oro uosto įmonė buvo ant bankroto ribos.
"Regiono savivaldybių merai pasisakė, kad oro uosto reikia. Mums pavyko padengti įmonės skolas – spėjome prieš pasikeičiant įstatymui", – pasakojo meras.
Jis tikisi, kad tas 150 tūkstančių eurų, skiriamų įmonei išlaikyti, ateityje pritrauks milijonus investicijų.
"Žinia, kad oro uostas veikia, kad mes bandome išlaikyti, kad norime, jog ši vieta vystytųsi ir investuojame apie 10 milijonų, yra gera. Ta geroji žinia susikaupia per ilgą laiką", – dėstė miesto vadovas.
Tarybos narys Martynas Šiurkus priminė merui senas lažybas dėl oro uosto saugumo funkcijos, kad ji bus finansuojama iš miesto biudžeto. A. Visockas lažybas prisiminė sunkiai, bet papasakojo, jog tuo metu netikėjo, kad įmonės veiklai galima skirti miesto pinigų. Tuo metu Savivaldybėje dirbęs M. Šiurkus išsiaiškino Ūkio ministerijoje, kad toks finansavimas galimas. Iš ko lažinosi, šiandien neatsimena nė vienas.
"Martynas išsiaiškino, kad galima finansuoti ir aš tuo džiaugiuosi. Jei tokios galimybės nebūtų, tai turėtume pasakyti, kad oro uostas turi pabaigą. Realiai įmonėms iš miesto biudžeto skirti pinigų negalima", – sakė meras.
A. Visockas teigė dėl oro uosto esąs realistas, nors jo pareiga viešoje erdvėje būti optimistu.
"Yra sunku. Vidinės dramos vyksta, bet nežiūrint kokios jos, vesiu situaciją į priekį", – žadėjo meras.
Mūsų vieninteliai krovinių tiekėjai įklimpo į reikalus su muitine. Kadangi jie buvo vieninteliai, veiklos nebeliko.